<h2>Įbauginti gyventojai nebežino, ko tikėtis </h2>
<p>Kaip sodų bendrijose gyvenantiems žmonėms susitarti, kad nebūtų bereikalingų kivirčų ir būtų bendrai pasiektas kompromisas? Kartais tai atrodo neįmanoma, kai kaimynų nuomonės ir požiūris kardinaliai išsiskiria. Štai, vienoje iš sodų bendrijų gyvenantys kaimynai negali suvaldyti nuolat iš gyvenamosios teritorijos pabėgančių kaimynės šunų. Kokios yra jų teisės tokiu atveju, jei su kaimyne gražiuoju susikalbėti nepavyksta?</p>
<p>Deja, kaip rodo patirtis, gyventojai tokiu atveju turi dvi išeitis: kalbėtis su nepatogias kitiems situacijas sukuriančiu kaimynu arba kreiptis į policiją. O ką daryti, jei asmuo įtakingas ir teisėsaugoje turi pažinčių, kurios padeda situaciją „užglaistyti“ be didelių pasekmių?</p>
<p>Štai, šiuo atveju nepatenkinti ir išsigandę kaimynai kreipėsi ir į policiją, rašė pareiškimus. Su šunų savininke taipogi bendravo teisėsauga – šiai buvo paskirta ir nuobauda už administracinius nusižengimus. Bet situacija vis tiek nesikeičia – pabėgę iš voljero dideli, bent 50 kg sveriantys šunys lekia į gatvę, kur aploja į namus einančius kaimynus, mažus jų vaikus.</p>
<p>Į policiją yra parašyti keli pareiškimai, paskutiniame iš jų yra rašoma, kad kaimynas išgirdo, kad tie patys šunys šalia gyvenamųjų namų esančioje gatvių sankirtoje puola einantį vyrą su mažamečiu vaiku. Gyventojai teigia bijantys ne tik dėl grėsmės sau, bet ir aplinkiniams – šiomis gatvėmis dažnai vaikšto mamos su vaikais, susidūrimai kelia didelę grėsmę ne tik sveikatai, bet galbūt ir mažamečių gyvybei.<img src="77_CDN_URL/images/angry-dog.jpg" alt="Angry dog" /></p>
<h2>Kai iki nelaimės tik vienas žingsnis, o institucijos nereaguoja</h2>
<p>Redakcijai žinoma situacija vis dar tęsiasi. Neseniai šie kaimynės palaidi šunys užpuolė ir kitų kaimynų augintinį, o pasekmes iki šiai dienai dar jaučia gyvūno šeimininkai. Kadangi minima kaimynė atsisakė atlyginti žalą, prasidėjo nesibaigianti kelionė po teismus. Tiesa, nukentėjusioji su redakcija susisiekė ir pranešė, kad šunų savininkei G. P. (vardas redakcijai žinomas) teismas skyrė minimalią baudą.</p>
<p>Negana to, situacijos kaltininkė savo kaltę neigia ir savanoriškai žalos neatlygina – ją išieškoti turintys net antstoliai. Visgi, redakcijai apklausus abi puses, pasidarė aišku, kad kivirčo priežastys slypi kur kas „giliau“. Susisiekus su šunų savininke, ši teigė, kad su kaimynais pykstasi jau nuo seniau:</p>
<blockquote>Istorija prasidėjo dar tada, kai kaimynai savo name atlikinėjo remonto darbus ir maišus su kenksmingomis atliekomis palikinėjo tiesiog ant gatvės. Tada aš juos perspėjau, kad šiukšles mestų į tokioms atliekoms skirtus konteinerius, o jie pasakė, kad jei aš ir toliau vadovausiu kaip elgtis, tai su manimi susidoros.</blockquote>
<p>G. P. teigė, kad nuo tada prasidėję nesutarimai nesibaigia ligi šiol ir kainuoja galybę sveikatos, nes kaimynai ne tik, kad nesisveikina, bet ir dažnai ją einančią gatve tiesiog filmuoja. Pašnekovės teigimu, puikiais „įkaitais“ tapo jos šunys – kadangi gyvena prastai aptvertoje teritorijoje (teigė, kad šunis laiko voljere), pasitaiko, kad šunys kartais pabėga.</p>
