Apie žmogų supantį nematomą „kokoną“ rašė Rytų traktatai
„Biologinis laukas arba biolaukas – tai visi žmogaus išspinduliuojami laukai, kuriuos galima užfiksuoti prietaisais“, – sako biolaukus daugiau nei 15 metų tyrinėjantis Kauno technologijos universiteto absolventas, technologijos mokslų daktaras Artūras Dabkevičius. Pasak jo, biologinis laukas – tai visų pirma elektromagnetiniai laukai. Didžiausia emisija yra išspinduliuojama infraraudonajame (IR) spektre, paprasčiau kalbant – žmogus skleidžia šilumą. Be to žmogus skleidžia bangas ir kituose elektromagnetinių bangų ruožuose: ultravioletiniame (UV), mikrobangų, radijo bangų, optiniame ir netgi Rentgeno spektruose. Be elektromagnetinių bangų žmogaus kūnas taip pat skleidžia akustines bangas, kvapą. „Visų šių laukų visuma ir sudaro žmogaus biologinį lauką“, – sakė A. Dabkevičius. Jis taip pat pridūrė, kad galbūt yra ir kitų, dar nežinomų laukų, kurie bus atrasti ateityje.
Ezoterine prasme biologinis laukas dažnai suprantamas kaip aura. Rytų šalių senuosiuose traktatuose aprašomas žmogaus fizinį kūną supantis „kokonas“, sudarytas iš septynių sluoksnių – septynių kūnų. „Geriausias vaizdinys, leidžiantis tai suprasti yra rusiškas žaisliukas matrioška. Pats grubiausias – fizinis kūnas – tai mažiausia matrioškos lėlytė. Antrasis kūnas – energinis, eterinis. Jame cirkuliuojančias gyvybines energijas galima užfiksuoti Kirliano aparatu, kurį naudoju dirbdamas. Toliau yra emocinis arba astralinis sluoksnis – mūsų jausmai. Kitas sluoksnis – mentalinis: minčių, idėjų pasaulis. Penktasis sluoksnis – priežastinis arba karminis, jame „įsirašo“ mūsų nuveikti darbai, dorybės ir ydos. Tuomet – vadinamasis palaimos arba bodhialinis kūnas, kuriame gyvena džiaugsmas, ramybė ir užtikrintumas. Paskutinysis kūnas – dvasinis, dar vadinamas atminiu“, – vardijo pašnekovas. Aurą savo ikonografijoje vaizdavo krikščionys, ji žinoma ir islamo, judaizmo, induizmo tradicijose.
Taigi, biolaukai – ir mokslinės, ir dvasinės sferų domėjimosi objektas. Beje, biolauką turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, augalai, grybai. Negyvi daiktai taip pat spinduliuoja, tačiau žymiai silpniau. Dauguma žmonių pamatyti biolaukų negali, tačiau juos matyti ir fiksuoti galima specialia įranga.
Dujų iškrovą fotoplokštelėje pirmasis užfiksavo lietuvis
Žmogaus energetinei būklei įvertinti yra sukurta daug mokslinių metodikų ir prietaisų. Pasaulyje plačiausiai taikomas yra Kirliano, arba GDV (angl. Gas Discharge Visualisation) bioelektrografijos metodas. Jį sukūrė tarybiniais laikais gyvenęs rusų inžinierius Semionas Kirlianas, būtent dėl to jis vadinamas Kirliano metodu arba „kirlianografija“. Terminą „bioelektrografija“ pasiūlė S. Kirliano mokinys Konstantinas Korotkovas. „Bio“ šifruojasi kaip biologinis, gyvas, „elektro“ reiškia, kad metodas atliekamas objektą patalpinus aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke, o „grafija“ – kad daroma fotografija“, – aiškino A. Dabkevičius. Šis metodas yra patentuotas, praėjęs visus techninius ir saugos reikalavimus ir registruotas kai kurių šalių sveikatos ministerijų medicininės technikos registruose.
Įvairių objektų švytėjimo aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke efektas žinomas jau seniai. Bene pirmieji šį reiškinį pastebėjo jūrininkai – esant tam tikroms atmosferinėms sąlygoms (temperatūrai, drėgmei, slėgiui) ir artėjant audrai tarp dangaus ir žemės susidaro didelis potencialų skirtumas ir aplink smailias detales (pavyzdžiui, stiebus) susiformuoja švytinčios aureolės. Jūrininkai jas vadino šv. Elmo ugnelėmis. XVIII a. elektrografijos metodu plazminės dujų iškrovos vaizdus stebėjo vokiečių fizikas Georgas Lichtenbergas, tačiau tais laikais dar nebuvo išrasta fotografija. Pirmasis juos fotoplokštelėje užfiksavo XIX a. dabartinėje Baltarusijos teritorijoje gyvenęs lietuvių fizikas Jakovas Narkevičius Juodka. Vėliau atsirado daugiau mokslininkų įvairiuose pasaulio kraštuose, susidomėjusių biolaukų tyrimais, tačiau didžiausią indėlį į šį mokslą įdėjo jau minėti S. Kirlianas ir K. Korotkovas.
