- „Sostinės medicinos centras“ nuo kitų metų nebedirbs
- Prezidento veto sukėlė privačių medicinos įstaigų pasipiktinimą
- Prezidentas įsitikinęs, kad nauja tvarka sutrikdytų nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimą
- Nuolatiniai biurokratiniai sunkumai paskatino nutraukti įstaigos veiklą
- Kol kas neaišku, kas nutiks su medicinos centro patalpomis
„Sostinės medicinos centras“ nuo kitų metų nebedirbs
„Sostinės medicinos centras“, puikiai žinoma privati sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, paskelbė, kad nuo 2025 metų sausio 1 d. visiškai nutrauks savo veiklą. Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų tiek sveikatos priežiūros sektoriuje, tiek visuomenėje, nes uždarymas ne tik paveiks centro darbuotojus ir pacientus, bet ir atskleidė gilesnes problemas, susijusias su biurokratija, reguliavimu ir politinėmis sprendimų pasekmėmis.
Nors sprendimas nutraukti veiklą yra susijęs su daugybe veiksnių, tačiau ypač svarbų vaidmenį suvaidino neseniai priimtas prezidento Gitano Nausėdos veto. Jis atšaukė svarbias Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurios galėjo pagerinti privačių klinikų padėtį.
„Sostinės medicinos centro“ savininkas Dainius Dundulis aiškina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas uždaryti centrą, buvo ilgalaikės problemos su biurokratija ir institucijų nenoras bendradarbiauti. Pasak jo, nors sprendimas buvo priimtas po to, kai prezidentas G. Nausėda vetavo svarbias įstatymo pataisas, tai nebuvo vienintelė priežastis.
„Teltonikos“ situaciją ir problemas mes visi matėme. Tai idėjiškai visa tai buvo ir pas mus“, – sakė D. Dundulis, taip pabrėždamas, kad verslininkams Lietuvoje dažnai tenka susidurti su sunkumais, kuriuos sukelia lėtas ir sudėtingas biurokratinis procesas[1].
„Prezidento veto buvo paskutinė priežastis. Jei tai būtų vienintelė priežastis, nebūtume tokio sprendimo darę“, – pabrėžė ji.
Šis sprendimas nebuvo staigus ar impulsyvus. Pasak D. Dundulio, visą laiką buvo bandoma ieškoti būdų, kaip išspręsti iškilusias problemas, tačiau daugelis derybų su institucijomis buvo vilkinamos. Tai reiškia, kad didžioji dalis veiklos buvo neefektyvi, nes nebuvo užtikrintas būtinas bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis, kurios dažnai atsisakydavo išduoti reikiamus leidimus ir sertifikatus.
Prezidento veto sukėlė privačių medicinos įstaigų pasipiktinimą
Lapkričio 25 dieną prezidentas G. Nausėda pasinaudojo savo teisėmis ir vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas[2], kurios būtų suteikusios privačioms gydymo įstaigoms teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamoms gydytojų specialistų konsultacijoms ir kitoms paslaugoms. Pagal dabar galiojantį įstatymą, tik tie gydytojai, kurie dirba įstaigose, sudariusiose sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) ar teritorinėmis ligonių kasomis, turi teisę išrašyti siuntimus.
Tai reiškia, kad privatiems sveikatos priežiūros centrams ir klinikoms, tokioms kaip „Sostinės medicinos centras“, neleidžiama išrašyti siuntimų už valstybės lėšas apmokamoms paslaugoms. D. Dundulis teigia, kad ši situacija sukuria didžiulį konkurencinį disbalansą, nes privačios įstaigos priverstos konkuruoti su valstybinėmis įstaigomis, kurios turi gerokai daugiau išteklių ir paramos iš valstybės.
Pasak jo, prezidento veto svarbą galima suprasti kaip esminį politinį signalą, kad sveikatos priežiūros reforma turėtų būti labiau subalansuota ir atsižvelgti į privačių klinikų interesus. Tačiau veto taip pat sukėlė didelį nepasitenkinimą privačių sveikatos įstaigų savininkų tarpe, nes daugelis jų tikėjosi, kad naujos pataisos suteiks daugiau galimybių plėsti veiklą ir pagerinti paslaugų teikimo kokybę.
