Simboliu tapęs mažylis su šiukšlių maišo vystyklu, pasirodo, serga rimta genetine liga
Mažojo Muhammado al-Matouqo nuotrauka, kurioje jis vaizduojamas su vystyklu iš juodo šiukšlių maišo, tapo vienu ryškiausių humanitarinės krizės Gazoje simbolių. Kadras, kurį užfiksavo palestiniečių žurnalistas Ahmadas al-Arini, pasklido po pasaulį. Jį publikavo CNN, The New York Times, Sky News, The Guardian, BBC ir net Izraeliui palankus Daily Express.
Lieso berniuko motinos rankose nuotrauka turėjo liudyti apie badą, kuris kankina Gazos vaikus. Tačiau nepriklausomas britų žurnalistas Deividas Koljeris atliko tyrimą ir paviešino medicininius įrašus, rodančius, kad berniuko išvaizda nėra bado pasekmė.
Pasak ataskaitos, pasirašytos gydytojo Saeedo Mohammedo al-Nassano iš „Basma“ pagalbos asociacijos Gazoje, 18 mėnesių Muhammadas serga cerebriniu paralyžiumi ir kenčia nuo deguonies trūkumo kraujyje — būklės, reikalaujančios papildomo maitinimo nuo pat gimimo.
Berniukas gimė 2023 metų gruodį, jau prasidėjus karui. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad al-Arini neparodė Muhammado vyresniojo brolio Jude, kuris, kitoje nuotraukoje, atrodo sveikas. Berniuko motina Huda, kuri davė trumpą interviu BBC, taip pat neatrodo prastos mitybos būklės.
Pasak D. Koljerio, net tame trumpame siužete matyti užuominų apie ilgametes fizinės terapijos pastangas, tačiau BBC reportaže nėra paminėta nei viena genetinė diagnozė.
Istorijos kuria bado naratyvą, kurį sunku atskirti nuo realios humanitarinės katastrofos
Pasaulinė žiniasklaida tuo metu pranešė, kad berniuko tėvas Zakariya al-Matouq žuvo spalio 28 dieną „ieškodamas maisto“. Tačiau D. Koljerio surinkti duomenys rodo, jog vyras žuvo per taikų Izraelio antskrydį Džabalijos rajone, aktyvių kovų zonoje. Ten, tą pačią savaitę, žuvo šeši Izraelio kariai, o Hamas tuo metu platino įrašus apie savo operacijas tame rajone.
Panašus atvejis nutiko su kitu berniuku — penkiamečiu Osama al-Raqabu, kurio nuotrauką pirmame puslapyje išspausdino Italijos laikraštis Il Fatto Quotidiano, su antrašte „Ar tai vaikas?“, aliuzu į Primo Levio Holokausto prisiminimus.
Straipsnyje buvo pateiktas interviu su JT specialiąja pranešėja Francesca Albanese, kuri apkaltino Italijos vyriausybę bendrininkavimu su tariama Izraelio „badinimo politika“. Vėliau paaiškėjo, kad berniukas serga cistine fibroze ir nuo birželio 11 dienos yra Italijoje, gydomas dėl paveldimų ligų. Italijos diplomatinės pastangos padėjo perkelti ir daugiau sergančių vaikų iš Gazos.
Nepaisant iškraipytų pasakojimų, padėtis Gazoje išlieka kritinė. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 80 procentų gyventojų priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Ligoninės perkrautos, maisto sandėliai ištuštėję, vandens tiekimas trikdomas dėl degalų stokos.
Bendruomenės virtuvės užsidaro, ūkininkų laukai tapo neprieinami, o kepyklos neveikia. Tūkstančiai vaikų stovi eilėse prie pagalbos punktų, stumdosi dėl maisto, o pagalbos siuntos stringa pasienyje.
Vaikų išsekimas Gazoje sparčiai auga, bet fiktyvios istorijos atitolina pagalbą
Nuo kovo 2 dienos, kai Izraelis atnaujino karinę operaciją, JT agentūros fiksuoja didėjantį vaikų išsekimo mastą. Vien UNICEF praneša, kad nuo metų pradžios dėl ūmaus išsekimo gydyta ar hospitalizuota daugiau nei 9 000 vaikų. Kovo mėnesį užfiksuota 3 600 naujų atvejų — tai 80 procentų daugiau nei vasarį.
Daugelyje vietų trūksta net terapinių maisto papildų, o tėvai priversti dalinti vieną gydomąją porciją keliems vaikams. „Mes laužome Gazos vaikų kūnus ir protus“, Ženevoje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas. „Jeigu nieko nesiimsime, būsime bendrininkai to, kas vyksta prieš mūsų akis. Vaikai neturi mokėti šios kainos.“
Nors Izraelis atsisako komentuoti kaltinimus, esą jis sąmoningai badu žlugdo Gazą, pareigūnai anksčiau yra teigę, kad per ugnies nutraukimą į Gazą pateko pakankamai pagalbos. Jie kaltina Hamas iškraipant paskirstymą ir nukreipiant išteklius savo reikmėms. Humanitarinės organizacijos tai neigia — jos tvirtina, kad JT agentūros griežtai prižiūri pagalbos skirstymą.
