Panašu, kad V. Zelenskis nėra pats laukiamiausias svečias JAV prezidento inauguracijoje
Jau netrukus antrą kartą oficialiai tapsiantis JAV lyderiu respublikonas Donaldas Trumpas sukėlė tikrą audrą po to, kai pareiškė asmeniškai į savo inauguraciją nekvietęs V. Zelenskio, bet tuo pačiu pridūrė, kad jam atvykti niekas nedraudžia.
Šis pareiškimas sukėlė diskusijas politiniuose ir diplomatiniuose sluoksniuose, nes Ukrainos konflikto su Rusija metu JAV ir Ukrainos santykiai tampa labiausiai aptariamu diskusijų objektu. Tokie D. Trumpo pareiškimai pasirodė po spekuliacijų dėl V. Zelenskio dalyvavimo inauguracijoje, o jo komanda patvirtino, kad oficialus kvietimas nebuvo išsiųstas.
Kritikai svarsto, ar toks D. Trumpo žingsnis rodo, kad keičiasi jo pozicija dėl Ukrainos, o ypač dėl karinės pagalbos ir diplomatinės paramos[1].
Tuo tarpu J. Bideno administracija ir toliau žada tvirtai remti Ukrainą, pabrėždama didelį kontrastą tarp D. Trumpo požiūrio ir dabartinės JAV politikos.
D. Trumpas bus prisaikdintas 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu 2025 m. sausio 20 d. per Inauguracijos dienos ceremoniją JAV Kapitolijuje. Renginio metu bus duota viceprezidento priesaika, pasakyta D. Trumpo inauguracinė kalba ir iškilmingai pasitrauks kadenciją baigiantis prezidentas J. Bidenas, pažadėjęs taikų valdžios perdavimą.
Ukraina susirūpino artėjančiu D. Trumpo atėjimu ir pradėjo „įsitvirtinti“ Europoje
Matyt, reaguodamas į greitu metu kardinaliai pasikeisiančius politinius procesus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje suskubo susitikti su NATO vadovu Marku Rutte ir Europos lyderiais aptarti „tolesnių žingsnių“ kare su Rusija[2].
Pranešama, kad šiame susitikime dalyvaus Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjerė Giorgia Meloni ir kiti svarbūs lyderiai, o diskusijose daugiausia dėmesio esą bus skiriama Ukrainos gynybos stiprinimui ir „teisingos ir ilgalaikės taikos“ užtikrinimui. V. Zelenskis pabrėžė, kad skubiai reikia daugiau oro gynybos sistemų ir paramos mūšio lauke, kad būtų galima atremti Rusijos atakas ir išlaikyti politinį pagreitį.
Ant Europos vadovų darbastalio vis dar tebeguli siūlymai siųsti savo karius į Ukrainą, kurie neva užtikrintų galimas paliaubas, o iš tiesų Europą tik paverstų karo lauku. Laimei, kol kas šios idėjos įgyvendinti dar neskubama.
NATO ir toliau daugiausia dėmesio skiria Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimui, tuo tarpu didėja susirūpinimas dėl galimos mažesnės JAV paramos Kijevui vos D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus ir jo duoto pažado karą tarp šių šalių užbaigti „per 24 valandas“.
V. Zelenskis yra užsiminęs apie norą derėtis dėl paliaubų pagal dabartines taisykles, jei NATO suteiks tvirtas saugumo garantijas ir pakankamai ginkluotės, nors NATO ir nesiūlė Ukrainai tiesioginės narystės. Visgi, nors ir V. Zelenskis jau yra pareiškęs apie savo norą derėtis dėl taikos, jo sąlygos išliko nepakitusios ir keliančios grėsmę Rusijai. Taigi, Ukrainos vadovo retorikoje lankstumo nėra.
D. Trumpas taip pat kritikavo prezidento J. Bideno sprendimą leisti Ukrainai naudoti JAV ilgojo nuotolio raketas prieš Rusiją pavadindamas jį „kvailu“ ir išreiškė nusivylimą, kad su juo dėl to nebuvo konsultuojamasi[3].
Artėjant žiemai Rusijos kariuomenės laimėjimai mūšio lauke darosi vis reikšmingesni
Savo ruožtu D. Trumpas pirmadienį pažadėjo kalbėtis su V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigtas beveik trejus metus trunkantis karas, pavadino konfliktą „žudynėmis“ bei paragino nedelsiant pradėti derybas[4].
Šios D. Trumpo pastabos, išsakytos „Mar-a-Lago“ viešbutyje, nuskambėjo nuogąstaujant, kad Ukraina gali patirti spaudimą daryti teritorines nuolaidas, kai jis sausio mėn. pradės eiti pareigas. D. Trumpas kritikavo J. Bideno administracijos teikiamą didelę karinę pagalbą Kijevui, kuri buvo dar labiau padidinta šio kadencijai mušant paskutinius akordus.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas džiaugėsi reikšmingais laimėjimais mūšio lauke, paskelbdamas 2024 m. „kertiniais metais“ Maskvos kariniams tikslams pasiekti. Rusijos pajėgos sparčiai žengia į priekį Rytų Ukrainoje – gynybos ministras Andrejus Belousovas teigė, kad šiais metais užimta beveik 4,5 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.
Artėjant žiemai Ukraina susiduria su vis didesniais iššūkiais, įskaitant paralyžiuotą energetikos tinklą ir agresyvų Rusijos puolimą. Taip pat didėja susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos dalyvavimo – JAV ir Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos karius esą remia daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras laikosi kiek kitos pozicijos ir Ukrainos nusileidimo šiuo atveju nepalaiko, mat anot jo, spaudimas derėtis turėtų būti daromas agresoriui, o ne aukai.
