Vakcinacija ne visada reiškia gerą sveikatą
Brianas Hookeris, organizacijos „Children’s Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas, jau daugiau nei 20 metų vykdo vakcinų saugumo propagavimo ir mokslinių tyrimų veiklą.
Neseniai jis pats, atsižvelgdamas į JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) nenorą atlikti ilgalaikius skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos būklės palyginimo tyrimus, ėmėsi rinkti ir atlikti tokius tyrimus.
Šiuos tyrimus „Children’s Health Defense“ atliko drauge su tyrėju Anthony R. Mawsonu ir jo kolegomis. A.R. Mawsonas yra žinomas visuomenės sveikatos specialistas, išgarsėjęs dėl to, kad neseniai išreiškė paramą Andrew Wakefieldui, buvusiam gydytojui, paskelbusiam tyrimą, kuriame autizmas siejamas su MMR vakcina[1].
„Children’s Health Defense“ remiamame tyrime, informacija apie vaikų sveikatą buvo renkama ne iš medikų, bet iš mamų, kurios savo atžalas pačios mokė namuose. Daugiausia dėmesio skirta vaikams nuo 6 iki 12 metų, o gauti rezultatai nustebino daugelį.
Tyrimas atskleidė, kad skiepyti vaikai yra labiau linkę į alergijas
Lygindami skiepytus ir neskiepytus vaikus, tyrėjai nustatė, kad skiepytų vaikų tikimybė susirgti alerginiu rinitu buvo net 30 kartų didesnė nei neskiepytų vaikų.
Panašiai buvo ir su kitomis ligomis. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę skiepyti vaikai 3,9 karto dažniau sirgo alergijomis, 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD), 4,2 karto dažniau serga, autizmu, 2,9 karto dažniau susiduria su egzema, 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų ir 3,7 karto dažniau neurologinių raidos sutrikimų, palyginti su neskiepytais vaikais.
Ši mokslinė studija ir straipsnis iš pradžių buvo paskelbti žurnale „Frontiers in Public Health“ ir sulaukė didelio dėmesio: per pirmąsias tris dienas surinko daugiau nei 80 000 peržiūrų. Tačiau mokslinis žurnalas vėliau pašalino straipsnį, teigdamas, kad jis niekada nebuvo visiškai priimtas, nepaisant to, kad buvo paskelbtas anksčiau.
O kritikai suskubo teigti, kad tyrimas nėra tikslus. Pirmiausia, akcentuojama, kad tyrimas yra grindžiamas tik namuose savo vaikus lavinančių tėvų apklausa, kuri neatspindi visos, tiriamosios amžiaus grupės vaikų populiacijos. Verta paminėti ir tai, kad tyrimas finansuotas organizacijų, griežtai pasisakančių prieš vakcinaciją, lėšomis[2].
Deividas Gorskis, vėžio chirurgas ir mokslinio žurnalo „Science-Based Medicine“ redaktorius, atkreipė dėmesį į tai, kad namuose mokomi vaikai neatspindi bendros populiacijos ir dėl to, kad namų mokymas taip pat paprastai siejamas su vadinamųjų „antivakserių“ pažiūromis.
Tai įrodo tyrimo populiacija, kurioje daugiau nei trečdalis vaikų buvo neskiepyti, bet skaičiai prieštarauja JAV nacionalinei vakcinacijos apimčių statistikai: tik 1,3 proc. vaikų, gimusių JAV 2016-2017 m., yra visiškai neskiepyti sulaukę dvejų metų.
Be to, ekspertas D. Gorskis sako, kad vaikų sveikata arba bent jau žinomos ligos ar sutrikimai, tiesiogiai priklauso nuo tėvų įpročių ir pažiūrų. Teigiama, kad skiepytų vaikų tėvai linkę dažniau vesti vaikus pas gydytoją, o tai reiškia, kad jų vaikų sveikatos sutrikimai dažniau diagnozuojami ir gydomi.
Nina Masters, Mičigano universiteto doktorantė, CDC epidemiologė, taip pat sako, kad atliktoje analizėje neatsižvelgiama į skiepytų ir neskiepytų vaikų skirtingą sveikatos priežiūrą. Pažymima, kad autoriai nevertina to, ar skiriasi abiejų grupių apsilankymų pas gydytojus skaičius.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad toks šališkumas gali egzistuoti. Išvadose sakoma, kad „18 mėnesių skiepijimo ribą buvo pastebėtas vienintelis reikšmingas ryšys su diagnozėmis, o tai gali rodyti sveikatos priežiūros paslaugų ieškojimo skirtumus tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų šeimų“.
Vaikų vakcinacijos tempai pasaulyje lėtėja
O pasaulyje toliau auga neskiepytų vaikų skaičius. Kaip skelbia UNICEF, 2022 m. pasaulinės skiepijimo apimtys kiek atsigavo, tačiau apie 20,5 mln. vaikų vis dar negavo vakcinacijos kalendoriui priklausančių skiepų, o tai yra 2,1 mln. vaikų daugiau nei 2019 m[3].
Imunizacijos atsigavimas pasaulyje ankstyvuoju etapu buvo netolygus, pastebimas pagerėjimas, tačiau tik keliose šalyse. Nors tokiose šalyse kaip Indija ir Indonezija, kuriose gyvena daug kūdikių, pastebimas vakcinacijos pagerėjimas, tai slepia lėtesnį atsigavimą, sąstingį arba nuolatinį mažėjimą, stebimą daugumoje mažų ir vidutinių pajamų šalių.
Ekspertai sako, kad mažėjančius vaikų imunicazijos rodiklius lemia keli veiksniai. Tai konfliktai, nepakankamos investicijos į nacionalines imunizacijos programas, vakcinų trūkumas. Iš neskiepytų arba nepakankamai paskiepytų vaikų maždaug 10 mln. kūdikių arb 49 proc. gyvena nestabilioje aplinkoje, įskaitant konfliktų paveiktas šalis.
Tačiau kinta ir pačių tėvų požiūris į vakcinas, o tai pastebima ir Lietuvoje. Mūsų šalyje taip pat keičiasi požiūris į vaikų vakcinavimą. Pernai pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų.
Ekspertai kalba, kad tokia situacija kelia riziką, kad „atsinaujins“ tokios ligos kaip tymai, raudonukė, difterija ir kitos. O tokia skiepijimo aprėpčių mažėjimo tendencija pastebima jau nuo 2010 metų, panašūs skaičiai išliko ir pandemijos metu.
2020-2022 m. paskiepytų vaikų skaičius šalyje dar labiau sumažėjo. NVSC duomenimis, 2021 m. lyginant su 2020 m. sumažėjo skiepijimo aprėptys net nuo 13 užkrečiamųjų ligų ir tik nuo vienos – meningokoko B infekcijos – paskiepyta nežymiai daugiau vaikų, nei ankstesniais metais. 2021 m. paskiepyta mažiau vaikų nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito – tik 88,41 proc. (2 m. amžiaus grupėje) ir 88,37 proc. (7 m. amžiaus grupėje).
Kadangi skiepijimo aprėptys nuo šių ligų nesiekia rekomenduojamų 95 proc., teigiama, kad kyla reali grėsmė atsirasti tymų atvejams, kilti protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų.
