Bičių stebėjimui naudojami mažyčiai radaro lustai ir dronai

Bičių populiaciją bandomą išgelbėti dronais

Sparčiai besivystančios išmaniosios technologijos vis dažniau naudojamos pačiais įvairiausiais tikslais, o dabar – ir bičių populiacijos išsaugojimui. Naująja „Biotracks“ technologija, sukurta bičių judėjimui sekti, prie bičių tvirtinamos mažytės radiolokacinės mikroschemos, o tuomet Oksfordo universiteto mokslininkų komanda tiria jų elgseną. Taip siekiama padėti mažėjančioms vabzdžių ir paukščių populiacijoms^[1].

„Biotracks“ technologija leidžia sekti prie bičių pritvirtintas harmonines radaro žymes su imtuvu, kuris yra ant drono. Taip siekiama geriau suprasti, kas vyksta su augalų apdulkintojais. Oksfordo universiteto mokslininkų komandos vadovė, biologijos mokslų daktarė Tonija Lander sakė, kad jau netrukus šia technologija bus pasidalinta ir su daugiau mokslininkų, o tai gali padėti atsakyti į pačius aktualiausius klausimus.

Nustatyta, kad daugiau kaip 85 proc. augalų rūšių apdulkina vabzdžiai, tačiau 40 proc. vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Tai gali neigiamai paveikti maisto tiekimo grandinę, todėl mokslininkai ėmėsi darbo.

„Turime ant žemės esantį radaro siųstuvą, mažą žymę, pritvirtintą prie bitės nugaros tarp sparnų, tarsi mažą kuprinę, ir imtuvą, kurį nešioja viršuje skrendantis dronas. Galiausiai buvo išrastas mažiausias harmoninis radiolokacinis žymeklis, kad vabzdžiai galėtų jį nešiotis ir tai neturėtų įtakos jų elgsenai“, – aiškina daktarė T. Lander.

Ji priduria, kad prie radaro sistemos buvo pritvirtinta nedidelė grandinė, kuri konvertuoja signalus į aukštesnį dažnį, o jis apšviečia bitę, tada siunčia atgal aukštesnio dažnio signalą, kurį galima nustatyti kitu radijo imtuvu. Ekspertai tai apibūdina kaip itin sudėtingą mechanizmą, tačiau technologiją pradėta išbandyti dar neseniai, ji nepriėjo prie biologijos tyrimų etapo.

Australijoje vietoje vabzdžių apdulkintojų jau naudojami dronai

O tolimojoje Australijoje vienoje pomidorų fermoje vietoje vabzdžių jau yra naudojami dronai. „Perfection Fresh“, vienas didžiausių Australijos pomidorų augintojų, jau kuris laikas išbando naują dronų technologiją. Teigiama, kad dronų sraigtų sukeliama turbulencija padeda maksimaliai suvibruoti žiedų reprodukcines dalis ir išsklaidyti žiedadulkes, todėl gaunamas didesnis derlius^[2].

Australijos pomidorų augintojų teigimu, dronai gali išspręsti su darbo jėgos prieinamumu susijusias problemas ir būti greitesni bei nuoseklesni. Taip pat pabrėžiama, kad kartu su apdulkinimu bepiločiai taip pat gali būti naudojami pasėliams įvertinti ir ligoms stebėti.

Pastaraisiais metais pastebima, kad žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių dronų naudotojų visame pasaulyje. Vis platesnį jų naudojimą apdulkinimui, tiek dengtuose ūkiuose, tiek laukuose, lemia bičių populiacijos mažėjimas, sietinas su aukštesnės temperatūros, pesticidų naudojimo, mažėjančių buveinių ir kito žmogaus poveikio.

Vis dėlto, kai kurie ekspertai perspėja, kad technologijos dažnai neigiamai keičia natūralių sistemų teikiamą įvairią naudą.

