D. Žalimas išaiškino, kad civilinė sąjunga iš esmės sukuria šeimos teisinius santykius
Į pavasario sesiją netrukus susirinkti turinčiame Seime kelią vėl skinasi Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Dėl jo tiek Seimo tribūnuose, tiek ir visuomenėje bei žiniasklaidoje toliau verda aistros ir įtemptos diskusijos.
Siekiant išsiaiškinti, ar dviejų tos pačios lyties asmenų sąjungos įteisinimas atitinka mūsų valstybės Konstituciją, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) dar metų pradžioje inicijavo ekspertinį vertinimą.
Vertinimą pateikti turėjo šalies aukštosios mokyklos – Vilniaus, Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetai, taip pat ir Socialinių mokslų centro Teisės institutas.
Trečiadienį Seimo TTK iš tiesų sulaukė VDU Teisės fakulteto dekano, profesoriaus Dainiaus Žalimo išvadų. Jose pažymima, kad civilinė sąjunga iš esmės sukuria šeimos teisinius santykius.
Civilinės sąjungos įstatymo projekto kritikai neslepia pasipiktino valdančiaisiais, kurie manipuliuodami teise siekia atrasti galimybių įstatymo priėmimui.
Vertinimo išvadoje – nenuginčijamas Civilinės sąjungos įstatymo poveikis šeimai
Civilinės sąjungos įstatymo nagrinėjimą į Seimo tribūna siekia grąžinti Laisvės partija.
Partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad „tas klausimas bus sprendžiamas tol, kol Laisvės partija yra politikoje ir kol jis bus išspręstas“[1].
Tačiau viena iš aktyviausių Civilinės sąjungos įstatymo projekto kritikių, parlamentarė Agnė Širinskienė mano, kad projektas turi būti išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.
Verdant diskusijoms šiuo klausimu, dar sausio mėnesį TTK nutarė inicijuoti ekspertinį vertinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto[2].
Kovo 8-ąją TTK pagaliau sulaukė vertinimo išvadų. Tiesa, ne iš visų įstaigų, į kurias buvo kreiptasi, tačiau, kaip jau minėta, iš Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekano D. Žalimo.
Savo išvadoje profesorius aiškiai įvardijo tai, kad „pagal Konstituciją, konstitucinė šeimos samprata apima ir tokias poras, kurios ne santuokos pagrindu sukūrė nuolatinius ar ilgalaikius santykius, kurie pagal turinį yra šeimos santykiai, pasižymintys šių santykių dalyvių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“[3].
D. Žalimas taip pat teigia, kad įstatymo leidėjo delsimas teisiškai pripažinti ir apsaugoti ne santuokos pagrindu sukurtus šeimos santykius gali kelti grėsmę, jog pradės ženkliai augti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) skaičius, kuriuos išnagrinėjus, neabejotinai būtų pripažinta, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus.
Išvados slėpimas signalizuoja blogas naujienas valdantiesiems
Po TTK pateiktos įstatymo projekto išvados į situaciją sureagavo tie, kurie Civilinės sąjungos projektą vertina skeptiškai. Istorikas bei teisininkas Ramūnas Aušrotas teigia, kad pateiktą išvadą interpretuoti yra paprasta – joje sakoma, kad civilinė sąjunga reguliuoja šeimos teisinius santykius.
„Akivaizdybė, kurią valdantieji dėl politinių priežasčių bandė visaip paslėpti“, – sako R. Aušrotas.
Teisininkas taip pat pabrėžia ir tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo poveikio vertinimo ekspertinė išvada pagal Seimo statutą turi būti pristatoma komitete, kur ji yra ir apsvarstoma, turi būti priimtos papildomos išvados. Tačiau šiuo atveju, išvada buvo tiesiog prisegta prie Civilinės sąjungos įstatymo kaip lydintis aktas[4].
„Atsisakymas svarstyti išvadą komitete gali reikšti viena: jos turinys nėra palankus valdantiesiems. Kuo nepatogi – greitai sužinosime, nes sprendimas vertinimo išvadą traktuoti kaip įstatymo projekto lydintįjį aktą reiškia, jog jis turėtų atsirasti Seimo teisės aktų duomenų bazėje. Kiek išgirdau per posėdį, nuo VDU išvadą rašė Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas, t. y. asmuo, ne kartą viešai kritikavęs šį projektą ir teigęs, jog įstatymo apimtis įteisinant vienos lyties asmenų santykius yra nepakankama“, – teigia R. Aušrotas.
A. Širinskienė pastebi, kad įstatymo vertinime netrūksta grubių mokslinės etikos klaidų
Tuo tarpu parlamentarė A. Širinskienė, dar anksčiau spėjusi užregistruoti pasiūlymą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymo išbraukimo, teigia, kad D. Žalimo išvada jos visiškai nenustebino.
„Ačiū Žalimui, kad pasakė kas yra kas, spėju, iš pionieriško užsidegimo. O tą, kad civilinės sąjungos sukurs homoseksualų šeimų įteisinimą kartojom visi oponuojantys projektui labai seniai, nuo pat jo registravimo Sejonienės rankomis. Projekto registruotojai tik kaip susitarę neigė. Melavo. Jei vadintume daiktus jų tikraisiais vardais“, – teigia parlamentarė[5].
