<h2>Bitės verslo centruose ir darželiuose – misija įmanoma</h2>
<p>Jau netrukus kai kuriuose Lietuvos miestuose bičių aviliai bus įrengti tiesiog ant verslo centrų ar vaikų darželių stogų, o žmonės bus mokomi prižiūrėti avilius. Esą taip bus padedama išsaugoti nykstančią bičių ekosistemą. Tuo tarpu šalies bitininkai skundžiasi, kad pavasarinis medaus derlius šiemet bus menkesnis.</p>
<p>Daugeliui vien pagalvojus apie bičių avilius ant darbovietės ar vaikų darželio stogo iškyla nekokios asociacijos ir nenoromis susimąstoma apie grėsmes būti sugeltam. O jei žmogus dar ir alergiškas? Tačiau bičių avilių įrengimo ant stogų projektą įgyvendinanti „Urbanbee.lt“ ramina, kad šios bitės yra ramios ir draugiškos žmogui bei jo nepuola. </p>
<p>Tokį bitininkystės skatinimo projektą inicijavo ir dar praėjusiais metais pradėjo įgyvendinti aplinkos ministerija.</p>
<blockquote>
<p>Šiais metais urbanizuotose miestų teritorijose bus statomi nauji aviliai, tad jų skaičius su pernai pastatytais išaugs iki 25-ių ir taip prie nykstančios bičių ekosistemos gelbėjimo darbų galės prisidėti dar daugiau gyventojų[1].</p>
</blockquote>
<p>Bičių aviliai ant visuomeninės paskirties pastatų bus statomi septyniuose Lietuvos miestuose įskaitant ir didmiesčius: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Alytuje, Akmenėje ir Trakuose. Prie šio bitininkystės projekto jungiasi vis daugiau šalies darželių bei mokyklų, o visi projekto dalyviai aprūpinami rinkiniu bitininkystės pradžiai, o miesto bitininkystės specialistai padeda išsirinkti tinkamiausią avilio vietą, apmoko darbuotojus prižiūrėti avilius. </p>
<p>Paneigiamas ir nusistovėjęs mitas, kad bitėms tinkamiausias įsikurti yra užmiestis ir jame plytintys laukai. Pasirodo, intensyviai vystoma žemdirbystė, monokultūrų auginimas bei naudojami pesticidai nėra bičių „draugai“, todėl šios mielai kuriasi ir didmiesčiuose, kur gali rasti tiek medžių, krūmų, tiek gėlių gyventojų darželiuose ir balkonuose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bite-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Medaus kokybė nenusileidžia</h2>
<p>Mitą, kad bitės gali būti laikomos tik kaime, paneigia ir miesto bitininkas Paulius Chockevičius, įkūręs startuolį „Urbanbee.lt“. Pauliaus dėka bičių aviliai jau rado naujus savo namus tiek ir ant Prezidentūros, tiek ir ant Vilniaus miesto savivaldybės stogų. Anot jo, bitės miesto gyventojams visiškai netrukdo, priešingai, lepina ypatingo skonio medumi[2].</p>
<p>Štai koncernas SBA savo grupės įmonėse ir ant verslo centrų stogų prižiūri 21 bičių šeimą, o atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovė „Green Genius“ šalia nutolusios saulės jėgainės Utenoje įkurdino šešis avilius[4].</p>
<p>Toks indėlis į bičių pritraukimą į miestą įmonėms pasitarnauja ne tik kaip priemonė išsaugoti nykstančias bites, bet ir kaip puikaus medaus gavimo šaltinis. Teigiama, kad per sezoną iš vieno avilio prisukama maždaug 30–40 kg medaus, o dėl jo kokybės abejoti tikrai nevertėtų. SBA Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo ištirtas mieste surinktas medus ir paaiškėjo, kad jis yra visiškai švarus, o jį vartoti yra saugu[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/medus.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuviškoms bitėms gresia išnykimas</h2>
