<h2>Černobylis tapo vienu iš didžiausių gamtos rezervatų</h2>
<p>1986 m. Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus avarija, kaip žinia, sukėlė didžiausią radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką žmonijos istorijoje[1]. Taigi, ūminis didelių radiacijos dozių poveikis aplinkai ir žmonių populiacijai buvo išties didelis.</p>
<p>Visgi praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po avarijos, Černobylis tapo vienu iš didžiausių gamtos rezervatų Europoje: šiandien čia prieglobstį randa ne tik įvairios nykstančios rūšys, įskaitant lokius, bet ir vilkai bei lūšys.</p>
<blockquote>
<p>Ir iš tiesų radiacija gali pažeisti gyvų organizmų genetinę medžiagą ir sukelti nepageidaujamas mutacijas. Tačiau viena įdomiausių Černobylio tyrimų temų yra bandymas nustatyti, ar kai kurios rūšys iš tikrųjų prisitaiko gyventi su radiacija.</p>
</blockquote>
<p>Taip, kaip ir kitų teršalų atveju, radiacija gali būti labai stiprus selektyvus veiksnys, palankesnis organizmams, turintiems mechanizmus, padidinančius jų išgyvenimo galimybę radioaktyviosiomis medžiagomis užterštose vietose.</p>
<p>Įdomu tai, jog kuomet prasidėjo intensyvesnis tyrimas Černobylyje ir jo teritorijoje dar 2016 m., tais pačiais metais netoli pažeisto branduolinio reaktoriaus buvo aptiktos keletas neįprasto juodo atspalvio varlių (Hyla orientalis). Tiesa, rūšis paprastai būna ryškiai žalios spalvos, ypatingai ryški būna nugaros dalis, nors kartais galima aptikti ir kiek tamsesnių individų.</p>
<p>Žinoma ir tai, kad melaninas (tamsios spalvos pigmentas) yra atsakingas už tamsią daugelio organizmų spalvą. Mažiau žinoma, jog šios klasės pigmentai taip pat gali sumažinti neigiamą ultravioletinės spinduliuotės poveikį.</p>
<p>Vis tik jo apsauginis vaidmuo gali apimti ir jonizuojančiąją spinduliuotę, kadangi melaninas sugeria ir išsklaido dalį spinduliuotės energijos. Jis taip pat gali sunaikinti ir neutralizuoti ląstelės viduje esančias jonizuotas molekules, tokias kaip reaktyviosios deguonies rūšys[2].</p>
<p>Dėl šių veiksmų sumažėja tikimybė, kad radiacijos paveikti individai patirs ląstelių pažeidimus, tokiu būdu padidinant jų išgyvenimo galimybę apskritai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gary-tresize-mlj4teespju-unsplash.jpg" alt="Gamtos rezervatas" /></p>
<h2>Aktyviai tyrinėjama žavingų Černobylio ekosistemų evoliucija</h2>
<p>2016 m. aptikus pirmąsias juodąsias varles, buvo nuspręsta ištirti melanino spalvos vaidmenį Černobylio laukinėje gamtoje, dėl ko 2017–2019 m. buvo išsamiai išnagrinėta minėtų rūšių spalva įvairiose Šiaurės Ukrainos vietose.</p>
<p>Per tuos kelis metus išanalizuota daugiau nei 200 varlių patinų, sugautų 12 skirtingų veisimosi tvenkinių. Tyrimas apėmė kai kurias radioaktyviausias planetos zonas, taip pat keturias vietas už Černobylio zonos, kol foninės radiacijos lygiai buvo naudojami kaip kontrolė.</p>
<p>Galiausiai atskleista, jog Černobylio medžių varlių spalva yra daug tamsesnė nei varlių, sugautų kontrolinėse zonose[3]. Ir ši spalva greičiausiai nėra susijusi su radiacijos lygiu, kurį varlės patiria šiandien ir kurį galime išmatuoti kone visiems individams.</p>
<p>Tamsi spalva būdinga varlėms, kilusioms iš labiausiai užterštos vietos arba šalia jos avarijos metu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matthew-kosloski-sykr-m78h6w-unsplash.jpg" alt="Ekosistema" /></p>
<h2>Juodųjų varlių tyrimas – pirmasis žingsnis siekiant suprasti melanino vaidmenį radioaktyvioje aplinkoje</h2>
<blockquote>
<p>Tvirtinama, jog Černobylio varlės, reaguodamos į radiaciją, galėjo patirti greitą evoliucijos procesą.</p>
</blockquote>
<p>Nuo nelaimingo atsitikimo praėjo daugiau nei dešimt varlių kartų. Tuo tarpu klasikinis, nors ir labai greitas, natūralios atrankos procesas gali priartinti prie tiesos, kodėl šios tamsios varlės dabar yra Černobylio išskirtinėje zonoje esančių rūšių dominuojantis tipas.</p>
<p>Galų gale, Černobylio juodųjų varlių tyrimas yra pirmasis žingsnis siekiant geriau suprasti apsauginį melanino vaidmenį radioaktyviosios taršos paveiktoje aplinkoje. Be to, jis atveria duris perspektyviems rezultatų pritaikymams tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, branduolinių atliekų tvarkymas bei kosmoso tyrinėjimas.</p>
