COVID-19 kontrolės pasekmės: Italijos sveikatos ministras viešumoje negali pasirodyti be policijos apsaugos

Italai buvusiam sveikatos ministrui atleisti nėra linkę

Pandemija, jos ribojimai bei kontrolė daugelio atmintyje jau yra išsitrynusi, tačiau patirtus nepatogumus bei nuoskaudas taip greitai pamiršta ne visi. Tai demonstruoja italų bei buvusio šalies sveikatos apsaugos ministro Roberto Speranzos susidūrimas.

Buvęs ministras neseniai išleido knygą, kurios pristatymo popietė buvo surengta ir Ostijoje, vienoje iš Romos regiono komunų. Tačiau po renginio, kuris turėjo paminėti politiko posūkį į literatūrinį pasaulį, jis akis į akį turėjo susitikti su jo sprendimais būnant valdžioje iki šiol nepatenkintais piliečiais.

R. Speranza susidūrė su vakcinacijos ir pandeminių ribojimų kritikais, grupės „No vaxers“ šalininkais. Jų grupelė bandė apsupti ministro automobilį ir garsiai skandavo šūkius „žudikas“ arba „tavo vieta kalėjime“^[1].

https://twitter.com/wideawake_media/status/1776163523321548843

Nuo įtūžusių italų minios buvusį sveikatos apsaugos ministrą išgelbėjo tik policijos pareigūnai, be kurių palydos politikas, regis, galėtų patekti į labai rimtą pavojų.

Pats R. Speranza šalies žiniasklaidai neseniai atskleidė, kodėl pasitraukė iš viešumos, neužima aukštų institucinių pareigų ir kodėl nekėlė savo kandidatūros artėjančiuose regioniniuose rinkimuose.

„Kaina, kurią aš ir mano brangūs artimieji sumokėjome už įsipareigojimą COVID-19 metais buvo labai didelė ir, deja, dar iki galo nesumokėta. Grasinimai mirtimi ir kasdieniai įžeidinėjimai iš antivakserių bendruomenės nesiliauja. Asmeninės neapykantos kurstymai socialiniuose tinkluose, taip pat iš ribotos, bet labai triukšmingos politikų grupės, yra nuolatiniai. Gyvenu tuo lydimas, taip pat kaip ir mano artimieji“, – teigė jis po to, kai jo knygos „Kodėl mes gydomės?“ pristatymas saugumo sumetimais net buvo perkeltas į uždarą rotušės tarybos posėdžių salę.

R. Speranza, Italijos demokratų partijos deputatas, jau ne vienerius metus yra pandemijos valdymo ir vakcinacijos kampanijos kritikų taikinys. Jis ypač kritikuojamas dėl savo vaidmens karantino metu.

Įdomu ir tai, kad jį gausiai kritikuoja skirtingose barikadų pusėse esantys italai: tiek vakcinų bei pandeminių ribojimų skeptikai, tiek ir šalininkai.

R. Speranza dėl savo sprendimų COVID-19 metu net buvo atsidūręs teisme

Pandemijos metu pritaikytų ribojimų, draudimų bei vakcinacijos kampanijos kritikai ir to šalininkai retai kada gali sutarti, tačiau Italijoje juos, regis, suvienija neapykanta buvusiam sveikatos apsaugos ministrui.

Ne tik skiepų ir pandemijos ribojimų skeptikai kritikuoja R. Speranza. Dalis Italijos piliečių jau ne vienerius metus bando įrodyti, kad pandemijos metu ministras padarė nepakankamai, kad koronaviruso plitimas būtų suvaldytas, o tai pareikalavo perteklinių COVID-19 aukų.

Dar praėjusiais metais Italijos žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie neeilinę bylą. Prokurorai tuomet bandė įrodyti, kad Italijos vadovai, ypač sveikatos apsaugos ministras, anksčiau įvedęs pandeminius ribojimus galėjo išgelbėti daugiau kaip 4 000 gyvybių^[2].

Bergamo, Lombardijos provincijos, kuri per pirmąją viruso bangą 2020 m. nukentėjo labiausiai, prokurorai ėmėsi tyrimo tiek dėl R. Speranzos, tiek dėl tuomečio premjero Giuseppe Conte. Jie buvo kaltinami netyčiniu nužudymu, susijusiu su nesavalaike vyriausybės reakcija prasidėjus koronaviruso pandemijai.

Šio tyrimo dar 2020 m. pareikalavo aukų giminaičiai, po to, kai buvo nustatyta, kad per pirmąją viruso bangą Bergame užregistruota 6 000 perteklinių mirčių, o aukų šeimoms atstovaujančių teisių grupių teigimu, 4 000 mirčių būtų buvę galima išvengti, jei šiose teritorijose būtų buvęs nedelsiant paskelbtas karantinas.

Vis dėlto, teismas atmetė bylą ir pareiškė, kad kaltinimai yra nepagrįsti: teisėjų nuomone, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp žuvusiųjų ir karantino laikotarpio.

Taip pat nustatyta, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras R. Speranza tik patvirtino ekspertų jam pasiūlytas sveikatos apsaugos priemones, kurios Europos lygmeniu buvo griežtos ir pakankamos.

Pats R. Speranza po šio nuosprendžio teigė, kad jam „labai palengvėjo dėl tokio teismo sprendimo“. Jis taip pat pabrėžė, kad „tomis baisiomis dienomis tikrai padarė viską, ką galėjo, jog apsaugotų italų sveikatą, o dabar pagaliau paaiškėjo tiesa“. 

Savo ruožtu mirusiųjų giminaičiai tokį teismo sprendimą pavadino „spjūviu į veidą“ ir „įžeidimu artimųjų atminimui“.

Nuo COVID-19 mirusiųjų artimieji reikalavo milžiniškos kompensacijos

Italija buvo pirmoji Europos šalis, kurioje kilo itin didelis COVID-19 protrūkis. Šalies valdžia ėmėsi viruso plitimo kontrolės, taikė itin griežtą karantino režimą, tačiau milžiniško aukų skaičiaus išvengti nepavyko.

Dar 2020 m. nuo COVID-19 mirusių italų giminaičiai padavė vyriausybę į teismą dėl aplaidumo valdant ligos protrūkį ir paskelbė reikalaujantys 100 mln. eurų žalos atlyginimo. Kaltinimus jie pareiškė tuometiniams aukšto rango pareigūnams: ministrui pirmininkui, sveikatos apsaugos ministrui bei Lombardijos regiono vadovui Attilo Fontanai. Maždaug 500 šeimos narių teigė, kad vyriausybė netinkamai sprendė koronaviruso sukeltą krizę ir tai tiesiogiai lėmė jų artimųjų mirtį^[3].

Civiliniame ieškinyje šeimos teigė, kad ligos plitimą lėmė didelės klaidos, padarytos ankstyvuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, Alzano ir Nembro miestų karantino režimo netaikymas. Ieškinyje kaip esminis sveikatos apsaugos trūkumas konkrečiai nurodomas Lombardijos vyriausybės sprendimas vėl atidaryti Alzano ligoninę po to, kai ten kilo protrūkis.

Italija karantiną paskelbė 2020 m. kovo 10 d., praėjus beveik trims savaitėms po to, kai virusas ėmė plisti nevaldomai.

Tiek visuomenė, tiek politikai ne kartą bandė įrodyti, kad ankstesnis karantino paskelbimas galėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių ir sudaryti sąlygas šaliai anksčiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.