Branduolinis ginklas Lietuvoje: ką keičia Konstitucijos 137 straipsnio pataisa

Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnis nuo 1992 m. draudžia šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus, taip pat ir branduolinį ginklą, bei užsienio valstybių karines bazes. 2026 m. spalio 6 d. Seimas pirmuoju balsavimu pritarė šį straipsnį panaikinti: už balsavo 106, prieš – 18, susilaikė 6 Seimo nariai. Galutinis balsavimas numatytas 2027 m. sausio 12 d. Pataisa savaime neatneštų į Lietuvą jokio ginklo – ji panaikintų teisinį draudimą. Šioje NATO gido dalyje paaiškiname, ką tiksliai keičia pataisa, kaip ji priimama, kaip veikia NATO branduolinis atgrasymas ir kas iš tiesų turi branduolinį ginklą.

Ką sako Konstitucijos 137 straipsnis

Straipsnis yra Konstitucijos XIII skirsnyje „Užsienio politika ir valstybės gynimas“ ir susideda iš vieno sakinio: Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kai Lietuvoje dar buvo Rusijos kariuomenė, o narystė NATO atrodė tolima. Tokio konstitucinio draudimo neturi nė viena kita NATO valstybė – tai pabrėžia ir Krašto apsaugos ministerija.

Masinio naikinimo ginklais laikomi branduoliniai, cheminiai ir biologiniai ginklai. Diskusijoje dažniausiai kalbama apie branduolinį, nes būtent jis yra NATO atgrasymo pagrindas.

Ką keičia pataisa

Projektu siūloma visą 137 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Tai reiškia, kad iš Konstitucijos dingtų abu draudimai iš karto – ir masinio naikinimo ginklams, ir užsienio valstybių karinėms bazėms. Kai kurie pranešimai mini tik branduolinį ginklą, bet pagal projektą panaikinamas visas straipsnis.

Iniciatoriai, tarp jų pusšimtis įvairių frakcijų Seimo narių, argumentuoja, kad dabartinė nuostata neatitinka pasikeitusios saugumo padėties ir riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinėje gynyboje. Krašto apsaugos ministerija pataisą grindžia tuo, kad Lietuva turi galėti pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, o branduolinis skydas yra jo pagrindas.

Svarbu, ko pataisa nedaro. Ji nėra sprendimas dislokuoti ginklus, nepadaro Lietuvos branduoline valstybe ir neįpareigoja sąjungininkų ką nors atgabenti. Bet kokiam konkrečiam ginklų ar bazės atsiradimui reikėtų atskirų politinių ir karinių sprendimų – ir Lietuvos, ir sąjungininkų.

Kaip keičiama Konstitucija: du balsavimai ir 94 balsai

137 straipsnis nepatenka tarp nuostatų, kurias galima keisti tik referendumu (tai Konstitucijos I ir XIV skirsniai), todėl jį keičia Seimas. Procedūra griežta:

1. Pateikimas ir svarstymas. 2026 m. liepą po pateikimo projektui pritarė 89 Seimo nariai, 11 buvo prieš, 6 susilaikė. Rugsėjo 22 d. po svarstymo už balsavo 99, prieš – 13, susilaikė 5.
2. Pirmasis balsavimas. 2026 m. spalio 6 d.: už – 106, prieš – 18, susilaikė – 6. Reikėjo bent dviejų trečdalių visų Seimo narių, t. y. 94 iš 141.
3. Privaloma pertrauka – ne trumpesnė nei trys mėnesiai.
4. Antrasis, galutinis balsavimas – numatytas 2027 m. sausio 12 d. Vėl reikės ne mažiau kaip 94 balsų.
5. Įsigaliojimas – Konstitucijos keitimo įstatymas gali įsigalioti ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo. Iki tol 137 straipsnis galioja.

