<h2>Pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas verčia ieškoti naujovių gyvenamosios vietos prasme</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Niekam ne paslaptis, kad visuomenėje ilgą laiką vyravusios gyvenimo, požiūrio į namus, šeimą ar karjerą tendencijos sparčiai kinta. Šie pokyčiai dalinai gali būti laikomi tarptautiškumo ir kosmopolitiškumo pavyzdžių vaikymusi. Kita vertas, jaunesnioji karta skiriasi nuo ankstesniųjų, ne tik vertybių vertinimu ir pasaulėžiūra, bet ir prieinamomis galimybėmis.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šiuolaikinis žmogus neskuba kurti šeimos, yra linkęs išbandyti save skirtingose profesinėse srityse, ilgiau mokytis ir tobulėti, keliauti po pasaulį bei atrasti save. Tai dažnai siejasi su vėlesniu pastovaus gyvenimo būdo prisitaikymu, nekilnojamojo turto įsigijimu. Todėl, dažnas neįsipareigojęs jaunimas ieško tokių pačių bendraminčių, buriasi į grupes ir būstą nuomojasi drauge.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Gyvenimas su kambariokais nėra naujiena, tačiau būtent „co-living’’ arba bendragyvenimo mada, panašiai kaip ir „co-working’’,<span class="Apple-converted-space"> </span>sparčiai skinasi kelią visuomenėje, o ją pamėgsta ne tik jaunuoliai, tačiau ir vis daugiau vyresnių asmenų, neseniai grįžusių iš užsienio, persikrausčiusių į naują miestą, išgyvenusių skyrybas ar tiesiog ieškančių pokyčių[1].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šis bendragyvenimo stilius, suvienijantis panašiai mąstančius žmones pasiteisina tiek patogumo prasme, tiek socialinio poreikio – jūs nebūsite pririštas ir įsipareigojęs prie nekilnojamo turto, kartu ir nesijausite vienišas bei gyvensite panašiai mąstančių apsuptyje. Svarbus ir faktas, kad dažnai tai itin ekonomiškas sprendimas, leisiantis sutaupyti pinigus ir skirti juos savo ateities svajonėms.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/roberto-nickson-fqhu6aevwf8-unsplash.jpg" alt="Namai vakare" /></p>
<h2>Bendragyvenimo stilius suteikia neįpareigojančios laisvės jausmą </h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">„Co-living’’ gyvenimo būdas ir bendros erdvės dalijimosi principu pagrįsta nuoma jau nėra naujiena daugelyje pasaulio didmiesčių, o ši praktika vis labiau pritaikoma ir Lietuvoje. Šio stiliaus gyvenamųjų vietų jau galima rasti Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, o šiuolaikinę darbo ir gyvenimo kultūrą ir lanksčius poreikius atitinkanti gyvenamoji erdvė skamba kaip vis labiau viliojantis pasirinkimas dažnam jaunuoliui, pavargusiam nuo nusistovėjusio gyvenimo ritmo[2].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Bendragyvenimo principas remiasi dalijimusi – panašiai kaip automobilių ar darbo vietos<span class="Apple-converted-space"> </span>- gyvenimas vienoje zonoje skatina kitokį požiūrį į socialinę kultūrą, namų buitį ir vietą visuomenėje. Gyvenant „co – living’’ apartamentuose, raginamas ryšys tarp<span class="Apple-converted-space"> </span>gyventojų, bendrystę paremti santykiai, skatinama leisti laiką draugę, galbūt net dirbti. Taip gali užsimegzti nuoširdžios draugystės ir kūrybiškos verslo idėjos. </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Toks bendras gyvenimo būdas atitinka dažno jaunosios kartos atstovo mentalitetą: juk gaunamas modernus, stilingai įrengtas būstas, kuriame galima socialinius poreikius patenkinti su panašiai mąstančiais individais, kurie galės pasidalinti savosiomis gyvenimo istorijomis, patirtimis – tai gali tapti ir itin tarptautine erdve, tokius būstus renkasi darbo ar studijų reikalais šalyje viešintys užsieniečiai.