Civilinės sąjungos įstatymas stumiasi toliau: palankumas pelnytas opozicijos balsais

Civilinės sąjungos projektą iš darbotvarkės išėmė, po to grąžino

„Čekiukų skandalo“ fone Lietuvoje vyksta ir kiti svarbūs reikalai. Vienas jų – Civilinės sąjungos projektas, kuris stumiasi pirmyn ir iki galutinio jo įsiteisėjimo liko vos vienas Seimo balsavimas. Parlamentarai užsiima neaiškiomis su įstatymu susijusiomis politinėmis „maklėmis“, mat tik vakar garsiai kalbėję, kad projektas iš darbotvarkės išimamas, šiandien ne tik įgrūdo jį atgal į darbotvarkę, bet ir ėmė jam, ir pritarė.

„Pagalvojom, kad čia dabar ir taip daug įtampų, ir ta temperatūra politinė labai užkaitusi, gal nėra gerai dar vieną projektą, kuris tą temperatūrą neišvengiamai papildomai užkeltų, įdėti į darbotvarkę. Dėl to ir, pasitarus su Seimo pirmininke, siūlome išimti tą paketą“, – pirmadienį „Delfi“ komentavo Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma. 

Paklaustas, ar su Laisvės partija, kuriai šis projektas – vienas iš prioritetinių, sprendimas suderintas, politikas teigė, kad laisviečiai buvo informuoti.

„Aš suprantu, kad Seimo pirmininkė juos informavo apie tokį dalyką“, – teigė J. Razma^[1].

Tačiau antradienio rytą projektas staiga – vėl darbotvarkėje. Patys laisviečiai jį iš darbotvarkės išėmę, net parai nepraėjus, persigalvojo, ir paprašė jį į darbotvarkę įkišti atgal. 

Manevras pasiteisino – įstatymo projektui pritarta

Toks laisviečių manevras, kurį tikrai sunkiai būtų galima pavadinti „netyčiniu“ sutapimu, pasiteisino. Siūlymas praslydo ir keliauja toliau, o iki pilnateisio įsigaliojimo liko vos vienas balsavimas. 

Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė. Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė. 

Vieningi balsuodami už pataisas buvo ir patys laisviečiai.

Na, o konservatoriai, liberalai, socdemai ir demokratų frakcija balsuodami parodė skirtingą supratimą ir skirtingas vertybes. Realiai tai trimis opozicijos balsais įstatymas ir buvo priimtas. 

Seimo nariams įspūdžio nepadarė ir tai, kad apklausa parodė, jog 72 proc. gyventojų tokio įstatymo projekto nenori.

Valstietė Asta Kubilienė sakė, kad siūlymas įteisinti civilinę sąjungą neturi tautos mandato.

„Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų prilyginimui šeimai, tačiau faktai rodo visai ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria <...> ir tai nėra tik kažkokių portalų apklausos, tai yra reprezentatyvūs piliečių nuomonės tyrimai“, – kalbėjo valstietė^[2].

„Sureguliuoti homoseksualių asmenų ekonominius ir teisinius gyvenimo aspektus gali ir Artimojo ryšio bei Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymai – jie yra parengti ir guli Seimo stalčiuose. Bet „progresyvumo“ aktyvistų tikslas ne toks – jų tikslas yra tapti šeima su visomis iš to išplaukiančiomis dedamosiomis, įvaikinimai, ugdymo programų keitimas pagal naujas visuomenės normas ir pan.“,– sakė Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis^[3].

Įstatymo priėmimą nulėmė opozicijos balsai

Balsavimo lentelėje matyti, kas gi nulėmė iš tiesų, jog įstatymas buvo priimtas. Net valdančiųjų gretose neradus sutarimo ir kai kuriems konservatoriams balsavus prieš, su žalia vėliava išstojo socdemai ir demokratų frakcija. Tie patys, kurie save vadina opozicija, tie patys, kurie deklaravo visai kitas vertybes. 

„Po svarstymo net 6 SOCIALDEMOKARATAI IR 3 Sauliaus Skvernelio frakcijos nariai pritarė PARTNERYSTĖS ĮSTATYMUI. Jeigu Sauliaus frakcijos 3 nariai būtų balsavę PRIEŠ, tai projektui būtų nepritarta“, – savo socialiniame tinkle rašė Remigijus Žemaitaitis^[4].