Pataisai nepritarė didžioji dalis „Nemuno aušros“ frakcijos, keli Mišrios grupės nariai, o šios partijos pirmininkas viešai iškėlė referendumo klausimą. Plačiau apie tai – 77.lt straipsnyje apie referendumo idėją.

Kaip veikia NATO branduolinis atgrasymas

NATO kaip organizacija pati branduolinių ginklų neturi. Aljanso branduolinį atgrasymą sudaro trijų narių – JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos – arsenalai. JAV ir Jungtinė Karalystė savo strateginius pajėgumus yra paskyrusios NATO, o Prancūzija savo branduolines pajėgas valdo savarankiškai ir nedalyvauja NATO Branduolinio planavimo grupėje.

Dalis Europos sąjungininkų dalyvauja vadinamajame branduoliniame dalijimesi. Pagal viešai skelbiamus vertinimus JAV aviacinės bombos B61 laikomos Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Taikos metu jas saugo JAV kariai, o kodai, be kurių ginklo neįmanoma panaudoti, lieka JAV rankose. Karo atveju tokias bombas galėtų nešti specialiai tam pritaikyti sąjungininkų naikintuvai. Lietuva šiame mechanizme nedalyvauja, bet, kaip ir visos narės, yra po NATO branduoliniu skėčiu: 5 straipsnio garantija galioja ir jai. Kaip ji veikia, aiškiname dalyje apie 5 ir 4 straipsnius.

Ką pataisa reikštų praktikoje? Šalininkų teigimu, Lietuva nebebūtų vienintelė narė su teisine kliūtimi, galinti apriboti sąjungininkų planavimą – pavyzdžiui, branduolinį ginklą galinčių nešti orlaivių buvimą ar dalyvavimą pratybose krizės metu. Kritikai baiminasi, kad tai gali tapti Rusijos propagandos taikiniu ir didinti įtampą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius po pirmojo balsavimo teigė, kad tai daroma atgrasymo tikslais, o ne siekiant eskaluoti konfliktą.

Kas turi branduolinį ginklą

Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2026 m. sausį devynios valstybės turėjo apie 12 187 branduolines galvutes, iš jų 9745 – kariniuose rezervuose, galimos naudoti.

Valstybė	Galvučių iš viso (2026 m. sausis)	Iš jų dislokuota
Rusija	5420	1796
JAV	5042	1770
Kinija	620	34
Prancūzija	370	280
Jungtinė Karalystė	225	120
Indija	190	12
Pakistanas	170	–
Izraelis (oficialiai nepripažįsta)	90	–
Šiaurės Korėja	60	–

Rusija ir JAV kartu turi apie 83 proc. visų naudoti tinkamų galvučių. Kinija savo arsenalą plečia sparčiausiai. Lietuvai svarbu ir tai, kad Rusija Baltarusijoje stato bazę „Orešnik“ vidutinio nuotolio raketoms, galinčioms nešti tiek įprastinį, tiek branduolinį užtaisą.

Branduolinis ginklas Lietuvoje: dažniausi klaidingi įsitikinimai

• „Lietuva kurs savo bombą.“ Ne. Lietuva yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalis ir negali gaminti ar įsigyti branduolinio ginklo. Pataisa su tuo nesusijusi.
• „Nuo sausio į Lietuvą atveš ginklų.“ Ne. Net ir priėmus pataisą, apie konkrečius ginklus reikėtų atskirų sprendimų. Jokio tokio sprendimo nėra.
• „Šiandien Lietuvoje negali būti sąjungininkų karių.“ Ne. Sąjungininkų kariai, tarp jų Vokietijos brigada, Lietuvoje jau yra. Kaip tai suderinama su dabartine Konstitucija ir kokios pajėgos dislokuotos, rašome dalyje apie NATO pajėgas Lietuvoje.
• „Dėl to privalomas referendumas.“ Ne. Konstitucija referendumą privalomą daro tik keičiant I ir XIV skirsnius. 137 straipsnį Seimas gali keisti pats, tačiau du kartus kvalifikuota dauguma.