<h2>Pastarųjų įvykių nulemtas pokytis</h2>
<p>Rusijai nestabdant karinių veiksmų Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) politikai laužo galvas, kaip pasiekti energetinę nepriklausomybę. Pasirodo, viena iš rusiškų energetinių resursų alternatyvų gali tapti biodujos. ES neseniai paskelbė planus iki 2030 m. padidinti biodujų gavybą iki 20 proc. Tai nurodoma Europos Komisijos paskelbtame komunikate „REPowerEU"[1].</p>
<p>Pagal naują planą tikimasi, kad biodujos pakeis dalį rusiškų iškastinių dujų, naudojamų šildymui, pramoniniams procesams ir elektros energijos gamybai.</p>
<p>Tačiau, ar tokie tikslai yra pasiekiami, ar tiesiog gali tapti gražia, tačiau sunkiai pasiekiama europine vizija?</p>
<h2>Neišsenkantys šaltiniai</h2>
<p>Dalis visuomenės gali skeptiškai vertinti biodujų pritaikomumą vien dėl to, kad nėra tikri, kas yra ši medžiaga.</p>
<blockquote>
<p>Biodujos yra gaminamos iš biologinių medžiagų, pavyzdžiui, augalinių liekanų, kietųjų komunalinių atliekų ir energetinių augalų[2].</p>
</blockquote>
<p>Šios žaliavos paverčiamos biodujomis vykstant skaidymui, kai bakterijos skaido organines medžiagas šio natūralaus proceso metu.</p>
<blockquote>
<p>Dar įdomesnis energijos šaltinis yra išvestinis produktas, vadinamas biometanu. Jis gaunamas „patobulinus" biodujas pašalinant anglies dioksidą ir gaunant gryną biometaną, kurio sudėtis yra tokia pati kaip iškastinių dujų.</p>
</blockquote>
<p>Ir biodujos, ir biometanas iš esmės yra neišsenkantys energijos šaltiniai ir turi daugybę potencialo: šiuo metu biodujos Europai tiekia mažiau nei 5 proc. dujų poreikio.</p>
<h2>ES vizija</h2>
<p>Keletą paskutinių metų Europos bioinformatikos institutas (EBI) dirbo ties tuo, kad tvarus biometanas taptų pagrindiniu atsinaujinančiuoju energijos šaltiniu.</p>
<p>Manoma, kad šiam tikslui pasiekti reikės glaudaus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, kad būtų pritrauktos kapitalo investicijos.</p>
<p>Ženkliai padidinus biometano gamybą, bus užtikrinta įperkama ir tvari energija ES piliečiams ir bus kuriamas ES ekonomikos atsparumas.</p>
<blockquote>
<p>„Kai kurios šalys jau aktyviai plėtoja biometano gamybą Europoje. Daugelis kitų dabar pradeda išnaudoti šį potencialą. Artimiausiais mėnesiais ir metais bus labai svarbu imtis suderintų veiksmų visose valstybėse narėse, kad būtų padidintas energetinis saugumas naudojant plačiai paplitusias ekologiškas dujas", – pabrėžiama EBI pranešime.</p>
</blockquote>
<h2><img src="77_CDN_URL/images/bernard-hermant-zpdb7-owcpw-unsplash.jpg" alt="" /></h2>
<h2>Privalumai bei trūkumai</h2>
<p>Biodujų išvalymo technologija nėra itin plačiai taikoma, tačiau tai jau laiko patvirtinta technologija. Tai reiškia, kad ją galima pradėti naudoti nedelsiant[3].</p>
<p>Dalis ekspertų viliasi, kad naujos ir vis plačiau aptarinėjamos perspektyvios biodujų gamybos technologijos (pvz., terminis dujofikavimas) laikui bėgant pagerins šios technologijos plėtojimą.</p>
<p>Kartu turėtų keistis energetinės įtakos sferos: kai kurių valstybių priklausomybė Rusijos ir nuo kitų didžiųjų energetikos valstybių turėtų menkti.</p>
<p>Pastebima ir tai, kad naudojant biometaną reikia labai nedaug rekonstruoti esamą infrastruktūrą. Biodujų „patobulinimas" iki biometano reikalauja papildomo etapo, o biometaną galima maišyti į iškastinių dujų katilus nekeičiant infrastruktūros.</p>
