COVID-19 vakcinose aptikta DNR pėdsakų?

„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinose aptikti DNR pėdsakai

Viename naujausių COVID-19 vakcinų tyrimų nustatyta, kad mRNA vakcinos nuo koronaviruso dozėse galimai yra milijardai DNR fragmentų likučių.

Pagrindinis tyrimo autorius, molekulinės virusologijos daktaras iš Kanados Davidas Speicheris teigia, kad šis tyrimas yra „didžiausias iki šiol atliktas tyrimas apie DNR pėdsakus COVID-19 vakcinose“.

Ekspertas sako, kad tyrime su kolegomis matavo baltymo smaigalio, replikacijos pradžios ir SV40, dar geriau žinomo kaip beždžionių viruso, genų DNR kopijas [1].

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jų kiekiai „Pfizer“ vakcinose siekia 186 mlrd. kopijų vienoje dozėje, nors galutinėse mRNA vakcinose turėtų būti tik RNR, ne DNR liekanos.

Atlikdami šį tyrimą, tyrėjai peržiūrėjo 27 mRNA vakcinų buteliukų turinį iš 12 skirtingų partijų. Devyniolika buteliukų buvo iš „Moderna“, o aštuoni iš „Pfizer“.

Ekspertas D. Speicheris teigia, kad ir toliau tęs šį pradėtą darbą ir sieks, kad būtų galima ištirti, ar šiose vakcinose esančios DNR dalelės iš tikrųjų gali integruojasi į žmogaus genomą ir jei taip, kokį poveikį tai gali turėti žmogaus sveikatai tiek dabar, tiek ateityje.

Kanados sveikatos apsaugos ministerija apie DNR liekanas skiepuose žinojo

Prasidėjus koronaviruso pandemijai netrukus kilo ir diskusijos apie vakcinų poreikį. Tuomet „Pfizer“ pranešė, kad savo mRNA vakcinas kurs DNR gamino PGR aparatu. Pirmiausia PGR aparatu būtų pagaminta daug DNR kopijų, o tada ta pati DNR būtų įterpiama į RNR.

Vis tik, kadangi šis procesas nebūtų pakankamai greitas, kad patenkintų poreikius, „Pfizer“ paskelbė, kad vietoje to, masinei gamybai naudos kitus vakcinos kūrimo būdus.

Po mėnesių darbo, vakcinas jau pristačius visuomenei, buvo diskutuojama apie jų poveikį žmogui, farmacijos kompanijų atliktus bandymus ir pan., vėl užvirė diskusijos dėl to, ar vakcinose vis dėlto gali būti DNR liekanų.

Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūrai pateiktoje „Moderna“ gamybos ataskaitoje buvo nurodyta, kad įmonė vakcinoms gaminti naudojo plazmidinę DNR.

Plazmidė yra bakterijoms ir kai kuriems parazitams būdinga žiedinė DNR grandinė. Palyginimui, plazmidės yra žiedinės, o žmogaus DNR yra linijinė.

Pastarojo tyrimo rezultatai, kaip ir galima numanyti, vėl sukėlė tikrą ažiotažą ne tik medikų tarpe, tačiau ir visuomenėje. Dabar ir vėl pradėta kalbėta apie plataus masto informacijos slėpimą bei melą apie tikrąją vakcinų nuo koronaviruso sudėtį.

Tačiau Kanados Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė, kad apie DNR likučius COVID-19 mRNA vakcinose ji žinojo dar prieš išduodant leidimą naudoti vakcinas.

Iš 2020 m. „BioNTech“ Europos vaistų agentūrai pateikto dokumentų rinkinio taip pat matyti, kad reguliavimo institucijai buvo pateikti duomenys apie DNR likučius skiepų dozėse [2].

Remiantis viešai prieinamu 2021 m. vasario 19 d. „BioNTech“ Europos vaistų agentūrai (EMA) pateiktu dokumentu, vėl galima pamatyti, kad skiepų gamybos proceso apima gautos RNR partijos apdorojimą fermentu, vadinamu DNase. Šis fermentas skaido DNR.

Europos vaistų agentūrai pateiktame dokumente nurodyta, kad DNR likučiai buvo tarp gamintojo kiekybiškai įvertinamų priemaišų.

