„Lietuviška atominė bomba“: R. Žemaitaitis klausia, ar dėl branduolinio ginklo neturėtų spręsti Tauta

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ pašiepė Seimo žingsnį iš Konstitucijos išbraukti branduolinio ginklo draudimą ir iškėlė klausimą, ar tokį sprendimą apskritai gali priimti vien Seimas. Įrašą jis paskelbė spalio 5-osios vakarą – likus mažiau nei parai iki balsavimo, kuriame pataisai pritarė 106 Seimo nariai.

Ką parašė R. Žemaitaitis

Įrašą politikas pradėjo ironiškai: „Kai svajonės virsta realybe! Lietuviška atominė bomba 🙂“. Toliau jis kliudė ir šalies vadovą: „Mūsų prezidentas G. Nausėda jau 2015 m. tikėjo, kad branduolinį ginklą jis turės!“ – kuo remiasi šis teiginys, įraše nenurodyta.

Pagrindinė mintis – apie tai, kas turi priimti sprendimą. „Seimas keičia Konstitucijos nuostatą, susijusi su masinio naikinimo ginklais, klausimas ar tokio sprendimo pakanka Seimo balsavimo, ar tokį fundamentalų valstybės saugumo klausimą turi spręsti pati Tauta?“ – rašė R. Žemaitaitis.

Tai ne pirmas kartas, kai jis kalba apie referendumą. Ankstesniame savo įraše „Facebook“ R. Žemaitaitis rašė: „Branduolinio ginklo fanatikai nestabdo! Lietuva neturi tapti šalimi, kurioje būtų dislokuotas branduolinis ginklas. Referendumu reikia tautos atsiklausti.“ Tą pačią poziciją viešai dėstė ir partijos Seimo narys Raimondas Šukys – „Nemuno aušros“ paskyroje jo kalba pristatyta antrašte „Sprendimą dėl branduolinio ginklo dislokavimo priimti Tauta!“.

Kas vyksta Seime

Konstitucijos 137 straipsnyje šiuo metu įrašyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Pataisa siūlo išbraukti pirmąją šios nuostatos dalį – apie masinio naikinimo ginklus.

Spalio 6 d. Seimas pataisai pritarė pirmuoju balsavimu: už balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, susilaikė šeši. Liepą, po pateikimo, pritarė 89 Seimo nariai. Kadangi keičiama Konstitucija, reikia dviejų balsavimų su ne trumpesne kaip trijų mėnesių pertrauka, ir abu kartus pataisą turi palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141. Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad galutinis balsavimas planuojamas 2027 m. sausio 12 d. Plačiau – „Pirmas barjeras įveiktas: Seimas pritarė branduolinių ginklų draudimo panaikinimui“.

Ar referendumas būtinas?

Pagal Konstitucijos 148 straipsnį referendumu privaloma keisti tik I skirsnį „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnį „Konstitucijos keitimas“. 137 straipsnis yra XIII skirsnyje „Užsienio politika ir valstybės gynimas“, todėl jį Seimas gali pakeisti pats – dviem balsavimais su kvalifikuota dauguma. Taigi R. Žemaitaičio klausimas yra politinis: ar tokį sprendimą turėtų priimti Tauta, nors teisiškai to nereikalaujama.

Pataisos šalininkai sako, kad dabartinė nuostata Lietuvą išskiria iš kitų NATO valstybių ir gali trukdyti dalyvauti bendruose sąjungininkų atgrasymo sprendimuose. J. Olekas teigė, kad nuostatos išbraukimas sustiprintų atgrasymą: „Sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs.“ Prezidentas Gitanas Nausėda yra pabrėžęs, kad taikos metu branduolinio ginklo dislokuoti Lietuvoje neplanuojama, tačiau krizės atveju valstybė turėtų turėti kuo daugiau pasirinkimų.

Svarbu ir tai, ko pataisa nedaro: pats Konstitucijos pakeitimas nereiškia, kad Lietuvoje atsirastų branduolinis ginklas. Tam reikėtų atskirų politinių, karinių ir tarptautinių sprendimų, o Lietuva ir toliau būtų saistoma Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

„Nemuno aušros“ pozicija

Dar vasarą, Prezidentūroje prasidėjus diskusijoms dėl draudimo, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į siūlymus žvelgė atsargiausiai iš parlamentinių partijų. Tuo metu konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas žadėjo pataisas palaikyti, o socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad draudimą numatantis straipsnis galėtų būti panaikintas visai.

Iki galutinio balsavimo liko daugiau nei trys mėnesiai. Jei pataisa tada surinks bent 94 balsus, draudimas laikyti masinio naikinimo ginklus Lietuvos teritorijoje iš Konstitucijos išnyks; jei ne – nuostata liks tokia, kokia yra nuo 1992 m.