Civilinė sąjunga bus lygi šeimai, ar ne?
Prieštaraujantys Civilinės sąjungos įstatymo projektui žmonės nerimauja dėl daugelio dalykų: dėl šeimos statuso, dėl vaikų teisių, dėl homoseksualų santykių propagavimo ir daugybės kitų klausimų. Į juos tenkinančių atsakymų, akivaizdu, nesulaukiama, jei apklausos rodo, kad daugiau kaip 70 proc. lietuvių tokiam įstatymui nepritartų. Ir nors kai kurie politikai jau nesivargina slėpti, kad civilinės sąjungos apibrėžtis iš esmės ir reiškia šeimą, kiti gi bando tokią mintį ištrinti iš visuomenės galvų. Kaip? Panašu, kad apgaulės būdu, kaip jau tampa įprasta.
„Seimo narių ir visuomenės mulkinimas prasideda. Liberalai, uoliai vaidinę konservatyvius, registruotomis pataisomis bando Seimui įrodyti, kad homoseksualų partnerystė pagal C ivilinės sąjungos įstatymą, neva, nėra šeima. Nors net Žalimas aiškiai pasakė, kad pagal tai, kaip projektas sukonstruotas, jis rodo šeimos santykio turinį“, – savo feisbuko paskyroje rašo Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė.
Ji akcentuoja, kad liberalams labai svarbu parodyti, kad jie išties liberalai – remia homoseksualių asmenų partnerystę. Tačiau jie gerai žino, kad dalis Seimo narių jos neremia ir remti nenori. Tačiau jų balsų labai reikia, norint įstatymą prastumti iki galo.
„Kas dar įdomiau: dar ryte tas apgaulingas pasiūlymas pleveno konservatorių krikdemų rankose. Tai panašu, kad ir jie svetimomis rankomis bando dabar rasti priežastį subalsuoti „už“ homoseksualų partnerystę. Tad apgaulingas pasiūlymas – jiems tik plano dalis gauti trūkstamus balsus priėmimui. Kaip buvo plano dalis bet kokia kaina apgaudinėti Seimą, kad tik pavyktų svarstymas“, – tęsia A. Širinskienė[1].
O iš tiesų, ar bus Civilinė sąjunga iš esmės lygi šeimai?
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje, kurią pateikė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas, rašoma, kad yra akivaizdu, jog konstitucinė šeimos samprata apima ir tokias poras, kurios ne santuokos pagrindu sukūrė nuolatinius ar ilgalaikius santykius, kurie pagal turinį yra šeimos santykiai, pasižymintys šių santykių dalyvių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
„Atsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu, taip pat visiškai akivaizdu, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų, be kita ko, užsienyje sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu“, – rašoma išvadoje[2].
Politikai apie galimybę įsivaikinti vienos lyties poroms nekalba… kol kas
Gyventojus labai neraminantis klausimas – galimybė homoseksualų poroms auginti vaikus. Žinoma, tokios poros vaikų susilaukti be pagalbinio įsikišimo negali, tačiau akivaizdu, kad Lietuva nėra pasiruošusi tokiam žingsniui apskritai. Visuomenės nepritarimas šiek tiek politikus stabdo, tačiau tik šiek tiek.
Išėjęs pabendrauti su protestuojančiais prieš Civilinės sąjungos projektą, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas prasitarė, kad jokių stumiamo įstatymo pakeitimų ir papildymų nebus, bet tik kol kas.
„Mes esame įsipareigoję, kai tą įstatymą pristatėme, aš taip pat kalbėjausi su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, ir esu pasakęs jam tą dalyką, kad įsipareigojame nekeisti, nekeisti ir nepildyti šito įstatymo iki jo priėmimo stadijos. Tai yra atliepiamas dalies visuomenės lūkestis ir aš taip pat prašau jūsų supratimo“, – sakė V. Mitalas.
Paklaustas, kaip gi tame įstatymo projekte atsiranda kalba apie nepilnamečius vaikus, jeigu neketinama tokios nuostatos paleisti į gyvenimą, į klausimą V. Mitalas atsakyti nepajėgė.