<blockquote>
<p>Dar įdomiau tai, kad biometaną galima transportuoti jau esamais iškastinių dujų vamzdynais, todėl nereikia kurti naujų tiekimo grandinių. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau, svarbiausia tai, kad biodojų išvalymo technologija ir biometano pritaikomumas turi potencialą augti. Biodujų techninis potencialas šiandien yra neišnaudotas, o galimybės – didžiulės. Praėjusiais metais ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų (bcm) dujų, o tai sudarė 45 % bendrijos poreikio. </p>
<p>Žinoma, kaip ir kiekviena technologija, taip ir šioji nėra be trūkumų. Bene didžiausia kliūtis biodujų plėtrai yra priklausomybė nuo žemės ūkio žaliavų.</p>
<p>Didelė biodujų dalis Europoje buvo gaminama naudojant „energetinių augalų" žaliavas, t. y. augalus, pasodintus su aiškiu tikslu panaudoti juos energijai gauti.</p>
<p>Pasaulyje, kuriame vis dar gausu bado, žemės ūkio paskirties plotų ir maisto produktų naudojimas energijos gamybai yra problemiškas, ypač atsižvelgiant į kviečių, miežių ir kukurūzų pasiūlos trūkumą, kurį sukėlė Ukrainoje vykstantis karas.</p>
<p>Tai yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl biodujų ir apskritai bioenergijos augimas nėra toks pat spartus kaip kitų atsinaujinančiosios energijos rūšių.</p>
<h2>Lietuva ir alternatyvūs energetikos šaltiniai </h2>
<p>Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) atstovai su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir viceministre Daiva Garbaliauskaite jau yra aptarę biometano ir žaliojo vandenilio gamybos Lietuvoje perspektyvas[4].</p>
<p>Energetikos ministras D. Kreivys tikisi, jog artimiausiu metu Lietuvoje pradės veikti pirmosios gamyklos, tiekiančios biometaną į gamtinių dujų tinklus, o taip pat iš biometano bus pradėtas gaminti ir žaliasis vandenilis.</p>
<p>Pasak ministro, biometano plėtra leistų Lietuvai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, mažinti atliekų kiekius žemės ūkyje ir pramonėje, o taip pat tai būtų ekonominė paskata Lietuvos biodujų sektoriui.</p>
<blockquote>
<p>Biometano dujų gamybai pernai skirta 8 mln. eurų, šiemet planuojama skirti dar 15 mln. eurų. Tuo tarpu vandenilio technologijų plėtrai Lietuvoje yra numatytas 20 mln. finansavimas iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.</p>
</blockquote>
<p>Energetikos ministerijos iniciatyva įsteigta vandenilio gamybos, saugojimo, transportavimo ir panaudojimo klausimus nagrinėjanti Lietuvos vandenilio platforma, o kitąmet turėtų būti parengtos Vandenilio plėtros Lietuvoje gairės ir jų įgyvendinimo veiksmų planas.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva turi didelį biometano potencialą, panaudojant žemės ūkio ir pramonės atliekas. Matome augantį verslo susidomėjimą gaminti biometaną ir tiekti jį į gamtinių dujų tinklus, o vėliau plėtoti žaliojo vandenilio gamybą“, – teigia LAEIEK prezidentas Martynas Nagevičius.</p>
</blockquote>
<p>Kol kas biometanas Lietuvoje nėra gaminamas, tačiau Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. biometanas sudarys bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos.</p>
<p>Dujų sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pastebi sparčiai augantį susidomėjimą investuoti į biodujų gamybą. Vien per pastarąjį pusmetį bendrovė gavo 8 paraiškas prie dujų perdavimo tinklo prijungti biometano jėgaines.</p>
