- Joe'as Bidenas pratęsė „Pfizer“ ir „Moderna“ apsaugą nuo ieškinių dėl COVID-19 vakcinos padarytos žalos iki pat 2029 metų
- Apsauga pratęsta aiškinant, kad koronavirusas per ateinančius kelerius metus gali tapti nekontroliuojamas
- Nukentėję nuo vakcinų šalutinio poveikio ir toliau vargiai galės sulaukti žalos atlyginimo
- Ar COVID-19 vakcinos yra saugios?
Joe'as Bidenas pratęsė „Pfizer“ ir „Moderna“ apsaugą nuo ieškinių dėl COVID-19 vakcinos padarytos žalos iki pat 2029 metų
Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe'o Bideno administracija tyliai pratęsė pandemijos laikotarpiu priimtą nuostatą, kuri apsaugo COVID-19 vakcinų gamintojus, tokius kaip „Pfizer“ ir „Moderna“, nuo bet kokių teisinių ieškinių dėl vakcinos iššauktų sveikatos problemų ar mirčių. Gamintojai bus apsaugoti iki pat 2029 metų.
Ši priemonė, paremta Visuomenės parengties ir ekstremalių situacijų pasirengimo aktu (ang. PREP Act), užtikrina, kad vakcinų kūrėjai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir ligoninės išliktų apsaugoti nuo teisinių pasekmių, jei būtų reikalaujama atlyginti žalą dėl galimų vakcinos šalutinių poveikių[1].
Tiesa, pats PREP aktas buvo priimtas dar 2005 metais, kaip priemonė viešosios sveikatos ekstremalių situacijų metu. Jo tikslas – užtikrinti, kad asmenys ir organizacijos, neva veikiantys išskirtinai tik visuomenės sveikatos labui, būtų apsaugoti nuo teisinių ieškinių, susijusių su žala sveikatai. Aktas suteikia teisinę apsaugą įmonėms ir specialistams, kurie įgyvendina (t. y. gamina, pardavinėja, duoda pacientams ar pan.) visuomenės sveikatos apsaugos priemones, tokias kaip vakcinos, antivirusiniai vaistai ar kitos gydymo priemonės, skirtos suvaldyti didelio masto protrūkius ar pandemijas.
COVID-19 pandemijos pradžioje, 2020 metais, tuometinis JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų (HHS) vadovas Alexas Azaras aktyvavo šį jau seniau sugalvotą aktą, siekdamas paspartinti eksperimentinių, dar niekad nenaudotų vakcinų kūrimą. Tokiu būdu jis taip pat norėjo apsaugoti farmacijos įmones, sveikatos priežiūros darbuotojus bei ligonines nuo galimų ieškinių, kai vaistai jau bus sukurti ir naudojami masinei vakcinacijai.
Be šios apsaugos gamintojai galėjo bijoti teisinių pasekmių, o tai būtų sulėtinę vakcinų kūrimo procesą. Pagal PREP aktą buvo apsaugota[2]:
- Farmacijos įmonės (pvz., „Pfizer“, „Moderna“ ir „Novavax“);
- Sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai, vaistininkai ir kiti medicinos darbuotojai);
- Ligoninės ir sveikatos įstaigos, kurios teikia COVID-19 vakcinas ar kitas medicinines priemones, skirtas kovoti su pandemija.
Apsauga pratęsta aiškinant, kad koronavirusas per ateinančius kelerius metus gali tapti nekontroliuojamas
Nors dabartiniai COVID-19 atvejų ir hospitalizacijų rodikliai yra žemiausi nuo pandemijos pradžios, Bideno administracijai tai nerūpi. Šis sprendimas grindžiamas teiginiu, kad vis dar egzistuoja „patikima grėsmė“, jog COVID-19 pandemija per ateinančius ketverius metus gali vėl išplisti ir tapti nebekontroliuojama.
HHS atstovai tikina, jog tokia priemonė būtina siekiant užtikrinti, kad vakcinų gamyba, tiekimas ir skiepijimo procesai būtų tęsiami net ir netikėto ligos protrūkio atveju. Pasak HHS, pagrindinė priimto sprendimo logika – užtikrinti, kad farmacijos įmonės nebūtų atgrasytos nuo naujų vakcinų kūrimo.
Bandoma aiškinti, jog nepaisant to, kad šiuo metu COVID-19 pandemija yra kontroliuojama, tačiau atsiradus naujoms viruso atmainoms, situacija gali labai greitai pasikeisti. HHS atstovai teigė:
„Mes nustatėme, kad COVID-19 ateityje gali ir vėl tapti tokia ekstremalia situacija, todėl keičiame šį aktą, kad būtume pasirengę ir galėtume sušvelninti galimą riziką.“
Toks sprendimas susilaukė įvairių vertinimų, ypač iš būsimos Donaldo Trumpo administracijos, kuri jau paskyrė žinomą vakcinų skeptiką Robertą F. Kennedį Jaunesnįjį vadovauti HHS. R. F. Kennedis Jaunesnysis jau seniai kritikuoja beatodairišką vakcinų naudojimą ir aktyviai siekia, kad vakcinų gamintojai būtų patraukti atsakomybėn už vakcinų šalutinius poveikius.
