Atsilieka pandemijos metu gimusių kūdikių raida
Pastarojo laiko tyrimai rodo tendencingus ir stipriai sunerimti verčiančius rezultatus – COVID-19 pakenkė ne tik sveikatai, bet ir žmogaus raidai. Nustatytas didelis skirtumas tarp kūdikių, gimusių prieš koronaviruso pandemiją, ir gimusių per ją. Pastarieji dėl izoliacijos patyrė daug daugiau sunkumų susipažįstant su juos supančia aplinka, vangiau tarė pirmuosius žodžius, o jų raidai įtakos turėjo ir tai, kad jų tėvai ir globėjai dėvėdavo veidą dengiančias kaukes, dėl ko kūdikiai negalėdavo matyti suaugusiųjų reakcijų ir žodžius tariančių lūpų. Tačiau karantinai neabejotinai paveikė ir vyresnius vaikus, kurie, mokytojų tikinimu, tapo agresyvesni, o jų mokymosi rezultatai – prastesni.
Spalio viduryje mokslinius tyrimus skelbiančiame žurnale „BMJ“ buvo paskelbtas tyrimas, kurį atliko Dublino Karališkojo chirurgų koledžo mokslininkai. Tyrime akcentuojama, kad kūdikiai, gimę 2020 m. kovo-gegužės mėnesiais susiduria su sunkumais bendraujant, sulaukę vienerių metų amžiaus, palyginus su kūdikiais, gimusiais 2008–2011 metais[2].
Dr. Nicole Saphier teigė, kad naujasis tyrimas parodė, jog kūdikių gebėjimai ištarti prasmingą žodį iki 12 mėnesių amžiaus buvo sumažėję. Ji taip pat pridūrė, kad vaikams turi būti sudarytos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, nes būtent taip jie mokosi naujų žodžių.
„Jei kūdikių tėvų ar globėjų veidai bus uždengti, jie negalės iššifruoti šių žodžių“, – teigė ji[2].
Didžiausią įtaką padarė socialinė izoliacija
Prie silpnesnės raidos stipriai prisidėjo ir socialinė izoliacija, kai buvo uždrausta vaikams būriuotis žaidimų aikštelėse. Nepaisant to, kad mažamečiai ir taip negalėjo bendrauti su kitais vaikais, jie net negalėjo jų stebėti iš tolo.
Naujajame tyrime nustatyta, kad, tikėtina, dėl savo pirmaisiais gyvenimo metais patirtos izoliacijos nuo kitų, kūdikiai atsilieka ištardami pirmąjį žodį, rodydami pirštu ir mojuodami.
Tyrimas buvo atliktas remiantis pandemijos metu 309 kūdikius auginusių tėvų apklausos rezultatais: tėvų buvo klausiama apie įvairias užduotis, kurias jų vaikai gebėjo atlikti sulaukę vienerių metų amžiaus. Vėliau šie rezultatai buvo palyginti su išilginiu tyrimu, kurio metu buvo tiriami tie patys įgūdžiai 2008–2021 m. laikotarpiu.
Pasekmes jaučia ir vyresni vaikai
Dr. Anthony Fauci, pastaruosius dvejus su pusę metų vadovavęs JAV vyriausybei kovojant su COVID-19 pandemija, spalio viduryje duotame interviu pripažino, kad mokyklų uždarymas pandemijos metu turėjo neigiamų pasekmių vaikams[3].
Nors A. Fauci ir vengė vartoti žodį „klaida“, jis teigė, kad pagaliau suprasta, jog ateityje elgiantis panašiai, bus ir atitinkamos žalingos pasekmės.
Anot Fauci, nepaisant to, kad nuo šio viruso mirė beveik 1 500 vaikų, sveikatos apsaugos pareigūnai, turintys daryti „viską, ką gali, kad mokyklos liktų atviros“. Jis taip pat paneigė kalbas, neva jis buvo atsakingas už mokyklų uždarymą.
Praėjusį mėnesį paskelbtame Švietimo departamento tyrime buvo nustatyta, kad vidutiniai devynmečių skaitymo rezultatai 2022-aisiais palyginti su 2020 m. rezultatais, sumažėjo penkiais punktais, o vidutiniai matematikos rezultatai – septyniais punktais. Skelbiama, kad skaitymo rezultatai sumažėjo labiausiai per daugiau nei tris dešimtmečius, o matematikos rezultatai sumažėjo pirmą kartą per visą istoriją.
Rezultatai nuliūdino ne tik kalbant apie mokyklas, bet apie ir mokinių pasirengimą stojimui į koledžus. Nustatyta, kad 2022 m. vidutinis laidos priėmimo testo į ACT balų vidurkis buvo 19,8 balo iš 36 galimų, o tai yra žemiausias rezultatas nuo 1991 m.
Ir tai ne pirmas kartas, kai Fauci pripažino, jog COVID-19 valdyme vyriausybė padarė tam tikrų klaidų. Praėjusį mėnesį jis „Texas Tribune“ festivalyje sakė, kad „tam tikri vyriausybės atsako į koronaviruso pandemiją aspektai buvo „nevykę“.
Vaikai elgėsi agresyviai
Gegužę paviešintame „The Guardian“ straipsnyje buvo pasidalinta tyrimų rezultatais, kurių metu buvo nustatyta, kad 4–5 metų amžiaus vaikų mokymosi pažanga ir socialinis vystymasis pandemijos metu labiausiai nukentėjo pirmaisiais mokslo metais[5].
Apklausų metu mokytojai nurodė, kad vienas iš sunkumų buvo agresyvus mokinių elgesys, pavyzdžiui, kandžiojimasis ar net mušimasis, sunkumai klasėse ar pervargimas.
„Daugeliui vaikų karantino patirtis buvo dar sunkesnė dėl ankštų gyvenimo sąlygų, negalėjimo naudotis žaliosiomis erdvėmis, pakrikusia tėvų psichikos sistema ir finansinių sunkumų“, – išvadą pateikė tyrėjai[5].
Tyrime dalyvavo daugiau nei 3 000 vaikų, kurie pradėjo lankyti mokyklą 2020 m. rugsėjį, o jų mokslo metai buvo nutraukti dėl paskelbto antrojo karantino 2020 m. lapkritį ir trečiojo karantino 2021 m. sausio–kovo mėnesiais.
Mokytojai atviravo, kad su sunkumais vaikai susidūrė dar ir dėl to, kad kai kurie tėvai negalėjo padėti savo vaikams mokytis skaityti ir rašyti. Todėl tokie vaikai esą dabar daug labiau atsilieka.