Tačiau Politikė pastebi ir tai, kad išvadoje yra daugybė neaiškių dalykų, galimai prasilenkiančių su akademine etika, į kuriuos D. Žalimas nekreipė dėmesio.
„Pavyzdžiui, interpretuojant Fedotovos bylą EŽTT, jis teigia, kad EŽTT nurodė homoseksualių asmenų santykius „saugoti kaip šeimą“, nors byloje to nėra. EŽTT kalba apie homoseksualių asmenų santykių teisinį pripažinimą, neįvardinant to pripažinimo formos. Dar daugiau. Pasak D. Žalimo, „EŽTT taip pat expressis verbis nurodė, kad Lietuva yra viena iš keleto likusių Europos Tarybos valstybių narių, kuriose tos pačios lyties porų santykiams teisės aktais nėra užtikrintas teisinis pripažinimas ir apsauga.“ Pastebėtina, kad tas „keletas likusių Europos Tarybos valstybių narių“ – EŽTT teismo nutartyje yra įvardintos visos 16“, – akcentuoja A. Širinskienė.
Parlamentarės teigimu, tokie dalykai yra manipuliatyvūs ir negarbingi bei rodo šališką siekį paveikti įstatymo leidėją tam tikra kryptimi.
A. Širinskienei iš dalies pritaria ir politikos mokslų ekspertas Vytautas Valentinavičius. Jis teigia pastaruoju metu vis dažniau pastebintis situaciją, kai tekstai gali būti labai įvairiai interpretuojami[6].
„Nors, manau, esame skirtingose ideologinėse pozicijose su Seimo nare A. Širinskiene, tačiau negaliu nesutikti su klausimais, kuriuos ji kelia, t. y. kas parašyta EŽTT sprendime (ir jo interpetavimu). Kitas svarbus aspektas pliuralistinėje visuomenė – diskusija, t. y., nebijojimas atsakyti į klausimus, todėl, kai institucinėmis galiomis naudojamasi tam, kad nebūtų galimybės pateikti klausimų vertinimo rengėjams, neatrodo demokratiška“, – teigia V. Valentinavičius.
D. Žalimui kritika kelia šyspeną
Pats D. Žalimas jau spėjo sureaguoti į kritiką. Pirmiausia, pats teisininkas pastebi, kad išvadą pateikė tik VDU, nors įsitraukti į diskusijas šiuos klausimu prašyta buvo dar trijų mokslo institucijų: VU, MRU ir Socialinių mokslų centro Teisės instituto.
„Kodėl nepateikė kiti, nežinau. Galiu tik spėti. Vienas šaltinis sakė, kad VU Teisės fakultetas atsisakė nemokamai bendradarbiauti su Seimu. Kiti spėjo, jog kolegos nenori veltis į tokį politiškai jautrų, nors teisiškai labai paprastą, klausimą“, – sako D. Žalimas[7].
Reaguodamas į parlamentarės A. Širinskienės kaltinimus akademiniu nesąžiningumu, D. Žalimas atkerta, kad tokie kaltinimai jam kelia šypseną, nes jų „nepagrįstumas yra akivaizdus“ ir tai veikiau primena „kabinėjimąsi prie pavienių žodžių iš keliolikos puslapių teksto“.
„Pavyzdžiui, mėginama ieškoti šiaudo EŽTT sprendime, kuriame neva tos pačios lyties porų santykiai neįvardinti kaip šeima, nors pats EŽTK 8 straipsnis yra apie teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, o Konstitucijos 38 str. aiškinimas KT 2019 m. sausio 11 d. nutarime visiškai aiškiai įvardina tokius santykius kaip šeimos (išaiškinti įtikinamai ką nors kitaip tiesiog neįmanoma ). Taip pat mėginama aiškinti, kad 16 ET valstybių, kuriose teisiškai nepripažįstami tos pačios lyties porų šeimos santykiai, iš 46 (tiek, pašalinus Rusiją, šiandien yra ET narių) nėra tiek jau nedaug. Tik pažvelgus į jų sąrašą, vargu ar ką nors šiandien nagrinėjamu klausimu įkvėptų nors viena iš jų (suprantama, ES šalių ten yra vos kelios ir Vakarų Europos nėra visai)“, – teigia teisės ekspertas.
Civilinės sąjungos įstatymas – vienas iš labiausiai visuomenę skaldančių klausimų
O kol politikai bei teisininkai diskutuoja dėl Civilinės sąjungos įstatymo reikšmės bei poveikio mūsų Konstitucijai, šalies visuomenė šiuo klausimu taip pat neranda bendro sutarimo. Pernai kovą ir birželį nepriklausoma visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo.
Apklausose paaiškėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis, net apie 70 proc.[8].
Praėjusių metų rudenį žiniasklaidos kanalas „Delfi.lt“ atliko naują apklausą. Joje, į klausimą, ar pritariate, kad Lietuvoje būtų suteikta galimybė įteisinti vyro ir moters santykius ne tik santuokos būdu, bet ir sudarant civilinę sąjungą, palankiai atsakė 70 proc. respondentų. 9 proc. teigė nepritariantys arba visiškai nepritariantys tokiai galimybei.
Tuo tarpu galimybę tos pačios lyties poroms sudaryti civilines sąjungas teigiamai įvertino 49 proc. respondentų, o tam nepritaria daugiau nei 29 proc. apklausos dalyvių.
