Europos Komisijos dokumentas rodo, kad UAP klausimu Briuselyje domimasi mažiausiai nuo 2023 metų
Europos Komisija neatpažintų anomalių reiškinių danguje, tarptautinėje terminologijoje vadinamų UAP (Unidentified Anomalous Phenomena), klausimą nagrinėja aktyviau, nei iki šiol buvo viešai deklaruojama. Tai rodo „Euronews“ gautas Komisijos gynybos padalinio dokumentas, kuriame kalbama apie būtinybę gerinti objektų aptikimo ir identifikavimo galimybes.
Dokumentas susijęs su neįprastais dangaus ir kosmoso stebėjimais Malaizijoje. Europos Komisijos atsakyme buvo pripažinta, kad tobulėjant technologijoms gebėjimai aptikti ir atpažinti tokius objektus gerėja, tačiau esamų galimybių dar nepakanka. „Euronews“ tai vertina kaip ženklą, kad Briuselis UAP klausimą stebi bent nuo 2023 metų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Europos Sąjunga jau turi atskirą „NSO tyrimų programą“. Oficialiai Komisija laikosi pozicijos, kad UAP klausimai, susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai.
Svarbus ir terminų skirtumas. Populiarusis NSO – neatpažintas skraidantis objektas – pastaraisiais metais oficialiuose dokumentuose vis dažniau keičiamas platesniu UAP terminu. Jis savaime nieko nesako apie reiškinio kilmę ir neimplikuoja nežemiškų technologijų: UAP gali būti dronas, balionas, palydovas, atmosferos reiškinys, optinis efektas ar kitas tuo metu neatpažintas objektas.
Komisija žadėjo didinti Europos gebėjimus aptikti objektus aplink Žemę
„Euronews“ tyrimo pradžia siekia 2022 metų spalį, kai du Malaizijos astronomijos entuziastai – tėvas ir sūnus – kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. Jie Komisijai perdavė 37 dangaus ir kosmoso vaizdus, kuriuose, jų įsitikinimu, buvo užfiksuoti neatpažinti objektai.
Kadangi stebėjimai atlikti Malaizijoje, Europos Komisija nurodė neturinti įgaliojimų jų tirti. Tačiau atsakymo turinys buvo gerokai įdomesnis nei paprastas atsisakymas nagrinėti svetimos valstybės oro erdvėje užfiksuotus reiškinius.
Komisija pranešė ketinanti siūlyti 27 ES valstybėms didinti gebėjimus aptikti objektus Žemę supančioje kosminėje erdvėje. Vienas šio technologinio stiprinimo tikslų būtų geriau identifikuoti tiek neatpažintus reiškinius, tiek kosmines šiukšles, keliančias grėsmę palydovams ir kitai infrastruktūrai.
Komisija kartu perspėjo, kad tobulesni jutikliai ir stebėjimo sistemos nebūtinai leis išspręsti kiekvieną nepaaiškintą atvejį. Tačiau geresnis radarų, optinių sistemų, palydovų ir kitų jutiklių tinklas turėtų sumažinti objektų, kurių kilmė lieka nežinoma vien dėl duomenų trūkumo, skaičių.
Pilotai reikalauja UAP paversti oficialia Europos aviacijos saugos pranešimų kategorija
Diskusija Europoje vis labiau krypsta nuo klausimo „kas tai yra?“ prie praktiškesnio klausimo – ką turėtų daryti pilotas, pastebėjęs neatpažintą objektą netoli savo lėktuvo.
Vokietijos europarlamentaras Fabio De Masi 2025 ir 2026 metais ne kartą kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydamas peržiūrėti ES aviacijos incidentų registravimo sistemą. Jo siūlymo esmė – sukurti standartizuotą UAP kategoriją, kad visose valstybėse būtų renkami palyginami duomenys.
