„Coca-Cola“ iš prekybos išėmė tūkstančius gėrimų

Dėl perteklinio cukraus „Coca-Cola“ iš rinkos išėmė dalį savo gėrimų

„Coca-Cola“ neseniai iš rinkos turėjo išimti dalį savo limonado „Minute Maid Zero Sugar Lemonade“ skardinių, kurios buvo netinkamai paženklintos ir kuriose, pasak Maisto ir vaistų administracijos (FDA), iš tikrųjų buvo įprastos sudėties limonadas ir 40 g cukraus kiekis. Tačiau pagal reklamą, šios rūšies gėrimuose turėjo būti ženkliai mažesnis cukraus kiekis^[1].

FDA teigimu, šis bendrovės pažeidimas yra priskiriamas II klasei, kuri yra siejama „su pavojumi sveikatai, kai yra nedidelė tikimybė, kad naudojant produktą gali atsirasti neigiamų pasekmių sveikatai“.

„Coca-Cola“ atstovai spaudai savo pareiškime teigė, kad bendrovė savanoriškai atšaukė ribotą kiekį „Minute Maid Lemonade“ skardinių dalyje Kentukio, Indianos ir Ohajo valstijų. Teigiama, kad rinkoje neliko šio produkto, o visi atšaukimo veiksmai šiose rinkose baigti. Pirkėjams, įsigijusiems šį produktą, patariama jį išmesti arba grąžinti į pirkimo vietą, kad būtų grąžinti pinigai.

Pastebima, kad pastaraisiais metais padaugėjo tokių ir panašių maisto produktų patraukimų iš rinkos. Remiantis „Sedgwick Brand Protection“ 2024 m. ataskaita „State of the Nation Recall Index“, 2023 m. FDA išdavė 506 pranešimus apie maisto produktų atšaukimą, o tai buvo didžiausias pranešimų skaičius per pastaruosius penkerius metus . Nuo 2022 m. iki 2023 m. FDA atšaukimų skaičius padidėjo 19,6 proc.

Teiginiai apie produktus „be cukraus“ dažnai yra melagingi

Prekybos centruose dažnai galime matyti produktus, kurie esą yra „be cukraus“. Pamatę tokias etiketes įsivaizduojame, kad produkte nėra cukraus. Tai turėtų būti vienas iš mažiau klaidinančių teiginių.

Iš tiesų, JAV Maisto ir vaistų administracija pateikia labai aiškias gaires, ką turėtų reikšti teiginys „be cukraus“, bent jau kalbant apie jos reguliavimo sričiai priklausančius supakuotus maisto produktus ir gėrimus: tai yra mažiau nei 0,5 g cukraus vienoje porcijoje, o sudėtyje neturi būti sudedamųjų dalių, kurios yra cukrus arba paprastai laikomos cukrumi“.

Tačiau dažnai pamirštama, kad cukrus gali būti itin įvairus. Tai yra ir medus, agavų nektaras, garintos cukranendrių sultys, kukurūzų sirupas, miežių salyklas, rudųjų ryžių sirupas, kokosų palmių cukrus, vaisių sultys arba jų koncentratai, klevų sirupas, datulių tyrė ir pan.

Kitaip pavadintas cukrus yra toks pat saldus, toks pat kaloringas, nors ir nepalyginamai naudingesnis už baltąjį cukrų. Tad net jei ingredientų sąraše nėra tikslaus žodžio „cukrus“, tai nereiškia, kad maisto produktas ar receptas yra „be cukraus“.

Žinoma, prekybos maisto produktais įmonės taip pat yra kaltos dėl apgaulingo teiginio „be cukraus“ naudojimo. Pavyzdžiui, viena populiari Niujorko keksiukų kepyklėlė teigia, kad visi jos kepiniai yra „be rafinuoto cukraus“. Tai techniškai tiesa, nes jų keksiukai saldinami agavų nektaru, o ne rafinuotu baltuoju cukrumi. Tačiau šis teiginys daugelį verčia manyti, kad patys keksiukai iš tikrųjų yra visiškai be cukraus arba bent jau turi mažiau cukraus nei įprasti keksiukai, nors tai nėra tiesa^[2].

Saldūs gėrimai – sveikatos priešas

Prieš keletą metų tyrėjų grupė atliko plačios apimties tyrimą ir nustatė, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja saldžius gaiviuosius gėrimus, turi didesnę riziką anksti mirti.

„Mūsų gauti rezultatai apie cukrumi saldintus gaiviuosius gėrimus dar labiau patvirtina, kad jų vartojimą reikia riboti ir pakeisti kitais sveikesniais gėrimais, geriausia vandeniu“, – sakė tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Neilas Murfis^[3].

Jis ir kolegos pranešė, kaip jie išanalizavo daugiau kaip 450 000 žmonių, iš kurių 70 proc. buvo moterys, duomenis iš 10 Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę. Vidutinis dalyvių amžius buvo šiek tiek daugiau nei 50 metų, o tie, kurie pradžioje sirgo tokiomis ligomis kaip vėžys, širdies ligos ar diabetas, į analizę nebuvo įtraukti.

Asmenys tyrime dalyvavo 1992-2000 m., o vėliau buvo stebimi vidutiniškai 16 metų, per kuriuos užregistruota daugiau kaip 41 600 mirčių.

Dalyviams užsiregistravus tyrime, jiems buvo užduoti keli klausimai apie jų gyvenimo būdą, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą, rūkymą ir svorį, taip pat apie mitybą ir dietą, įskaitant vidutinį gėrimų, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų, vaisvandenių ir energinių gėrimų, suvartojimą. Vaisių sulčių vartojimas nebuvo įtrauktas.

Rezultatai rodo, kad tyrimo metu mirė 9,3 proc. tų, kurie per mėnesį išgerdavo mažiau nei vieną stiklinę gaiviųjų gėrimų, palyginti su 11,5 proc. tų, kurie per dieną išgerdavo dvi ar daugiau 250 ml stiklinių.

Komanda teigia, kad atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip kūno masės indeksas, mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas ir išsilavinimas, tai reiškia, kad dviejų stiklinių per dieną suvartojančiųjų mirties rizika buvo 17 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie per mėnesį išgerdavo mažiau nei vieną stiklinę. Tokia tendencija buvo pastebėta tiek cukrumi, tiek dirbtinai saldintų gėrimų atveju. Panašūs rezultatai gauti ir tarp vyrų, ir tarp moterų.

Išnagrinėjusi konkrečias mirties priežastis, komanda nustatė, kad dažnas dirbtinai saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas buvo susijęs su didesne mirties nuo kraujotakos sistemos ligų rizika, o cukrumi saldinti gaivieji gėrimai su didesne mirties nuo virškinimo sistemos ligų rizika. Gaivieji gėrimai apskritai taip pat buvo susiję su didesne mirties nuo Parkinsono ligos rizika.