Kasdieniška – kaip ir medžių sodinimas į karstus
Niekas šiuolaikiniame pasaulyje nebevyksta supaprastinai. Nes net ir pasirodymai – daugiau ne pasirodymai, tai „performansai“ iš didžiosios „P“.
Vienas tokių – dabar vykstantis gerai žinomos Lietuvoje menininkės Monikos Dirsytės performansas pavadinimu „CO2“[1]. Kita vertus, kaip, pasirodo, berniuko nagai gali nūdienoje būti lakuoti raudonai, taip ir performansais tapti krauju užpildyti ežerai, veržiantis paskui garsiai pasaulyje nuskambėjusią menininkę Mariną Abramovič ar Yoko Ono, regis, pasisakančią už medžių sodinimą į karstus, 2022-ais Kaune surengus karstų su išdygusiais medžiais instaliaciją[2].
Vėlgi, kiek šviesių, meniškos sielos protų – tiek juose idėjų, persmelktu taršos aidu.
Dirsytė dar vasarą puikavosi M. Abramovič komentaru apie jos performansą, birželio 1-ąją sostinėje antrą kartą vykus Vilniaus šaltibarščių festivaliui, neva džiuginant vietinius žmones rožinės spalvos patiekalais bei menininkų pasirodymais[3].
Lietuvoje ir užsienyje žinoma performansų kūrėja M. Dirsytė yra įpratusi kaitinti arenas ir lieti „žmonių kraują“ – nes kuo ekstremaliau, tuo meniškumo balas – „visapusiškesnis“. Pastaroji sako, esą reikia budintis iš kompleksų, tačiau, ei – gal ne tokiu – mirties kapsulę – menančiu būdu… Gal tikrai – geriau pasilikime paprasti – prie bulvių ir šaltibarščių.
Kiti lai irgi pasimoko – nes M. Abramovič palaiminimą gauna nedaugelis
Sako, esą naudinga reklamuoti savo šalį. Kiti lai irgi pasimoko – nes M. Abramovič palaiminimą, kaip žinoma, gauna nedaugelis.
M. Dirsytė, iš tiesų, daugelio performansų metu save įstumia į sunkias, nepatogias bei kankinančias situacijas. Nežinia, kuo tai koreliuoja su šviesa ir teisingumu, tačiau kad reginys atkreipia dėmesį ir skatina vaduotis iš „senos“ odos (tik paskui neaišku, kur pasidėti) – tai visokeriopai.
CO2 performansas, nors šįkart ir skirtas tauragiškiams, ragina prie vaizdinio prisijungti nuotoliniu būdu. Tikinama, kad moteris iš viso šešias valandas tūnos kapsulėje, žmonėms tuo tarpu galint kontroliuoti deguonies jai padavimą. Kam ir kodėl? Dėl planetos, dėl mūsų visų gyvybės ir kvėpavimo įtakos – mums ir mūsų vaikams; kad pabaksnoti į liūdną mūsų planetos klimato situaciją, į žiūrovų rankas įduodant specialią šlangutę, paduodančią Monikai tam tikrą kiekį metano bei vandenilio sulfido mišinio.
Simbolika aiški, tačiau pavyzdys nepilnamečiams gali būti dvejopas.
Renginio svečiai vaišinsis dešrelėmis su raugintais kopūstais
Vis dėlto, nemaža dalis internautų domisi, galbūt tai eutanazijos kapsulė. Atsakymas: kvailiukai, žinoma, kad ne. Tačiau, kaip pasirodo, svarbiausia nepagadinti oro – nes dėl interesantų antplūdžio gali pradėti sklandyti dešrelės su kopūstu aromatai. Kita vertus, būtų blogiau, jei vaišintų pupomis – tuomet niekas nepaneigtų, kad galima būtų išvysti nemokamą pučiamųjų orkestrą. Tai va taip va…
Kas norite – performansas vyks iki 19 val. Tauragės pilies menėje.
Kalbant rimtai, Europa yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai reiškia, kad per likusius 25-erius metus Europa iki minimumo sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, o išskirtą anglies dvideginį (CO2) natūraliai sugers medžiai ir kita augalija. Dabartiniais duomenimis, visoje Europos Sąjungoje (ES) priskaičiuojama apie 160 mln. ha miškų ploto. Vertinama, kad kasmet visi šie miškai gali į save sugerti iki 2 gigatonų CO2 – tai atitiktų beveik tris ketvirtadalius bendros ES CO2 emisijos[4]. Tačiau yra problema: tų miškų šiuo metu neva nėra.
Nors minėta menininkė numano, jog žmogus kvėpuodamas išskiria CO2, verta žinoti, jog jo dar daugiau išskiria įmonės ir organizacijos, ypač veikiančios taršiuose sektoriuose. Vėlgi, kaip tvenkinys šalia Rusijos ambasados, 2022-aisiais nudažytas raudonai, neva žymėjo šios šalies agresiją Ukrainos sąskaita, taip, ko gero, Monikos inscenizacija turi savus motyvus[5].
