Berlyno Brandenburgo oro uostas dėl Šiaurės ašigalio pasislinkimo pervadins nusileidimo takus

Berlyno oro uosto nusileidimo takas pervadinamas dėl magnetinio lauko pokyčių

Naujasis Berlyno Brandenburgo oro uostas (BER) dėl Žemės magnetinio lauko pokyčių pervadins du savo kilimo ir tūpimo takus^[1].

Šiaurinis kilimo ir tūpimo takas, iki šiol vadintas 25R/07L taps 24R/06L, o pietinis kilimo ir tūpimo takas, kuris buvo vadinamas 07R/25L, bus pavadintas 06R/24L.

Pervadinti kilimo ir tūpimo taką būtina todėl, kad Žemės magnetinis šiaurės ašigalis kasmet pasislenka kelis kilometrus ir tai turi įtakos pagal kompasą pateikiamiems kilimo ir tūpimo takų pavadinimams.

Tiesa, šis patikslinimas yra svarbus tik tikslios navigacijos tikslais, tačiau neturės įtakos oro uosto maršrutams ar kitiems veiksniams.

Šiame Vokietijos oro uoste kilimo ir tūpimo takų, ženklų perženklinimas, dokumentų ir sistemų atnaujinimas vyksta dar nuo 2023 m. rugsėjo 25 d.

Pertvarkymas derinamas su pagrindiniais partneriais, tokiais kaip „Deutsche Flugsicherung“ (DFS) ir oro transporto bendrovėmis.

Naujasis Berlyno oro uostas buvo statomas beveik tris dešimtmečius

Berlyno Brandenburgo oro uostas yra tarptautinis oro uostas Šėnefelde, į pietus nuo Vokietijos sostinės Berlyno, Brandenburgo žemėje^[2]. Jis taip pat yra pavadintas buvusio Vakarų Berlyno mero ir Vakarų Vokietijos kanclerio Willy Brandt vardu, tačiau plačiau naudojamas yra tik Brandenburgo pavadinimas.

Oro uostas yra už 18 km į pietryčius nuo miesto centro ir yra „Eurowings“, „ easyJet“ ir „Ryanair“ oro linijų bazė. Dažniausiai skraidina į Europos didmiesčius, poilsio vietas, bet gali pasiūlyti ir keletą tarpžemyninių skrydžių.

Naujasis oro uostas pakeitė Tempelhofo, Šėnefeldo ir Tegelio oro uostus bei tapo vieninteliu komerciniu oro uostu, aptarnaujančiu Berlyną ir aplinkinę Brandenburgo žemę, kurioje gyvena 6 mln. gyventojų.

Numatomas metinis keleivių skaičius yra apie 34 mln. keleivių, todėl Berlyno Brandenburgo oro uostas tapo trečiuoju pagal užimtumą Vokietijos oro uostu, aplenkdamas Diuseldorfo oro uostą. Jis taip pat tapo vienu iš penkiolikos labiausiai apkrautų oro uostų Europoje.

Atidarymo metu, oro uosto teorinis pajėgumas buvo 46 mln. keleivių per metus. 28 mln. iš jų tenka 1-ajam terminalui, 6 mln. keleivių tenka 2-ajam terminalui, kuris buvo atidarytas tik 2022 m. kovo 24 d. Šie darbai vėlavo dėl COVID-19 pandemijos. dar 12 mln. keleivių tenka 5-ajam terminalui, buvusio Berlyno Šėnefeldo oro uosto terminaliniams pastatams. Šiuo metu yra planuojama ir tolimesnė oro uosto plėtra, kuri leistų iki 2035 m. padidinti bendrą metinį oro uosto pajėgumą iki 58 mln. keleivių.

Berlyno Brandenburgo oro uosto statybos truko žymiai ilgiau nei manyta. Iš pradžių planuota, kad oro uostas bus atidarytas 2011 m. spalį, praėjus penkeriems metams nuo statybos pradžios 2006 m. Vis tik, dėl prasto statybų planavimo, vykdymo, valdymo ir korupcijos, projektas akivaizdžiai vėlavo.

Berlyno Brandenburgo oro uostas savo veiklos licenciją gavo tik 2020 m. gegužės mėnesį ir atidarytas komerciniam eismui buvo 2020 m. spalio 31 d., praėjus 14 metų nuo statybos pradžios ir 29 metams nuo oficialaus planavimo pradžios.

Kiekvienas oro uostas išsiskiria savo kodu

Daugelis oro uostų yra pavadinti pagal miestą ar regioną, kuriame jie yra, pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas ir pan. Kai kurie oro uostai gauna vardą pagal žymų asmenį iš tos šalies ar regiono, pavyzdžiui, Johno F. Kennedy tarptautinis oro uostas Niujorke arba Šarlio de Golio oro uostas Paryžiuje.

Oro uosto pavadinimas dažnai atspindi vietos kultūrą, istoriją arba geografinę padėtį, tačiau oro uostą išskiria ir unikalus jo kodas, pavyzdžiui, JFK Niujorke arba LAX Los Andžele^[3].

Kiekvienam oro uostui skirtingus kodus suteikia dvi oficialios įstaigos. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) užtikrina, kad aviacijos taisyklės būtų suderintos įvairiose šalyse ir žemynuose bei suteikia kodus, kuriuos paprastai naudoja oro eismo kontrolė, oro transporto bendrovės, rengdamos savo skrydžių planus.

Šie kodai iš tikrųjų susideda iš keturių raidžių: pirmoji raidė apibūdina šalį, o likusios trys raidės žymi konkretų oro uostą. Pavyzdžiui, Floridos Fort Loderdeilo-Holivudo tarptautinis oro uostas yra KFLL. Tokiu atveju, raidė „K“ reiškia JAV, o „FLL“ yra konkretaus oro uosto kodas.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), oro linijų prekybos asociacija, taip pat skiria oro uostų kodus. Kartais kodas sutampa su paskutinėmis trimis raidėmis, kurias priskiria ICAO, bet ne visada.

Pirmą kartą oro uostų kodai pradėti koduoti XX a. trečiajame dešimtmetyje, o oro transporto bendrovės paprastai pačios pasirinkdavo dviejų raidžių kodus. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje oro uostų buvo per daug, todėl sistema perėjo prie šiandien žinomo trijų raidžių kodo.

Pavyzdžiui, Los Andželo tarptautinis oro uostas iš pradžių buvo tiesiog „LA“, bet 1947 m. tapo LAX. IATA įsikišo 1960-aisiais, kai oro linijų bendrovės nusprendė, kad reikia standartizuoto proceso, kad būtų išvengta painiavos.

Trijų raidžių kodas nustatomas pirmiausia įsitikinus, kad jis yra unikalus ir jo nenaudoja joks kitas subjektas. Kodas gali būti suteikiamas pagal oro uosto pavadinimą, miesto pavadinimą, arba kitą prasmingą ir tinkamą identifikatorių.

Pasaulyje nėra dviejų oro uostų, kurie turėtų tą patį IATA kodą, nors pareigūnai sako, kad gali būti, jog teks peržiūrėti šį procesą, jei jų atsiras daugiau, nei bus galima priskirti trijų raidžių kombinacijų. Vis tik, mažai tikėtina, kad tai įvyks artimiausiu metu.