<p>Taipogi, G. P. pabrėžė, kad šunys tikrai nėra agresyviai nusiteikę ir kaimynų nekandžiojantys bei nepuolantys – jie yra tvarkingai išdresuoti. Pašnekovė mananti, kad kaimynai situacija tik naudojasi, kad jai pakenktų.</p>
<p>Visgi, kokia ta situacija iš tikrųjų, žino tik patys įvykio dalyviai. Bet kokias teises tokiu atveju turi abi kaimynų pusės? Juk iškraustyti tokio kaimyno negalima, o ne savo šunų taipogi negali „uždaryti“. Konfliktas tęsiasi keletą metų, o konsensusas vis dar nėra pasiektas. Galbūt tai rodo kaimynų negebėjimą komunikuoti?<img src="77_CDN_URL/images/shoot.jpg" alt="Shoot" /></p>
<h2>Jei kalbėjimas nepadeda – belieka kaimynų susitelkimas</h2>
<p>Nepaneigsime fakto, kad visuomet yra dvi barikadų „pusės“. Tačiau, pripažinkime, kad kartais situacijos būna tokios sudėtingos ir įsisenėjusios, kad priimti adekvačius sprendimus tiesiog komunikuojant yra beveik neįmanoma. Ar tuomet teismo kelias – tai teisingiausias kelias?</p>
<p>Vis dėlto, kaimynų kaip ir žmonių – apstu visokių ir jų neišvengsime. Kaip žinia, LR įstatymai už blogą kaimynystę nebaudžia ir kitaip to neįpareigoja, tad sprendžiant tokius konfliktus gali pasitarnauti bendrijos pirmininkas, kurio žodis turėsiantis daugiau „svorio“ bendrijoje. </p>
<p>LR teismuose nagrinėjami tik tokie skundai, kurie turi tam teisinį pagrindą. Deja, bet visuomenėje gajus klausimas, kai žmogus suvokia, kad iki nelaimės, kol bus užpultas jo arba kaimynų vaikas, telieka vienas žingsnis, o kol nusikalstama veika neatlikta – ginčai retai kada nagrinėjami.</p>
<p>Štai, puikus teisėsaugos pavyzdys jau minėtoje situacijoje G. P. šunų užpultas kaimynės šuo. Priteista minimali administracinė nuobauda niekaip neatpirko su gydymų susijusių išlaidų kompensavimo, o šios buvo dengtos iš pačios nukentėjusiosios kišenės.</p>
<p>Dažnai tokiais atvejais gali padėti ir bendras kaimynų susitelkimas, jei asmens vykdoma veika kliudo ne vienam, o daugiau kaimynų. Tokiu atveju galima bendrai kreiptis į policiją, kad asmuo kelia žalą bendrijai, kuri taipogi turi būti paremta įrodymais, o ne „simpatija“ bei „antipatija“.</p>
<p>Taipogi gali pasitarnauti ir kolektyvinis kreipinys į miesto savivaldybės administraciją dėl pažeistų gyvūnų laikymo taisyklių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone galioja gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės, kurių nesilaikant jau būtų pagrindas kreiptis į atitinkamas institucijas. Štai pagal taisyklių 36 punktą nurodoma, kad:</p>
<blockquote>Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. </blockquote>
<p>Taipogi 43 dalyje apibrėžiamas ir šunų laikymas privačiose valdose:[1]</p>
<blockquote>Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. Agresyvūs šunys – pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 metrų aukščio tvora aptvertuose voljeruose.</blockquote>
<p>Taipogi konkrečiai šiam atvejui galime pritaikyti ir Vilniaus rajono savivaldybėje galiojančių gyvūnų laikymo taisyklių 63 punktą:</p>
<blockquote>Draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų.</blockquote>
<p>Vis dėlto, akivaizdu, kad taisyklės miestuose skiriasi, nes kai kurie kivirčai, rodos, neišsprendžiami net ir teisminiu keliu ir vyksta metų metais nepriklausomai nuo to, kad taisyklių yra nesilaikoma.<img src="77_CDN_URL/images/rules.jpg" alt="Rules" /></p>