Mokslininkų susidomėjimas biolaukų tyrimais, pasak A. Dabkevičiaus, toliau auga. Per pastaruosius dešimtį metų išėjo daugiau nei 4000 mokslinių publikacijų šia tema. Daromi tyrimai įvairiausiose srityse: medicinoje, veterinarijoje, biologijoje, geologijoje, archeologijoje, medžiagų tyrimuose (vandens, metalų, polimerų, tekstilės, maisto produktų), kosmonautikoje, kriminalistikoje, sporte, kovų menuose, psichologijoje, sociologijoje, profesinėje atrankoje, sąmonės būsenų tyrimuose ir t.t. Neseniai išrastas būdas kaip Kirliano metodu nustatyti sėklų daigumą jau naudojamas kai kuriuose ūkiuose. Liublijanos universitetas Slovėnijoje šiuo metu intensyviai tyrinėja kaip skiriasi paprastų ir genetiškai modifikuotų augalų biolaukai. Pagrindiniu biolaukų tyrimu centru išlieka Rusija, t.p. daug tyrimų atliekama Vokietijoje, JAV, Japonijoje. Kirliano aparatus pasaulyje naudoja daugiau nei keli tūkstančiai mokslo ir mokymo įstaigų, medicinos klinikų, aukštųjų technologijų įmonių.
Metodas nepasikeitė, tačiau patobulėjo technologijos
Tyrimas Kirliano aparatu atliekamas labai paprastai: tiriamasis turi patogiai atsisėsti ir uždėti rankų pirštus ant prietaiso elektrodo, kuris suformuoja aukštos įtampos elektromagnetinį lauką. Šis laukas elektriniais mikroimpulsais veikia tyriamąjį – ore aplink jį ima formuotis elektronų ir fotonų emisija, o tuo pačiu kyla dujų iškrovos, kurių charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo tiriamojo savybių ir tuometinės būklės. Šių iškrovų sekos yra fiksuojamos specialios skaitmeninės kameros pagalba ir perduodamos į kompiuterį tolesniam programiniam apdorojimui.
Prie šios programinės įrangos kūrimo ir tobulinimo prisideda ir pats A. Dabkevičius. „Šis metodas per ilgus metus nė kiek nepasikeitė, tačiau dabar jame naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, atradęs metodą S. Kirlianas dujų iškrovas fotografavo analogine kamera, dabar naudojame skaitmenines – jomis užfiksuojami net mažiausi pokyčiai, o programinė įranga gali išanalizuoti daugybę įvairių dalykų“, – aiškino specialistas.
Atlikus šį tyrimą gaunamas žmogaus biologinio lauko vaizdas iš trijų pusių: priekio ir abiejų šonų. Visų pirma, matoma, ar laukas stiprus, vientisas, ar nusilpęs ir išretėjęs. Tai suteikia išsamią informaciją apie žmogaus fizinę ir emocinę būklę, o pagal tai, kuriose vietose yra išretėjimai, galima spėti apie tam tikrų organų ar jų sistemų darbą. Tyrimai Kirliano aparatu Lietuvoje nėra pripažinti kaip tinkami medicininei diagnostikai, tačiau tai puikus būdas bendrai būklei pamatyti ir atlikus papildomų tyrimų kitais metodais, juo užfiksuota diagnozė paprastai pasitvirtina.
Biolaukai nesutampa, kai susitinka du „ežiai“
Įdomu tai, kad atlikus tyrimą Kirliano aparatu, galima sužinoti net apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui, į neurotizmą linkusių žmonių biolaukas yra labiau „pasišiaušęs“, turi daugiau „spyglių“, o žmonių su žemu neurotizmo lygiu biolaukas „glotnus“. Taip pat tiriant šiuo metodu galima nustatyti, koks mąstymas dominuoja – loginis ar emocionalus, ar tiriamas žmogus – ekstravertas, ar intravertas.
„Biolauką veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai“, – teigė pašnekovas. Visų pirma svarbios įvairios fizinės priežastys: negatyviai veikia ligos, patirtos traumos ir operacijos, nemiga, nepilnavertė mityba, dehidratacija, parazitai, t.p. psichoemocinė būsena: negatyvios mintys, liūdesys, pyktis, įvairūs konfliktai, stresinės situacijos ir t.t. Gali veikti ir aplinka, pavyzdžiui, gyvenimas geopatogeninėje zonoje.
Be abejonės, biolauką neigiamai veikia žalingi įpročiai, pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų vartojimas. A. Dabkevičius pats yra atlikęs eksperimentą su alkoholiniais gėrimais – tiriamajam kas 15 minučių buvo duodama 50 gramų brendžio ir buvo nuolat stebimas jo biolaukas. Eksperimentas tęsėsi dvi valandas. Iš pradžių biolaukas išsiplėtė – tai natūralu, nes išgėrus suaktyvėja kraujotaka, tačiau vėliau ėmė greitai mažėti, biolauke atsirado įtrūkimų, kurie su beveik kiekviena taure didėjo. Eksperimentą pabaigus, biolaukas atsistatė į įprastą tik po keleto dienų.
Tyrimas Kirliano aparatu yra neintervencinis ir neskausmingas. Jam ruošiantis reikėtų vengti ne tik svaigalų, bet ir rūkymo, bet taip pat tą dieną negerti kavos, arbatos, energinių gėrimų, nedaryti aktyvių fizinių pratimų ar dvasinių praktikų. Matavimo metu reikia nusiimti visus papuošalus, laikrodžius. Tyrimą galima atlikti asmenims nuo 12 m. amžiaus. Negalima atlikti žmonėms, turintiems implantuotus kardiostimuliatorius ir besilaukiančioms moterims.
Ar gali biolaukai nesutapti? „Kaip ir minėjau, biolaukas gali būti „spygliuotas“ arba „glotnus“. „Glotnų“ turintys žmonės yra ramūs, vengiantys konfliktų, o „spygliuotą“ – ūmūs, linkę vadovauti, jiems sunku nusileisti. Susitikus dviems tokiems „ežiams“ konfliktas neišvengiamas, štai ir turime situaciją, kurią galime pavadinti biolaukų nesutapimu“, – paaiškino mokslininkas.
