Brazilija išnaikino dalį Amazonės atogražų miško – bus tiesiamas kelias JT susitikimui Cop30
Klimato kaitos tema vis dar labai jautri ir ne vienas ekspertas su baime kalba kaip stipriai ir sparčiai nyksta Amazonės miškai. Prie to prisideda tiek ir laukiniai gaisrai ir bendra sausra, pramonės plėtra regione, tiek ir natūralūs procesai, dėl kurių miškas nyksta. Dabar, panašu, kovotojai su klimato kaita irgi prideda ranką, kad ir netiesiogiai.
Mieste, kuriame šiemet vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas COP30, iškirsti aštuoni kilometrai Amazonės atogrąžų miškų, kad atsirastų vietos naujam keliui. Keturių juostų greitkelio tiesimas netoli Belemo šiaurės Brazilijoje sukėlė gyventojų ir gamtosaugininkų susirūpinimą.
Jie įspėja, kad šis kelias pakenks vietos gyventojų pragyvenimo šaltiniams, suskaidys mišką ir sudarys pavojingą kliūtį laukiniams gyvūnams. Avenida Liberdade greitkelio idėją Para valstijos vyriausybė siūlė nuo 2012 m., tačiau dėl susirūpinimo aplinkosauga jos įgyvendinimas buvo atidėtas keleriems metams.
Kelias buvo įtrauktas į 2020 m. plėtros planą, o 2023 m. Brazilija patvirtino savo kandidatūrą rengti COP30 konferenciją Beleme. Greitkelio, kuris turėtų sumažinti spūstis ir nelaimingų atsitikimų kituose keliuose skaičių, statybos prasidėjo praėjusių metų birželį. Šis projektas yra dalis kelių aplink Belemą įgyvendinamų infrastruktūros projektų, nes valdžios institucijos stengiasi paruošti uostamiestį dešimtims tūkstančių lapkričio mėn. atvyksiančių delegatų.
Vietiniai baiminasi, kad be miško plotų nepajėgs išgyventi
Prieš konferenciją, kurios tikslas yra nustatyti galutinį terminą, iki kurio valstybės turi pateikti planus, kaip iki 2035 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva užmezgė partnerystę su Jungtine Karalyste klimato kaitos srityje. Amazonės atogrąžų miškai atlieka labai svarbų anglies dioksido absorbento vaidmenį.
COP30 rengimas atkreipė dėmesį į Belemą, Paros sostinę, dažnai vadinamą vartais į Amazonės upę ir atogrąžų miškus. Iš dalies nutiestas kelias sukėlė vietos gyventojų, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo medžių, nerimą. Claudio Verequete, gyvenantis maždaug už 200 metrų nuo kelio ir renkantis uogas iš netoliese augančių medžių, su BBC pasidalijo: „Mūsų derlius jau iškirstas. Mes nebeturime tokių pajamų, kad galėtume išlaikyti savo šeimą“.
Nauji greitkeliai Amazonės regione dažnai sukelia „žuvies kaulo efektą“(fishbone effect), kai jie atveria kelią valdžios institucijoms ir įmonėms tiesti papildomus kelius, o tai skatina tolesnį miškų kirtimą. Gyventojai negavp jokių kompensacijų ir turi verstis gyvendami iš santaupų.
„Baiminamės, kad vieną dieną čia kas nors ateis ir pasakys: „Štai jums pinigai. Mums reikia šios teritorijos, kad galėtume pastatyti degalinę ar sandėlį. Ir tada turėsime išvykti“, sakė C. Verequete.
Mokslininkai įspėjo, kad kelias padalys Belemo teritoriją, kuri yra saugoma ir Utingos valstybinį parką ir gali suskaidyti svarbų biologinės įvairovės židinį, kuriame auga daugiau kaip 800 augalų ir grybų rūšių. Vietos valdžios institucijos reklamuoja kelią kaip „tvarų“, pabrėždamos tokias jo savybes kaip įrengti dviračių takai, saulės energija valdomas apšvietimas, kelios laukinių gyvūnų perėjos ir triukšmo užtvaros.
Miesto ir pramonės plėtra Amazonės miškų kaina
Šią savaitę Brazilijos diplomatas Andre Aranha Correa do Lago, vadovaujantis COP30 deryboms, paragino siekti pasaulio vienybės, semdamasis įkvėpimo iš to, kaip po Antrojo pasaulinio karo tautos užmiršo savo nesutarimus.
„Šiemet sukanka 80 metų nuo karo pabaigos ir mūsų sąjungos kuriant Jungtines Tautas. Vokiečių ir amerikiečių filosofė Hannah Arendt pasmerkė „blogio banalumą“ kaip pritarimą tam, kas nepriimtina. Dabar susiduriame su „neveiklumo banalumu“, neatsakingu ir nepriimtinu neveiklumu“, sakė Lago, turėdamas omenyje nepakankamus veiksmus dėl išmetamųjų teršalų, kurie pernai prisidėjo prie rekordinio pasaulinio atšilimo.