„Štai čia yra vadinamasis partnerystės įstatymas ir jame 16 kartų paminėtas žodis „vaikai“. Ir nutraukus partnerystę apie vaikus kalbama, ir atsiradus partnerystei… Iš kur vaikai pas poras, negalinčias susilaukti vaikų?“ – toliau buvo spaudžiamas atsakyti V. Mitalas. Tačiau Seimo vicepirmininkas į šią G. Liutkevičiaus pastabą nieko neatsakė[3].
Tuo tarpu visuomenininkai kalba atvirai – pakeitimų dabar gal ir nėra, tačiau jie atsiras priiminėjant įstatymą. Bus ir vilkas sotus, ir avis sveika – neva pažadas visuomenei ištesėtas, o pakeitimus vis tiek prastums.
„Jie vėl ruošia apgavystę ir to net nebesugeba nuo visuomenės nuslėpti. Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas buvo išėjęs pabendrauti su protestuotojais ir netyčia prasitarė apie tai, ką jie planuoja.
Jie stumia ir prastūmė per pateikimą ir per svarstymo stadiją švelnesnį variantą, kurį vadina „kompromisiniu“. Ir nieko nepildys ir nekeis tik iki priėmimo stadijos. O per priėmimą ims ir pakeis. Ir papildys taip, kaip jiems reikia“, – rašo visuomenininkas Algimantas Rusteika[4].
Prezidentas G. Nausėda pritarti Civilinės sąjungos įstatymui neskuba
Tuo tarpu Prezidentūra, panašu, taip pat nusiteikusi ir laukia pokyčių, nors juos kaip įmanydami bando paneigti įstatymo rengėjai.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad Gitanas Nausėda nori pamatyti galutinį įstatymo variantą ir tik tada spręs, pasirašyti jį ar ne. Kodėl? Nes įstatymo tekstai dažnai keičiasi.
Panašu, kad ir šalies galva nebetiki seimūnų pažadais. Koks sklandus šalies valdymas, kai net aukščiausi šalies vadovai neturi pasitikėjimo Seimu…
„Įstatymas yra svarstomas, kol kas dar yra labai pradinėje stadijoje. Dar eigoje galbūt jis keisis, todėl komentuoti šioje stadijoje dar nereikėtų, kadangi nežinome, koks bus galutinis įstatymo variantas. Yra atvejų – ir ne tokių retų – kai tekstai keičiasi. Neturint to galutinio varianto, komentuoti turbūt būtų pagaliau ir neatsakinga“, – Prezidentūros poziciją apibendrino G. Nausėdos patarėja[5].
Civilinės sąjungos įstatymą išgrūdo pirmyn apgavystės būdu
Primename, kad iki įstatymo priėmimo liko vos vienas balsavimas Seime.
Žingsnį pirmyn įstatymas žengė visai neseniai, tačiau ir vėl – neskaidriu būdu. Garsiai pareiškę, kad klausimą išima iš darbotvarkės ir jo nesvarstys, paskutinę akimirką projekto autoriai klausimą į darbotvarkę grąžino. Bėda – nebuvo nemažos dalies „prieš“ balsuojančiųjų, todėl įstatymas gana lengvai ir praslydo į tolimesnius priėmimo vandenis.
Už Civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė. Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė.
Vieningi balsuodami už pataisas buvo ir patys laisviečiai.
Valdantieji konservatoriai, liberalai, socialdemai ir demokratų frakcija balsuodami parodė skirtingą supratimą ir skirtingas vertybes. Realiai tai trimis opozicijos balsais įstatymas ir buvo priimtas.
Du Darbo partijos, keturi Demokratų, penki Valstiečių, trys Socialdemokratų nariai nebalsavo. Tiek balsų būtų sočiai užtekę, kad įstatymo projektui pritarta nebūtų.
„Jokia valdžia nesielgė taip klastingai kaip ši – štai vakar paskelbusi, kad išima iš darbotvarkės Civilinę sąjungą, šiandien vėl ją įtraukė. Kai kurie balsuojantys PRIEŠ nespėjo grįžti iš komandiruočių“, – sako ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė[6].