„Na, dėkokite reitingų lentelės viršuje esantiems socialdemokratams ir S. Skvernelio „demokratams“. Ką tik jų balsais Civilinės sąjungos įstatymas (partnerystės) „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko paskutinis balsavimas“, – sakė ir parlamentarė Ligita Girskienė^[5]. 

„Vakar išėmę iš darbotvarkės, o šiandien tikėtai/netikėtai vėl į ją įkėlę civilinės sąjungos projektą, tik babakšt (galvojau kokį riebesnį ištiktuką parašyt)... ir prastūmė! 

Pabalsavo valdantieji (beje, ne visi, gudresni tiesiog neatėjo į posėdį), dauguma socialdemokratų ir trys Skvernelio demokratai. Tai ir užteko tų balsiukų... Po pateikimo pravažiavom“, – rašo ir sveikatos specialistė Vitalija Jankauskaitė^[6].

Pamelavo, kad balsuojantieji „prieš“ nespėtų grįžti?

Na, o klausimas vienas – kam reikėjo meluoti apie tai, kad klausimas iš balsavimo bus išimtas, o paskui staiga, kažkaip lyg „netyčia“ sugrąžintas?

Galimai atsakymas slypi balsavimo lentelėje. Nemažai politikų balsavime nedalyvavo. Ir nebūtinai dėl to, kad tiesiog nenorėjo – dalis tų, kurie būtų balsavę prieš, nebuvo grįžę iš komandiruočių. Gal būtų grįžę, bet garsiai surėkus, kad ai, žinote, klausimą iš darbotvarkės išimame, apsisprendė, kad gali toliau ramiai tęsti kitus parlamentaro darbus. 

Ir tik šįryt jie suprato, kaip siaubingai „apmauti“ buvo laisvę mylinčių kolegų.

Du darbo partijos, keturi demokratų, penki valstiečių, trys socdemų nariai nebalsavo. Tiek balsų būtų sočiai užtekę, kad įstatymo projektui pritarta nebūtų. 

„Valdantieji nestabdo. Prisidengdami „čekučių“ istorija ir dar vakar paskelbę, kad išima Civilinės sąjungos įstatymą iš Seimo posėdžių darbotvarkės, šiandien jį įtraukė ir 5 balsų persvara priėmė. Klasta, melas ir dvigubi standartai tampa šios krikščionimis pasivadinusios valdžios esminiais veikimo principais. Akivaizdu, kad už šį sprendimą jie kažką „pardavė“ savo koalicijos partneriams liberalams ir Laisvės partijai“, – sako teisininkas Ignas Vėgėlė^[8].

„Jokia valdžia nesielgė taip klastingai kaip ši – štai vakar paskelbusi, kad išima iš darbotvarkės Civilinę sąjungą, šiandien vėl ją įtraukė. Kai kurie balsuojantys PRIEŠ nespėjo grįžti iš komandiruočių“, – sako ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Ji pabrėžia, kad kova už civilinę sąjungą tėra žmogaus teisių imitacija, mat iškėlus vienų žmonių teises aukščiau, bus sumažintos kitų teisės. Jos kertasi tarpusavy, todėl neišvengiamai visuomenė skils tik dar labiau.

Lyg maža būtų mums to visuomenės susiskaldymo vykstant sveikatos, ekonominiam, tikram fiziniam karui.

„Nesvarbu, kad laikui bėgant tokios „nepelnytos teisės“ ardys ir skurdins mūsų visuomenę, vis mažiau resursų palikdamos ateities kartoms. 

Ši laisvės samprata jaučia antipatiją kultūrai, kuri, nors ir netobulai, riboja, apibrėžia ir kreipia žmogaus norus, siekius, veiksmus asmeniui ir visuomenei palankia kryptimi. Iš čia nepailstantis noras sugriauti vartotojiškas ir seksualines aistras varžančias tradicijas, papročius ir institucijas“, – sako K. Zamarytė-Sakavičienė^[7].