Tokios sistemos šalininkai teigia, kad dabartinė tvarka informaciją išskaido. Vienas pilotas nepaaiškintą reiškinį gali registruoti kaip nežinomą eismą, kitas – kaip bendrą saugumo incidentą, trečias apskritai nuspręsti nepranešti, nes sistemoje nėra tinkamos kategorijos.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA laikosi atsargesnės pozicijos. Agentūra „Euronews“ nurodė, kad dabartinė sistema jau leidžia pilotams pranešti apie bet kokį reiškinį, galintį kelti grėsmę skrydžių saugai, todėl specialios UAP kategorijos būtinybės kol kas nemato.
EASA teigia neturinti įrodymų, kad UAP šiuo metu yra sisteminė grėsmė Europos aviacijai
EASA pozicija yra svarbi tuo, kad ji smarkiai skiriasi nuo dalies pilotų ir UAP stebėjimo organizacijų argumentų. Agentūros teigimu, kiekvienas pranešimas vertinamas pagal turimus įrodymus ir potencialią grėsmę skrydžių saugumui.
Šiuo metu EASA teigia nenustačiusi duomenų, rodančių, kad pranešimai apie UAP sudarytų sisteminę aviacijos saugumo problemą, dėl kurios reikėtų papildomų reguliavimo priemonių.
Tačiau kritikai nurodo vadinamąjį duomenų paradoksą: jeigu nėra atskiros kategorijos ir pilotai nenoriai praneša apie tokius reiškinius, institucijos negali surinkti pakankamai duomenų, o vėliau būtent duomenų stoką naudoja kaip argumentą, kad sisteminės problemos nėra.
Nyderlandų pilotai ir UAP klausimu dirbančios organizacijos taip pat kalba apie profesinę stigmą. Pasak „UAP Coalition Netherlands“ vadovo Joachimo Dekkerso, didžioji dalis pilotų pastebėtų neįprastų reiškinių apskritai nepatenka į oficialias sistemas. Jo pateiktas 90 proc. neinformavimo vertinimas yra pačios organizacijos teiginys, o ne EASA patvirtinta ES statistika.
Nyderlandų pilotas pasakojo apie objektą, kurį virš Ispanijos stebėjo maždaug valandą
„Euronews“ publikacijoje pateikiami ir konkrečių pilotų liudijimai. Nyderlandų pilotas Christiaanas van Heijstas pasakojo per savo karjerą matęs kelis objektus, kurių tuo metu negalėjo identifikuoti.
Vieną ryškiausių atvejų jis datuoja 2010 metų sausio 23 diena. Skrisdamas „Boeing 737“ iš Amsterdamo į Malagą maždaug 41 tūkst. pėdų aukštyje, pilotas su kolegomis priekyje pastebėjo keistos formos objektą.
Įgula susisiekė su Madrido skrydžių valdymo centru ir pasiteiravo, ar virš jų arba priešais juos yra kitų orlaivių. Pasak C. van Heijsto, civiliniai ir vėliau kariniai skrydžių vadovai atsakė, kad toje oro erdvėje nebuvo žinomo komercinio ar karinio eismo, meteorologinių balionų ar kitos jiems žinomos veiklos.
Piloto teigimu, objektas išliko matomas maždaug valandą, kol lėktuvas leisdamasis Malagos kryptimi pateko į debesis. Šis pasakojimas savaime neįrodo neįprastos objekto kilmės – jis rodo tik tai, kad profesionali įgula tuo metu negalėjo jo identifikuoti.
Prancūzija jau beveik penkis dešimtmečius turi valstybinę nepaaiškintų reiškinių tyrimo instituciją
Europos Sąjungoje išsiskiria Prancūzija. Prancūzijos nacionalinio kosmoso tyrimų centro CNES struktūroje nuo 1977 metų veikia GEIPAN – grupė, renkanti ir analizuojanti pranešimus apie neatpažintus atmosferos bei kosmoso reiškinius.
GEIPAN veiklos principas gerokai skiriasi nuo populiariosios NSO kultūros. Specialistai pirmiausia tikrina įprastus paaiškinimus – lėktuvus, palydovus, meteorologinius balionus, astronominius reiškinius, atmosferos efektus ir liudininkų suvokimo klaidas.