<p>Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado, kad šalyje yra unikali bičių rūšis, būdinga tik Lietuvos regionui. Kitaip tariant, buvo atrastos tikros lietuviškosios bitės. Mokslininkams pavyko ištirti, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vieno medunešės bitės porūšio (Apis mellifera mellifera) genofondui. Paaiškėjo, kad iš jų tik 26 proc. bičių šeimų yra tikros vietinės Lietuvos bitės[5].</p>
<blockquote>
<p>Nustatyta, kad vietinės bitės šiuose kraštuose gyveno dar prieš ledynmetį, kuriam atsitraukiant šios vėl sugrįžo. Šios bitės pasižymi išskirtinėmis savybėmis: jos mažiau serga, lengviau atsikrato erkių, bet tuo pačiu yra agresyvios, kas atsirado dėl kryžminimosi su įvežtinėmis bitėmis.</p>
</blockquote>
<p>Gamtos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Laimos Blažytės-Čereškienės teigimu, pastaruoju laikotarpiu fiksuojama, kad tamsioji medunešė bitė (Apis mellifera mellifera) nyksta daugumoje Europos šalių dėl įvežtinių bičių rasių, jų veisimo ir platinimo[6].</p>
<p>Fiksuojama, kad naminių bičių populiacija traukėsi jau nuo XX a., o Žemėje vis labiau plinta bičių šeimų nykimo sindromas. O štai, pasirodo, kad be darbščiųjų bičių darbo žmonija nė neišgyventų – bitės apdulkina net 70 iš 100 augalų rūšių ir išmaitina maždaug 90 proc. žmonijos[8].</p>
<blockquote>
<p>Jei bitės išnyktų, žmoniją ištiktų katastrofa – išnyktų dauguma žmogaus valgomų vaisių ir daržovių, išnyktų ir daugybė laukinių augalų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje naminių bičių pareigas veikiausiai galėtų perimti kelios vabzdžių rūšys[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bites.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prognozuojamas prastesnis derlius</h2>
<p>Tuo tarpu profesionaliai bitininkyste užsiimantys šalies bitininkai nerimauja, kad gyventojų poreikis medui yra didesnis nei galimybės jam išgauti. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet reikia įdėti daugiau papildomų pastangų, kad būtų patenkintas medaus poreikis, kuris išaugo sulig pandemijos pradžia. </p>
<p>Anot Šerkšnų šeimos bityno vadovo Dainiaus Šerkšno, medus yra tikras „supermaistas“, pasitarnaujantis ne tik ligoms gydyti, bet ir imunitetui stiprinti. Tačiau mažiau medaus parduotuvių lentynas pasiekia ir dėl šalto pavasario, trukdančio bitėms atlikti savo darbus.</p>
<blockquote>
<p>„Vienas iš pagrindinių (iššūkių) – bičių šeimų priežiūra. Klimatui keičiantis, atsiranda daugiau ir įvairių bičių ligų, kurias turime spėti laiku sustabdyti investuodami į naujas gydymo priemones. Tuo metu šalti pavasariai apsunkina parengiamuosius darbus vasaros sezonui. Šis pavasaris nėra išimtis. Net jei temperatūra šiltesnė, pučia šaltas ir stiprus vėjas, trukdantis bitėms dirbti. Gamtos veiksniams įtakos daryti negalime, dėl to tenka tik apgailestauti, kad, net ir atsižvelgiant į mūsų bitininkystės ūkio dydį, jau kelerius metus pavasarinio medaus galime pasiūlyti tik labai nedidelį kiekį“, – teigė bitininkas Gediminas Skardžius[9].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, palyginus su pernai metais, lietuviško medaus kaina išaugo kone 10 proc., o kaina, anot G. Skardžiaus, kyla dėl didėjančios įvairių pakuočių, elektros, kuro bei kitų ūkio sąnaudų kainos.</p>