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Namai turi didelę reikšmę žmogaus emocinei gerovei bei ramybei, o šį faktą dar labiau išryškino pasaulinė pandemijos situacija, privertusi visus, net didžiausius klajoklius, sugrįžti ir pasidžiaugti namų jaukumu bei harmonija. Vis tik „co-living’’ konceptas siūlo kiek kitokią namų kasdienybę. Šioje erdvėje bendras gyvenimas yra paremtas atvirumo samprata, o gyventojai šią filosofiją remia ir supranta.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/naomi-hebert-mp0bgas_d1c-unsplash.jpg" alt="Gyvenimas paremtas bendryste" />Ši būsto forma remiasi dalijimosi ekonomika – gyventojai turi savo miegamąjį ir vonios kambarį, tačiau jie dalinasi bendrojo naudojimo patalpomis, tokiomis kaip virtuvė, valgomojo zona ir svetainė, kai kuriais atvejais – balkonas ar terasa. Komunalinės išlaidos paskirstomos visiems gyventojams, todėl, kai kuriems tai gali būti itin ekonomiškai patrauklus pasirinkimas. Kaina, kurią mokate už bendrą gyvenamą plotą, skirsis priklausomai nuo miesto, kuriame gyvenate, Vilniuje piniginę teks paploninti labiau nei Klaipėdoje, vis dėlto, kaina išliks<span class="Apple-converted-space"> </span>pigesnė nei tradicinės nuomos.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vis dėlto, kai kurie, prie bendros namų erdvės nepratę žmonės gali susidaryti neigiamą vaizdinį. „Co-living’’ būstai nėra tarsi nakvynės namai ar studentų bendrabučiai. Tai nėra vieta, skirta itin pašėlusį gyvenimą mėgstantiems asmenims – bendruomeniškumo idėja skatina atsižvelgti ir į savo kambariokus, netrikdyti jų ramybės, darbo, nesukelti nesaugumo jausmo.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Nors ši bendro gyvenimo idėja sukurta galvojant apie jaunus, dirbančius žmones, tai gali būti paranku ir vyresniesiems, staiga persikėlus, netekus pastovios gyvenimo vietos[3]. Tiesa, Lietuvoje kaip ir daugelyje šalių, ši paslauga prieinama išskirtinai miesto gyventojams, vis tik, realu galvoti apie tokius būstus ir regionuose.</p>
<h2>Bendrystė turi būti paremta pagarba ir vienas kito supratimu</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">„Co-living’’ gyvenimas pagrįstas nuolatiniu bendradarbiavimu ir bendruomeniškumu, bet kartu ir atsakingumu. Nors, kai kuriais atvejais toks gyvenimas suteikia neabejotinų patogumų bei didesnę finansinę laisvę, kartu, tai reiškia ir nuolatinį dalijimąsi namų patalpomis, kartais nenorimą ar nepatinkančią kompaniją, asmeninės erdvės, vietos trūkumą. Toks gyvenimas gali sukelti nepatogumų žmogui, kuris niekuomet nesidalijo savo asmenine erdve su kitais, yra uždaras ar itin vertinantis ramybę. Būtent tai svarbu įvertinti, prieš pasirenkant „co-living’’ erdvę kaip savo namus.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Derėtų apsvarstyti ir savo lūkesčius – daugelį „co-living” namų sprendimų diktuoja savininkas, nesuteikdamas gyventojams galimybės pasisakyti erdvės planavimo ar interjero klausimais, o tai gali sukelti praktinių nepatogumų.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Galiausiai, šio koncepto tikslas – nuolatinis augimas ir kaita, tiek verslo, tiek visuomenės prasme, todėl dažnai, žmonės pasirinkę tokį gyvenimo būdą, bendruose namuose neužsibūna ir keliauja ieškoti naujų patirčių ir nuotykių. Tai ir gali būti įvardijamas kaip pagrindinis „co-living’’ pliusas bei gyvenimo mieste grožis.</p>