Nukentėję nuo vakcinų šalutinio poveikio ir toliau vargiai galės sulaukti žalos atlyginimo
Be to, dalis amerikiečių taip pat pasipiktino J. Bideno administracijos sprendimu pratęsti vakcinų gamintojų apsaugą iki 2029 metų. Kai kurie asmenys, kurie po skiepų teigia patyrę rimtą žalą sveikatai, dabar jaučiasi palikti likimo valiai ir negalintys sulaukti teisingumo. Kiti teigia, kad sprendimas priimtas pernelyg tyliai, be jokių platesnių diskusijų.
Visgi, nors PREP aktas apsaugo vakcinų gamintojus nuo ieškinių, asmenys, patyrę vakcinų sukeltas rimtas sveikatos problemas, vis dar turi galimybę gauti kompensacijas per specialias programas. Tačiau ši galimybė labai ribota.
Jei asmens sveikata pašlijo dėl COVID-19 vakcinų, tokiu atveju jis gali kreiptis į specialią JAV veikiančią sužalojimų kompensavimo programą (CICP). Ši programa skirta atlyginti žalą žmonėms, kurie teigia, kad buvo sužaloti dėl tam tikrų medicininių priemonių, tokių kaip vakcinos, gydymo metodai ar antivirusiniai vaistai. Tačiau CICP veikia kitaip nei Vakcinų sužalojimų kompensavimo programa (VICP), kuri taikoma kitoms standartinėms vakcinoms.
CICP kompensacijos programa yra labai kritikuojama, nes, priešingai nei VICP, ji neturi išankstinio biudžeto ir išmokos yra ribotos. Be to, norint gauti kompensaciją, būtina įrodyti, kad žala buvo tiesiogiai susijusi su vakcina, o tai padaryti dažnai būna sudėtinga.
PREP akto apsauga netaikoma tik tiems atvejams, kai asmenys ar įmonės veikia sąmoningai neatsakingai arba sąmoningai ignoruoja medicinines rekomendacijas. Toks veiksmas vadinamas „piktybišku elgesiu“ (angl. willful misconduct). Jei įrodoma, kad asmuo veikė tyčia kenkdamas pacientui arba ignoravo saugumo protokolus, jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė. Tačiau įrodyti tokį faktą taip pat yra sudėtinga, todėl farmacijos kompanijos bei medikai išlieka neliečiami.
Žinoma, patys farmacininkai džiaugiasi dabartine padėtimi. Pavyzdžiui, Amerikos farmacininkų asociacijos generalinis direktorius dr. Michaelas Hogue'as sakė, kad toks sprendimas „ir toliau gelbės gyvybes bei sumažins sveikatos priežiūros išlaidas, ypač kaimo vietovėse ir nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, kur vietinė vaistinė gali būti vienintelė sveikatos priežiūros paslaugų teikėja daug mylių atstumu“.
Ar COVID-19 vakcinos yra saugios?
COVID-19 vakcinos, nuo pat jų atsiradimo iki dabar, dažniausiai yra apibūdinamos kaip esą išskirtingai saugios ir veiksmingos. Tačiau laikui bėgant atsiranda vis daugiau informacijos tiek apie galimus rimtus šalutinius poveikius, tiek ir apie faktą, jog vakcinų veiksmingumas nebuvo toks aukštas, kokio tikėtasi.
CDD teigia, jog alerginės reakcijos ar širdies problemos pasitaiko vienam iš 200 tūkst. pasiskiepijusių pacientų.
Žmonėms gali pasireikšti tokios sveikatos problemos kaip miokarditas ir perikarditas (širdies raumens uždegimas). Kaip išskirtinis šalutinis poveikis minimas ir posturalinis ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS), kurį patyrė 24-erių Nacionalinės gvardijos specialistė Karoline Stancik. Moteris teigė, kad po vakcinos ji patyrė tris nedidelius širdies priepuolius, o dabar gyvena su širdies ritmo reguliatoriumi.
Remiantis oficialiai pateikiamais JAV duomenimis, iki šiol HHS buvo pateikta daugiau nei 13 000 pretenzijų dėl COVID-19 vakcinų sukeltų šalutinių poveikių. Iš jų net 10 000 vis dar laukia peržiūros. Tai rodo, kad sistema susiduria su dideliu krūviu, o procesai yra ypatingai lėti. Nuo 2020 metų buvo išnagrinėti vos apie 3 000 atvejų.
77.lt primena, jog besibaigiant J. Bideno kadencijai, jis griebiasi įvairių abejotinai vertinamų ir kritikuojamų veiksmų. Pavyzdžiui, nors prieš tai politikas prisiekinėjo, jog jo sūnus bus teisiamas pagal JAV įstatymus ir pats į visą procesą nesikiš, neseniai J. Bidenas suteikė malonę savo sūnui, kuris buvo teisiamas dėl nelegalių ginklų ir narkotikų.