Prezidentas įsitikinęs, kad nauja tvarka sutrikdytų nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimą
Visgi, pati prezidentūra pažymi visiškai kitokį faktą. Prezidentūra nurodo, jog siūlomos teisės akto nuostatos keltų reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai. Teigiama, kad tokie pokyčiai gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
„Šis įstatymas, mano nuomone, sukeltų reikšmingų rizikų visai sveikatos sistemai ir apribotų pacientų galimybę gauti būtinas paslaugas. Negalime leisti, kad dėl paskubomis kadenciją baigusio Seimo priimto sprendimo mūsų ir taip didelius iššūkius patirianti sveikatos sistema patirtų neigiamų pasekmių, kad nukentėtų mūsų piliečių sveikata“, – nurodo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, nekontroliuojamas privačiose gydymo įstaigose išduotų siuntimų skaičius tikėtina, jog išbalansuotų visą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemą (LNSS). Pasak jo, labiausiai nukentėtų sveikatos sistemos išteklių planavimas ir teisingas paskirstymas, o tai sutrikdytų nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimą ir padidintų sveikatos priežiūros prieinamumo nelygybę.
Be to, priimant įstatymą nebuvo numatyti jokie tvarkos įgyvendinimo kontrolės mechanizmai, todėl gali pasitaikyti piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejų. Parlamentarai netgi nepasivargino pateikti jokių ekonominių skaičiavimų ar prognozių, todėl neaišku, ar priėmus pakeitimus, sveikatos priežiūros įstaigos būtų pasiruošusios išaugusiam neprognozuojamų pacientų srautui.
Nuolatiniai biurokratiniai sunkumai paskatino nutraukti įstaigos veiklą
Tiesa, „Sostinės medicinos centro“ savininkas pabrėžė, kad nors veto buvo paskutinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta stabdyti veiklą, tai nebuvo vienintelė kliūtis, su kuria susidūrė centras. Tad uždarymas nėra vien prezidento kaltė.
D. Dundulis prasitarė apie daugybę biurokratinių kliūčių, su kuriomis susidūrė centras, bandant įgyvendinti savo planus. Jo teigimu, tokios kliūtys atsirasdavo ne tik dėl lėtų sprendimų priėmimo procesų, bet ir dėl netinkamo institucijų požiūrio į privačius sveikatos priežiūros sektorius.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios centro veikla buvo sustabdyta, buvo teisinių apribojimų, susijusių su leidimų išdavimu, nebuvimas. Dėl to privatiems medicinos centrams nebuvo leidžiama teikti paslaugas valstybės apmokamais fondais, o tai sukūrė netolygias konkurencines sąlygas tarp valstybinės ir privačios sveikatos priežiūros įstaigų. Be to, ilgalaikės problemos su leidimų išdavimu ir vėluojančiais biurokratiniais sprendimais dar labiau pablogino situaciją, dėl ko centro savininkas jau kurį laiką svarstė imtis paskutinio varianto – nutraukti veiklą.
Kol kas neaišku, kas nutiks su medicinos centro patalpomis
„Sostinės medicinos centro“ patalpos turėtų būti perduotos arba parduotos kitoms Lietuvoje veikiančioms įstaigoms. Tačiau derybos su užsienio bendrovėmis yra neįmanomos, nes šiuo metu jos susidurtų su tais pačiais teisiniais apribojimais, kurie verčia „Sostinės medicinos centrą“ nutraukti veiklą. D. Dundulis patikino, kad šiuo metu intensyviai tariasi su keliais Lietuvoje veikiančiais subjektais dėl centro perleidimo, tačiau tai priklausys nuo galimybės susitarti dėl atitinkamų teisinių ir finansinių sąlygų.
„Šnekamės su keletu Lietuvoje veikiančių įstaigų. Nes užsieniečiams negalime siūlyti, jiems įėjimas yra uždarytas. Jie negali paprasčiausiai kaip nors perimti, nes tokios pačios problemos, kaip ir pas mus. Kitaip tariant, konkurencija yra apribota. O su Lietuvoje veikiančiomis įstaigomis kažkas gal pavyks ir bus perimtos tos patalpos“, – aiškino verslininkas.
Nepaisant to, kad „Sostinės medicinos centras“ buvo neseniai atvėręs savo duris, jo finansai ir galimybė išsilaikyti veikiausiai buvo apsunkinti dėl biurokratinės naštos ir politinių sprendimų. Pagal viešai prieinamus rekvizitai.lt duomenis, centre dirba 50 apdraustųjų, kurių vidutinis atlyginimas siekia 3033 Eur. Praėjusiais metais centras turėjo 3,1 mln. Eur pardavimo pajamų, o grynasis pelnas siekė 2,98 mln. Eur[3]. Tiesa, pats centras pacientams duris atvėrė vos šių metų spalį[4].
77.lt primena, jog „Sostinės medicinos centras“ yra viena moderniausių ir didžiausia Lietuvoje ne pelno siekianti privati gydymo įstaiga. Iš pradžių joje buvo teikiamos tik pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau D. Dundulis planavo paversti šį centrą į aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią ligoninę. Šių planų įgyvendinimui jau buvo supirkta moderniausia įranga įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti, o investicijos perkopė 40 mln. eurų.