Pačios GEIPAN skelbiama ilgesnio laikotarpio statistika rodo, kad didžioji dalis atvejų galiausiai gauna įprastą paaiškinimą arba lieka neįvertinami dėl nepakankamų duomenų. Tik nedidelė dalis gerai dokumentuotų atvejų lieka nepaaiškinti. GEIPAN pabrėžia, kad žodis „nepaaiškintas“ nėra objekto nežemiškos kilmės įrodymas.
2026 metų birželio 29 dieną UAP klausimas buvo svarstomas ir Prancūzijos parlamente. Diskusijoje kalbėta apie GEIPAN darbą, Prancūzijos oro ir kosmoso pajėgų turimus duomenis bei galimą glaudesnį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.
Briuselis kol kas nenori kurti bendros ES UAP sistemos, nors pats pripažįsta geresnio stebėjimo poreikį
Čia atsiranda pagrindinis Europos politikos prieštaravimas. ES valstybės raginamos stiprinti bendras oro, kosmoso, priešdronines ir kitas stebėjimo sistemas, tačiau UAP klausimu Europos Komisija atsakomybę palieka nacionalinėms vyriausybėms.
„Euronews“ Komisijos tiesiogiai paklausė, ar Briuselis ketina kurti informacijos apie UAP apsikeitimo mechanizmą su Jungtinėmis Valstijomis arba savarankišką ES stebėjimo ir vertinimo sistemą. Komisijos atstovas atsakė, kad UAP yra valstybių narių atsakomybė ir jos tokius atvejus nagrinėja pagal savo nacionalinio saugumo bei gynybos prioritetus.
Tai reiškia, kad šiuo metu nėra paskelbta apie centralizuoto Europos „NSO centro“ kūrimą. Nėra ir viešų įrodymų, kad Europos Komisija būtų padariusi išvadą apie neįprastą ar nežemišką stebimų objektų kilmę.
Tačiau „Euronews“ gauti dokumentai atskleidžia kitą svarbų dalyką: Briuselis pripažįsta, kad technologinius objektų aptikimo ir identifikavimo pajėgumus reikia gerinti. Todėl diskusijos esmė vis mažiau susijusi su fantastinėmis teorijomis ir vis daugiau – su labai praktiškais klausimais: kas skraido Europos oro erdvėje, ar radarai ir kiti jutikliai viską pastebi ir ar pilotai turi tinkamą sistemą pranešti apie tai, ko negali identifikuoti.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Exclusive: Brussels keen to monitor UFOs under the radar. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/17/exclusive-brussels-keen-to-monitor-ufos-under-the-radar
European Parliament. (2024). UAP monitoring and reporting in the EU Space Law. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2024-000318_EN.html
European Union Aviation Safety Agency. (2026). Aviation Safety Reporting. https://www.easa.europa.eu/en/domains/safety-management/aviation-safety-reporting
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis aktualią informaciją apie Europos Komisijos veiksmus, susijusius su neatpažintais reiškiniais danguje. Jis gali sudominti skaitytojus, besidominčius šia tema.
Straipsnis atitinka etikos standartus, nes jis pateikia tikslią informaciją apie Europos Komisijos veiksmus, susijusius su UAP, ir aiškiai nurodo, kad šis klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Be to, jis vengia dezinformacijos ir manipuliacijos, pateikdamas faktus ir kontekstą.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Europos Komisijos veiksmus ir požiūrį į neatpažintus reiškinius danguje, kas gali būti svarbu tiek nacionaliniam saugumui, tiek visuomenės informuotumui. Be to, tema apie NSO ir UAP yra vis labiau populiarėjanti ir diskutuojama visuomenėje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos Komisijos susidomėjimą neatpažintais reiškiniais danguje, kas gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui ir aviacijos saugai. Jame analizuojama, kaip technologijų pažanga gali pagerinti objektų stebėjimą, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos Komisijos veiksmus UAP klausimu, vengia nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos, todėl yra emociškai subalansuotas.
