<h2>Galimybė dirbti efektyviau, bet trumpiau</h2>
<p>Pirmadienį Didžiojoje Britanijoje prasidėjo šešis mėnesius truksianti trumpesnės darbo savaitės bandomoji programa. Joje dalyvaus keli tūkstančiai darbuotojų 70-yje šalies įmonių[1]. Jie dirbs tik keturias dienas per savaitę, tačiau dėl to jų atlyginimas nesumažės. Taip bus siekiama įvertinti trumpesnės darbo savaitės poveikį darbuotojų efektyvumui bei motyvacijai. Viliamasi, kas eksperimentas atsakys į klausimą, ar ilgos darbo valandos ir įprastas sėdėjimas ofise garantuoja darbo kokybę? O galbūt darbe galima praleisti mažiau laiko, tačiau atlikti tiek pat?</p>
<p>Šį bandymą suorganizavo pelno nesiekiančios organizacijos „4 dienų savaitė pasaulyje", „4 dienų savaitė Didžiojoje Britanijoje" bei „Autonomy", tiriančios darbo ir darbuotojų gerovės santykį.</p>
<p>Prestižinių šalies Kembridžo ir Oksfordo bei JAV Bostono universitetų tyrėjai įvertins tokių pokyčių poveikį produktyvumui ir gyvenimo kokybei, o galutiniai bandomojo tyrimo rezultatai bus paskelbti 2023 metais.</p>
<h2>Tyrime dalyvauja 3 300 darbuotojų</h2>
<p>Pirmadienį dalis Didžiosios Britanijos darbuotojų pasitiko su mintimi, jog darbo savaitę pabaigs ketvirtadienį, o ne kaip įprasta, penktadienį.</p>
<p>Puiki žinia ta, kad darbo užmokesčio tai nepaveiks. Atlyginimas liks toks pats kaip ir dirbant penkias darbo dienas savaitėje.</p>
<p>Pusę metų vyksiančiame tyrime iš viso dalyvauja 3 300 darbuotojų iš 70 įmonių: nuo finansinių paslaugų teikėjų iki žuvies ir bulvyčių (populiaraus britų patiekalo) restoranų.</p>
<p>Bandyme dalyvauja sveikatos paslaugas, namų priežiūros, marketingo ir reklamos, nuotolinio švietimo, technologijų, finansinių patarimų, NT, aptarnavimo, labdaros, IT, komunikacijos ir viešųjų ryšių, nevyriausybinės bei ne pelno siekiančios organizacijos ir tokias paslaugas teikiančios kompanijos.</p>
<p>Tokių bendrovių darbuotojai iki metų pabaigos dirbs vadinamuoju 100:80:100 modeliu, pagal kurį darbuotojai gaus 100 proc. darbo užmokesčio už 80 proc. darbo laiko[2]. Žinoma, mainais į daugiau laisvalaikio įsipareigojima išlaikyti 100 proc. ankstesnio produktyvumo.</p>
<p>Didžiojoje Britanijoje eksperimentas prasidėjo iškart po keturių dienų ilgojo savaitgalio, skirto karalienės Elžietos II 70 metų valdymo sukakčiai paminėti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/charlesdeluvio-lks7vei-eag-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pokyčiai, kurių reikėjo jau seniai</h2>
<p>Britai – ne vieninteliai, kurie prabilo apie būtinus darbo ritmo pokyčius. Pastaraisiais metais ir keliose kitose šalyse pasigirdo raginimų sutrumpinti darbo savaitę. Milijonams darbuotojų pandemijos metu perėjus prie nuotolinio darbo ir taip sumažinus kelionės į darbą laiką bei išlaidas, sugrįžti prie ankstesnės rutinos tapo sudėtinga.</p>
<p>Vienas iš tyrimo organizatorių, Joe Ryle, organizacijos „4 darbo dienų savaitė" vadovas, teigia, kad po pandemijos pakito dalies darbuotojų požiūris į darbą:</p>
<blockquote>
<p>„Po pandemijos žmonės labiau linkę akcentuoti darbo-asmeninio gyvenimo balansą. Žmonės nori dirbti mažiau."</p>
</blockquote>
<p>Didžiojoje Britanijoje vykdomo tyrimo metu bus renkami įvairūs duomenys, kurių pagalba bendrovės galės įvertinti kaip tyrimo metu kito jos darbuotojų produktyvumas[3].</p>
<p>Tuo tarpu bandymo organizatorius ir vadovas Joe O'Connoras teigia, kad keturių dienų darbo savaitė yra įdomus iššūkis dabartiniam darbo modeliui ir padeda bendrovėms atsisakyti supratimo, kiek laiko „asmenys privalo praleisti darbe":</p>
<blockquote>