Pavyzdžiui, Kenijoje medunešės bitės užtikrina ne tik apdulkinimo paslaugas, bet ir naudą iš medaus. Be to, šalyje, kur žmonių gyvenvietės įsiterpia į tradicines laukinių gyvūnų buveines, bitės pasitelkiamos kaip „gyvosios tvoros“, kad apsaugotų pasėlius, neleisdamos gyvūnams atsitraukti.

„Dronai negali atlikti visų funkcijų, kurias atlieka bitės natūralioje aplinkoje, jie negali konkuruoti tokiu lygiu“, – sako Newtonas Simiyu, „Born Free Foundation“ gamtosaugos labdaros organizacijos, kuri pirmoji sukūrė bičių aptvarus, projektų vadovas.

Vabzdžiai garantuoja žemės ūkio efektyvumą

Bitės yra labai svarbios žemės ūkiui dėl jų vaidmens apdulkinant augalus. Maždaug 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų priklauso nuo bičių, jos yra vieni efektyviausių apdulkintojų. Apdulkindamos augalus, jos užtikrina didesnį derlių, geresnę vaisių ir daržovių kokybę, taip pat skatina bioįvairovę. Be to, bitės padeda išsaugoti laukinių augalų rūšis, kurios taip pat svarbios ekosistemai ir dirvožemio sveikatai.

Bites apsaugoti yra itin svarbu, nes jų populiacija mažėja dėl įvairių grėsmių, tokių kaip pesticidai, ligos, klimato kaita ir natūralių buveinių nykimas.

Prie bičių apsaugos galima prisidėti mažinant pesticidų naudojimą, tad ųkininkai gali rinktis ekologiškus ar mažiau toksiškus pesticidus arba naudoti juos tik tada, kai tai tikrai būtina, juos purkšti tada, kai bitės nėra aktyvios, pvz., vakare.

Sodinant įvairias augalų rūšis, kurios žydi skirtingu metu, galima sukurti nuolatinį maisto šaltinį bitėms. Augalai, tokie kaip dobilai, levandos, saulutės, ar medingieji augalai, suteikia bitėms nektarą ir žiedadulkes. Be to, bitėms reikia natūralių buveinių, kuriose jos galėtų gyventi ir daugintis. Galima palikti laukines pievas, medžių kamienus ar net specialiai įkurti bičių dėžes soduose ar laukuose.

Miestai taip pat gali tapti palankia vieta bitėms. Miestų gyventojai gali įrengti mažus sodus, pasodinti augalus balkonuose ar ant stogų, kurie taptų bičių traukos vietomis. Tai jau vyksta ir Lietuvoje. Prieš keletą metų skelbta, kad bitininkystės projektas „Susibičiuliaukime!“, skatinantis padėti išsaugoti bites, pakvietė prie iniciatyvos prisijungti bendrovės „Moody‘s“ Lietuvos biurą bei verslo slėnį „Green Hall“ ir ant vieno iš šio centro pastatų stogų įkūrė du bičių avilius, kuriuose gyvens apie šimtas šešiasdešimt tūkstančių bičių^[3].

Ekologinis ūkininkavimas naudoja natūralius kenkėjų kontrolės metodus ir apriboja chemikalų naudojimą, kurie kenkia bitėms, tad renkantis ekologiškai užaugintus produktus, skatinama tokio tipo ūkininkavimo plėtra. Informuojant visuomenę apie bičių svarbą ir jų apsaugos būdus, galima paskatinti daugiau žmonių imtis veiksmų.

Vabzdžiai apskritai yra svarbūs ūkininkavimui ne tik dėl apdulkinimo, bet ir dėl jų indėlio į dirvožemio kokybę ir kenkėjų kontrolę. Kai kurie vabzdžiai, pvz., skruzdėlės ar vabalai, perdirba organines atliekas, tokiu būdu gerindami dirvožemio struktūrą ir derlingumą. Kiti vabzdžiai, tokie kaip boružės, naikina kenkėjus, kurie gali pažeisti pasėlius. Be vabzdžių, daugelio augalų augimas ir derlius reikšmingai sumažėtų, o tai turėtų didelį neigiamą poveikį visai maisto tiekimo grandinei.