Brazilijos prezidentas ir aplinkos ministras apibūdino būsimą COP aukščiausiojo lygio susitikimą kaip istorinį, pabrėždami, kad tai bus „COP Amazonėje, o ne apie Amazoniją“. Prezidentas mano, kad aukščiausiojo lygio susitikimas išryškins miško poreikius, parodys jį pasauliui ir pademonstruos federalinės vyriausybės pastangas jį apsaugoti.
Dabar atgaivinta arba patvirtinta daugybė infrastruktūros projektų, kad Belemas būtų parengtas COP aukščiausiojo lygio susitikimui. Valstijos infrastruktūros sekretorius Adleris Silveira šį greitkelį įvardijo kaip vieną iš 30 projektų, kuriais siekiama „paruošti“ ir „modernizuoti“ miestą, kad jis „paliktų palikimą gyventojams ir, dar svarbiau, kuo geriau tarnautų žmonėms COP30 susitikimui“.
Brazilijos federalinė vyriausybė investuoja daugiau kaip 81 mln. dolerių, kad padvigubintų oro uosto pajėgumus nuo septynių iki 14 mln. keleivių. Statomas naujas 500 000 kv. m ploto miesto parkas Parque da Cidade, kuriame įrengtos žaliosios erdvės, restoranai, sporto kompleksas ir kiti visuomeniniai objektai. Kai kurie Belemo Ver-o-peso turgaus po atviru dangumi verslininkai įžvelgia plėtros galimybę.
„Miestas gražinamas, remontuojamas, į jį atvyksta daug žmonių iš kitų vietovių. Tai reiškia, kad galiu daugiau parduoti ir daugiau uždirbti“, sakė odinių batų prekyvietę turintis Dalci Cardoso da Silva. Jis priminė, kad kadaise Belemas buvo „gražus, prižiūrėtas, gerai prižiūrimas“, bet vėliau buvo „apleistas“, o valdantieji ir turtingoji klasė juo „mažai domėjosi“.
Tačiau ekspertai teigia, kad nors šios diskusijos vyks „labai aukštu lygiu, tarp verslininkų ir vyriausybės pareigūnų“, Amazonėje gyvenančių žmonių balsai bus ignoruojami. Pará valstijos vyriausybė pirmą kartą pasiūlė tiesti Avenida Liberdade greitkelį 2012 m., tačiau dėl susirūpinimo aplinkosauga jis buvo ne kartą atidėtas.
Brazilijos darbininkų klasė vis labiau apleidžiama
Apklausos rodo, kad Luizas Inácio Lula da Silva išgyvena prasčiausią savo prezidentavimo laikotarpį: „Datafolha“ duomenimis, vasario mėn. jo palankumo reitingas sumažėjo nuo 35 % gruodžio mėn. iki 24 %. Tai yra blogiausias rezultatas. Dar didesnį susirūpinimą jam kelia tai, kad apklausa rodo, jog jis praranda paramą tarp pagrindinių savo rinkėjų: darbininkų klasės ir Brazilijos šiaurės rytuose gyvenančių rinkėjų.
Be to, jam sunkiai sekasi užmegzti ryšius su vis įtakingesne verslininkų klase. Praėjusią savaitę paskelbta atskira „AtlasIntel“ apklausa taip pat atskleidė nuolat mažėjantį palaikymą: daugiau kaip 50 % respondentų jo vyriausybę dabar vertina kaip blogą arba siaubingą. Šį visuotinį nepasitenkinimą vargu ar pavyks ištaisyti socialinėmis programomis ar pigiomis paskolomis. Juolab tokiais projektasi, kurie naudingi verslams ir plėtrai, bet ne žmonėms.
Brazilijos bendruomenė neturės tiesioginio priėjimo prie kelio, kuris atsiras vietoj miško, nes iš abiejų pusių jį riboja sienos. „Mums, gyvenantiems greitkelio pusėje, nebus jokios naudos. Naudos gaus pro šalį važiuojantys sunkvežimiai. Jei kas nors susirgs ir jam reikės vykti į Beleno centrą, mes negalėsime juo naudotis“.
Laukinių gyvūnų ligoninės, esančios priešais greitkelio vietą, tyrėjai, sako, kad komanda reabilituoja laukinius gyvūnus, dažniausiai sužeistus žmonių ar transporto priemonių. Pasveikę jie paleidžiami atgal į laisvę, o tai padaryti bus sunkiau, kai šalia bus greitkelis.
Turguje prekiaujantis João Alexandre Trindade da Silva pripažįsta, kad statybos kelia sunkumų, bet tiki, kad ilgalaikė nauda bus didesnė už išlaidas. „Tikimės, kad diskusijos neliks tik popieriuje, o taps realiais veiksmais. Norime, kad priemonės ir sprendimai būtų įgyvendinti praktiškai, kad planeta galėtų kvėpuoti šiek tiek geriau, o ateities kartos turėtų švaresnį orą“, sakė jis.
To tikisi COP30 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys pasaulio lyderiai, nes vis dažniau tikrinama, ar tūkstančių delegatų skraidinimas po visą pasaulį ir jiems priimti reikalinga infrastruktūra neduoda priešingų rezultatų.
