JAV prezidento pareiškimai apie Grenlandiją sukėlė sumaištį
Ketvirtadienį Vašingtone vykusio susitikimo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą nustebino pasaulį, netikėtai ir vėl prabilęs apie Grenlandijos aneksijos planus. Šį kartą apie salos prijungimą prie JAV teritorijos prezidentas užsiminė bendraudamas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte’u.
„Manau, kad tai įvyks. Ir aš tiesiog galvoju… Aš anksčiau apie tai daug negalvojau, bet šiuo metu sėdžiu su žmogumi, kuris galėtų būti labai naudingas šiuo klausimu“, – tiesiogiai kreipdamasis į NATO vadovą sakė D. Trumpas.
Pasak D. Trumpo, NATO galėtų būti svarbiu partneriu šiame procese, nes Danija, kuriai Grenlandija oficialiai priklauso kaip autonominė teritorija, esą pati nesugeba užtikrinti salos saugumo. JAV prezidentas taip pat pabrėžė, kad Grenlandijos prijungimas būtinas tarptautiniam saugumui.
„Žinai, Markai, mums to reikia tarptautiniam saugumui. Ne tik mūsų saugumui, bet ir tarptautiniam saugumui“, – akcentavo D. Trumpas.
Be to, JAV prezidentas nurodė ir grėsmes, kurios, jo manymu, kyla Arktyje.
„Mes turime daug mūsų mėgstamų žaidėjų, žinote, plaukiojančių pakrante, ir turime būti atsargūs“, – kalbėjo jis, aiškiai turėdamas omenyje Kinijos ir Rusijos aktyvumą regione.
Griežtas Grenlandijos atsakas: „Mes nesame parduodami“
Grenlandijos vadovybė į D. Trumpo pareiškimus apie norą pasiimti Grenlandiją reagavo kategoriškai. Grenlandijos premjeras Mute’as B. Egede’as viešai pareiškė, kad Grenlandija nėra objektas, kurį galima įsigyti ar užvaldyti.
„Nenorime būti nei amerikiečiais, nei danais. Mes esame grenlandiečiai. Amerikiečiai ir jų lyderis turi tai suprasti. Mes nesame parduodami ir negalima mūsų perimti, nes dėl savo ateities sprendžiame patys, Grenlandijoje“, – pabrėžė premjeras.
Šią savaitę Grenlandijoje vyko parlamento rinkimai, kurie aiškiai atspindėjo visuomenės norą siekti savarankiškumo. Daugiausiai balsų – beveik 30 procentų – surinko opozicinė partija Demokratai, palaikanti laipsnišką judėjimą nepriklausomybės link. Antroje vietoje likusi partija Naleraq, gavusi 24,5 proc. rinkėjų balsų, pasisako už greitą Grenlandijos nepriklausomybės paskelbimą.
Grenlandija veikiausiai domina dėl strateginės reikšmės ir išteklių gausos
Grenlandijos sala jau kurį laiką yra didžiųjų valstybių dėmesio centre dėl savo geopolitinės svarbos ir turtingų gamtinių išteklių. Strategiškai itin svarbioje vietoje esančioje Grenlandijoje įsikūrusi ir JAV karinė bazė. O JAV prezidentas D. Trumpas neslepia, kad amerikiečių pajėgų skaičius saloje gali išaugti:
„Mes jau dabar turime ten savo karių ir galbūt ateityje jų bus dar daugiau“.
Grenlandijoje yra didžiuliai retųjų metalų klodai, įskaitant tokius retus ir vertingus elementus kaip disprozis. Šie ištekliai yra ypatingai svarbūs technologijų ir energetikos pramonėms. Dėl klimato kaitos ir ledynų tirpimo Grenlandijos gamtiniai turtai tampa vis labiau prieinami ir patrauklūs galingoms šalims, tokioms kaip JAV, Kinija ar ES šalys.
NATO nori vengti tiesioginio įsitraukimo į Grenlandijos klausimą
NATO generalinis sekretorius M. Rutte’as susitikime su D. Trumpu išreiškė atsargesnę poziciją nei JAV prezidentas. Jis aiškiai atsiribojo nuo tiesioginių kalbų apie salos prijungimą prie JAV teritorijos.
„Kai kalbama apie Grenlandiją, ar prisijungiame prie JAV, ar ne, aš tai palikčiau už šios diskusijos ribų, nes nenoriu įtraukti NATO į tai“, – teigė M. Rutte’as.
Vis dėlto, M. Rutte’as sutiko, kad Arktyje didėja konkurencija ir galimos saugumo grėsmės:
„Kinai šiuo metu naudojasi šiais maršrutais. Žinome, kad rusai ginkluojasi. Žinome, kad mums trūksta ledlaužių.“
Būtent dėl to, jo teigimu, visos septynios Arkties valstybės, išskyrus Rusiją, turi bendradarbiauti tam, kad regionas būtų saugus. Jis taip pat pridūrė:
„JAV vadovavimas yra labai svarbus, norint užtikrinti, kad tas regionas, ta pasaulio dalis, būtų saugi. Mes žinome, kad viskas ten keičiasi ir turime ten būti.“