<p>„Darbuotojai įrodė, jog gali dirbti „trumpiau ir protingiau". Įveikusios pandemijos iššūkius, vis daugiau įmonių pripažįsta, kad nauja konkurencijos riba yra gyvenimo kokybė, o sutrumpintas darbo laikas ir į rezultatus orientuotas darbas yra priemonė, suteikianti joms konkurencinį pranašumą."</p>
</blockquote>
<p>„Charity Bank", vienos iš bandyme dalyvaujančių kompanijų vykdomasis direktorius Edas Siegelis teigia, kad trumpesnė darbo savaitė yra logiškas žingsnis siekiant užtikrinti darbuotojų pasitenkinimą: </p>
<blockquote>
<p>„Jau seniai esame lankstaus darbo šalininkai, tačiau pandemija iš tikrųjų viską pakeitė dar labiau."</p>
</blockquote>
<p>Bostono universiteto sociologijos profesorė Juliet Schor teigia, kad tyrimo metu bus atkreipiamas dėmesys į tai, kaip darbuotojai reaguoja į papildomą laisvadienį: kaip tai veikia streso bei įtampos, pasitenkinimo darbu ir gyvenimu, sveikatos, miego, energijos ir kitus gyvenimo aspektus.</p>
<h2>Britų eksperimentas yra ne vienintelis tokio pobūdžio tyrimas</h2>
<p>Didžiosios Britanijos tyrimas nors ir yra vienas įdomiausių dėl didelio įsitraukusių kompanijų bei darbuotojų skaičiaus, tačiau anaiptol nėra vienintelis. </p>
<blockquote>
<p>Praėjusiais metais Islandijoje atliktas panašus bandymas atskleidė, kad net ir sutrumpinus darbo savaitę, darbuotojų motyvacija bei darbo efektyvumas išliko tokie patys.</p>
</blockquote>
<p>Bandymas Islandijoje truko ilgiau, net dvejus metus, o kai kur, net ketverius metus, ir atskleidė, kad tyrime dalyvavę darbuotojai pranešė apie „ženklų teigiamą pokytį darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai".</p>
<p>Respondentai atskleidė, kad dėl šio pokyčio galėjo daugiau laiko praleisti su vaikais ar užsiimti pomėgiais, o Islandijos mokslininkai nustatė, kad tyrime dalyvavę heteroseksualius santykius turintys vyrai taip pat buvo labiau linkę imtis namų ruošos darbų.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu Islandijoje 4 darbo dienas dirba apie 86 proc. visų šalies darbuotojų.</p>
</blockquote>
<p>Ankstesni tyrimai yra atskleidę, kad darbo savaitės sutrumpinimas gali teigiamai pasitarnauti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams bei visai kompanijai. </p>
<p>2019 m. Japonijoje kompanija „Microsoft" nustatė, kad darbo savaitės sutrumpinimas iki keturių dienų, kai penktadieniais suteikiamos mokamos atostogos, 40 proc. padidino darbuotojų produktyvumą.</p>
<p>Tai taip pat davė naudos aplinkai: bendrovės duomenimis, elektros energijos suvartojimas sumažėjo 23 proc., o darbuotojai sunaudojo 59 proc. mažiau spausdintuvų popieriaus[4].</p>
<p>Šiuo metu Ispanijos ir Škotijos vyriausybės yra pristačiusios savo siūlytus bandomuosius keturių darbo dienų projektus. Netrukus panašių programų įgyvendinimą pradės Airija, Australija, JAV ir Kanada.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/david-iskander-iwtamku5kii-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Keturių dienų darbo savaitė jau kelis dešimtmečius yra svajonė daugelyje darbo sričių</h2>
<p>Daugeliui darbuotojų sugrįžtant į ofisus ir biurus, pasaulis ir verslas prisitaiko prie popandeminės realybės. Dalis privataus verslo individualiai priima sprendimus ir siūlo darbuotojams lankstesnį darbo grafiką, mišrų darbo būdą ar net keturių darbo dienų savaitę. </p>
<p>Tačiau tokios idėjos nėra naujos ar visiškai padiktuotos pandeminės situacijos. Keturių dienų darbo savaitė jau kelis dešimtmečius yra svajonė daugelyje darbo sričių.</p>
<p>Dar 1956 m. tuometinis JAV viceprezidentas Ričardas Niksonas prognozavo, kad keturių darbo dienų tvarka įsigalės jau „netolimoje ateityje"[5].</p>
<p>Tačiau, ši realybė per daugelį metų pasaulyje buvo įgyvendinta nevienodai, be to, toks pasirinkimas priklauso nuo sektoriaus, kuriame darbuotojas dirba.</p>
