Jungtinėje Karalystėje stiprinama parama Ukrainai ir didinamos sankcijų Rusijai apsukos
Pirmadienį minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pranešė apie tai, kad šalis ketina dar labiau surišti Rusijos rankas paskelbdama dar vieną naują sankcijų paketą. Tuo tarpu Europos lyderiai šiandien buriasi į susitikimą, kurio metu susitars dėl tolesnės paramos Ukrainai, bet Vengrija prie susitarimo, panašu, nesijungs.
D. Lammy pabrėžė, kad šis naujas paketas bus svarbiausias nuo pat pirmųjų karo dienų, skirtas Rusijos karinei mašinai paralyžiuoti ir lėšoms, kuriomis kurstoma destrukcija Ukrainoje, nutraukti. Nuo invazijos 2022 m. JK esą jau pritaikiusi sankcijas 1 900 asmenų ir organizacijų, susijusių su V. Putino vyriausybe[1].
JAV imantis svarbesnio vaidmens Rusijos ir Ukrainos taikos pastangose, D. Lammy pavadino šį momentą lemiamu Ukrainai, Didžiajai Britanijai ir Europai ir paragino pastarąją sustiprinti savo įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą. Kartu su sankcijomis D. Lammy paskelbė apie planus kasmet skirti Ukrainai 3 mlrd. svarų sterlingų ir išreiškė pasirengimą prireikus dislokuoti Jungtinės Karalystės karius taikos palaikymo pajėgose.
Kitą savaitę JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikėdamasis, kad pavyks sumažinti didėjantį Europos ir JAV nesutarimą dėl karo.
Naujas sankcijas Rusijai pirmadienį įvedė ir Europa
Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, pirmadienį sukruto ir Europa, nusprendusi įvesti naujas sankcijas Rusijai[2].
„Šis naujas sankcijų raundas nukreiptas ne tik prieš Rusijos šešėlinį laivyną, bet ir tuos, kurie prisideda prie nesaugių naftos tanklaivių eksploatavimo, vaizdo žaidimų pultus, naudojamus bepiločiams orlaiviams pilotuoti, bankus, naudojamus mūsų sankcijoms apeiti, ir propagandos kanalus, naudojamus melui skleisti“, – pareiškė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
K. Budrys jungiasi prie ES diskusijų dėl tolesnės paramos Ukrainai
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat dalyvaus pirmadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame bus aptariami svarbūs klausimai. Minint trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, ministrai diskutuos apie skubią karinę paramą Kyjivui, saugumo garantijas bei tolesnes sankcijas Rusijai[3].
Posėdyje taip pat bus tvirtinamas 16-tas sankcijų paketas, įskaitant naujas priemones prieš Rusijos bankus, žiniasklaidą ir svarbius pramonės sektorius, kaip antai aliuminio gamybos.
Be to, ES ministrai svarstys padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sakartvele, ypač atkreipdami dėmesį į augančius protestus ir represijas prieš opoziciją bei pilietinę visuomenę Sakartvele.
Naujos sankcijos apims 13 Rusijos bankų pašalinimą iš „Swift“ sistemos ir aštuonių rusų žiniasklaidos priemonių licencijų atėmimą. Taip pat bus įvestas draudimas importuoti rusišką aliuminį ir aliuminio lydinius, o ES planuoja griežtesnes priemones prieš „šešėlinį laivyną“. Tai apima sankcijas laivų kapitonams ir savininkams, kuriems bus uždrausta atvykti į ES, o jų turtas bus įšaldytas.
Vengrija su sankcijomis Rusijai nesutiks
Tuo tarpu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šiandien pareiškė nesutiksiantis, kad ES mastu būtų dar labiau išplečiamos sankcijos Rusijai[4].
P. Szijjarto taip pat pareiškė, kad Vengrija nesutiks, jog Ukrainai būtų skirtos naujos dešimtys milijardų eurų vertės ginklų tiekimui.
Anot P. Szijjártó, reikia skirti laiko JAV ir Rusijos taikos deryboms, jis taip pat kritikavo Briuselį dėl skubotų sprendimų, kurie, jo nuomone, trukdo taikos pastangoms ir pažeidžia energetinio saugumo įsipareigojimus Vengrijai[5].
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisija neįtraukė Vengrijos į diskusijas dėl Ukrainos dujų tranzito atnaujinimo, nors anksčiau buvo pažadėjusi tą padaryti.
Dabartinės sankcijos nustos galioti kovo 15 d., o sprendimas dėl jų pratęsimo turi būti priimtas iki kovo 10 d.
Prancūzija ir D. Britanija pažadėjo vienytis dėl tolesnės paramos Ukrainai tiekimo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK ministras pirmininkas K. Starmeris praėjusią savaitę lankydamiesi JAV pažadėjo parodyti „vieningą lyderystę“ remiant Ukrainą prieš Rusijos agresiją. Vadovai aptarė savo įsipareigojimą dėl Ukrainos suvereniteto ir pabrėžė, kad svarbu, jog Kijevas būtų bet kokių derybų dėl karo užbaigimo centre[6].
Abu Europos vadovai pareiškė siekiantys stiprinti transatlantinę vienybę, o K. Starmeris savo ruožtu tikisi, kad Jungtinė Karalystė taps tiltu tarp Europos ir JAV.