Savo ruožtu Kanados sveikatos apsaugos ministerija dabar teigia, kad kiekvienos į Kanados rinką išleistos COVID-19 vakcinos partijos išskyrimo tyrimų duomenys buvo peržiūrėti ir pripažinti atitinkančiais patvirtintus reikalavimus.

„Kaip reguliuojanti institucija, mes nustatome kokybės standartus ir reikalavimus, kurių turi laikytis gamintojai, įskaitant išsamios ir detalios informacijos apie pačią vakciną ir gamybos procesą pateikimą. Gaminant bet kokią vakciną gali likti liekamųjų elementų, kurie yra standartinio gamybos proceso dalis. Siekiant užtikrinti, kad šie liekamieji elementai neturėtų įtakos vakcinos saugai ar veiksmingumui, yra nustatytos griežtos šių liekamųjų elementų kiekio ribos ir kontrolė. „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos sudėtyje nėra šimpanzių viruso 40 (SV40). SV40 promotoriaus stiprintojo sekos buvimas nėra tas pats, kas paties viso viruso buvimas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ministerija taip pat teigia, kad SV40 seka yra tik likutinis DNR fragmentas, kuris nėra aktyvus, neatlieka jokio funkcinio vaidmens, buvo išmatuota, kad jo kiekis nuosekliai neviršija Kanados sveikatos apsaugos ir kitų tarptautinių reguliavimo institucijų reikalaujamos ribos. Ministerija pridūrė ir tai, kad teiginiai, jog SV40 seka gali būti susijusi su padidėjusia vėžio rizika, yra nepagrįsti.

Skiepuose aptinkamų DNR pėdsakų poveikis žmogui vis dar neaiškus

Nuogąstavimai dėl DNR priemaišų mRNR vakcinose nėra plačiai pripažinti ar visada pagrįsti moksliniais įrodymais, tačiau šios diskusijos – gyvybiškai svarbios, mokslininkams toliau propaguojant DNR vakcinų kūrimą.

Ypač daug klausimų kelia DNR vakcinos įtaka žmogaus organizmui. Plačiai teigiama, kad vakcinose naudojama mRNR yra sukurta taip, kad organizme greitai suyra, ir ji neintegruojasi į recipiento DNR. Savo darbą mRNA atlieka ląstelės citoplazmoje, kur pateikia nurodymus baltymų sintezei. Kai baltymas pagaminamas, mRNR suskaidoma ir pašalinama. Situacija gali būti visiškai kitokia vertinant DNR vakcinas.

Kad DNR vakcinos būtų veiksmingos, plazmidinė DNR turi kirsti ląstelės membraną, patekti į citoplazmą ir, kirsdama branduolio membraną, pasiekti ląstelės branduolį [3].

Be to, dadangi DNR vakcinoms reikia atlikti papildomą žingsnį ir patekti į ląstelės branduolį, jos sukelia daug mažesnį imuninį atsaką nei mRNA vakcinos. Tai kelia klausimą, ar tokia rizika savo sveikata iš tiesų yra vertinga.

Be to, egzistuoja ir rizika, kad ji gali visam laikui pakeisti natūralią ląstelės DNR seką. Paprastai DNR vakcinos gaminamos taip, kad ši rizika būtų sumažinta, tačiau tai yra potenciali rizika.

Vis dėlto, šiuo metu nė viena DNR vakcina nėra patvirtinta naudoti žmonėms [4]. JAV nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis bandoma daugiau kaip 160 skirtingų DNR vakcinų [5].

Viename iš pirmųjų DNR vakcinos klinikinių tyrimų buvo tiriamas galimas DNR vakcinos nuo ŽIV terapinis ir profilaktinis poveikis.

Nors šiame tyrime buvo nustatytas tam tikras imunogeniškumo lygis, reikšmingų imuninių reakcijų nenustatyta. Mokslininkai, siekiantys sukurti DNR pagrindu sukurtą vakciną nuo ŽIV, nustatė, kad norint sukurti geriausią DNR vakciną, reikia toliau atidžiai įvertinti kelias skirtingas pradinio užkrėtimo strategijas, stiprinančias medžiagas ir pakeistą injekcijų schemą.