Kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau turi galvoti, kaip apsirūpins maistu
Pasaulyje, talžomame geopolitinių neramumų, jau greitai gali tekti svarstyti, kaip kai kurioms valstybėms, maisto prasme daugiau priklausomoms nuo kitų, apsirūpinti reikalingais produktais. Karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino sutrūkinėjusias tiekimo grandines, todėl labiausiai šiuo metu kenčia valstybės, priklausomos nuo grūdų ir kitų žemės ūkio kultūrų importo. Pastebimas ir vis netolygesnis turtingiausiųjų ir skurdžiausiųjų visuomenės dalių pasiskirstymas, kuris vis labiau gviešiasi į Vakarų valstybes, o ūkininkams įvesti ribojimai dėl pesticidų naudojimo taip pat gali stipriai paveikti Europos ūkius.
Į pažangą žemyne orientuota Europos Komisija (EK) dabar turi spręsti gyvybiškai svarbius apsirūpinimo maistu klausimus, mat Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi visiems gyventojams užtikrinti galimybes įsigyti maisto produktų už prieinamą kainą. Tačiau ir tai, pasirodo, nėra duotybė, o milžiniška infliacija šią problemą tik apnuogino[4].
Šiemet EK paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad jei ne savi ūkininkai ir žvejai, europiečiams greitai tektų stoti akistaton su maisto trūkumu. Joje taip pat minima, kad gyventojų aprūpinimas maistu atskleidė ir svarbias visuomenės, žemės ūkio gamybos, klimato, biologinės įvairovės, energetikos, sveikatos, technologijų, taikos ir saugumo sąsajas.
EK ataskaitoje primenama, kad maisto gamyba daugiausiai yra paremta natūraliais procesais, derlius yra neapibrėžtas, todėl dabar kaip niekad yra aktualu išlaikyti šią sistemą netrūkinėjančią ir didinti maisto sistemos atsparumą.
Kenkėjai veisiasi ir dėl klimato kaitos
„CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė pastebėjo, kad ir taip sudėtingą situaciją apsunkina dar ir tai, kad augalus puola įvairios ligos ir kenkėjai, kurie yra antra pagal svarbą grėsmė derliui po karo veiksmų.
Klimato kaita neprideda naudos ūkiams, mat dėl šiltų žiemų invazinės kenkėjų rūšys įsitvirtina vis naujose teritorijose, o Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos paskaičiavimais, dėl kenkėjų pasaulyje prarandama iki 40 proc. pasėlių[4].
Sunerimti ragina ir mokslininkai, kurie pastebi, jog dėl klimato kaitos keičiasi dykumų skėrių migracijos keliai ir jų geografinis paplitimas.
Visgi, prognozės nenuteikia itin optimistiškai, mat JT Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, jog badaujančių žmonių skaičius Afrikos ir Azijos regionuose išaugs nuo 8 iki 13 milijonų, nes šalių esą nepasieks grūdai iš Rusijos ir Ukrainos, kurios užima apie trečdalį pasaulio kviečių eksporto.
Padėtį dar labiau esą apsunkina tai, kad Rusijos karinės pajėgos blokuoja 7 iš 13 Ukrainos naudojamų uostų, dėl to stringa krovos darbai. Iki karo Ukraina beveik visus (95 proc.) savo eksportuojamų kviečių ir kukurūzų išgabendavo per uostus[4].
Tačiau su iššūkiais dėl apsirūpinimo maistu susiduria ne tik trečiosios pasaulio šalys, bet ir JAV bei Jungtinė Karalystė, kuriose dėl augančių maisto ir būtiniausių prekių bei paslaugų kainų su badu akis į akį susiduria vis daugiau žmonių.
Pesticidų ribojimai užtrauks kilpas ant ūkininkų kaklo
Tuo tarpu Z. Varanavičienė pastebėjo, kad naujas galvos skausmas – tai ES reikalavimai augalininkystės ūkiuose, mat juose siekiama perpus sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą. Tačiau esminis aspektas tame, kad uždraudus šiuos produktus, nėra sugalvota, kuo kitu juos būtų galima pakeisti.
Anot Z. Varanavičienės, Nyderlandų Wageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras (WUR) pernai metais paskelbė studiją, kurios išvadose teigiama, kad pesticidų naudojimo ribojimai gali stipriai paveikti derlių, mat ūkininkai neturėtų priemonių kovoti su augalus puolančiais kenkėjais ir ligomis. Kalbant skaičiais, vienmečių kultūrų derlius būtų iki 15 proc., o daugiamečių – net iki 30 procentų mažesnis[4].
Šimtai milijonų žmonių šiuo metu susiduria su badu
Į pasaulinę maisto krizę dėmesį taip pat atkreipė ir Pasaulio bankas, kurio turimais duomenimis, šiuo metu pasaulyje daugiau kaip 200 milijonų žmonių susiduria badu ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis, kurioms daro įtaką maisto stoka[5].
Tačiau šie metai bus ne ką lengvesni, mat jau šiemet prognozuojamas didelis maisto trūkumas pasaulyje pasieks naujas aukštumas ir pranoks net 2007-2008 metais patirtą maisto krizę.
Pasaulio bankas atkreipė dėmesį, kad 2022 metais daugumoje šalių smarkiai pakilo maisto produktų kainos, kas gerokai apsunkino gaunančių ypač mažas pajamas žmonių galimybes apsirūpinti maistu. Skelbiama, kad vidutinės pasaulinės kviečių, kukurūzų ir ryžių kainos pernai metų spalio mėnesį buvo atitinkamai 18, 27 ir 10 procentų didesnės lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais.
Taip pat pastebima, kad mažėja ir maisto produktų prieinamumas, o kadangi grūdų gamyba mažėja, vis daugiau šalių atsigręžia į turimas atsargas ir rezervus, kuriais vis dar gali užpildyti trūkumą. Visgi, susiduriama su rizika, jei maisto krizė užsitęstų – tada valstybėms tektų skubiai svarstyti, kaip ir iš kur pasipildyti senkančias atsargas. Situacijos esą nelengvina ir kylančios energijos bei trąšų kainos, keliančios grėsmę kito sezono derliui, o ypač šalyse, kurios yra grynosios trąšų importuotojos ir tokiuose regionuose kaip Rytų Afrika.
Neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, kad 42 proc. namų ūkių visose apklaustose šalyse per pastarąsias 30 dienų negalėjo valgyti sveiko ir maistingo maisto, o šie padariniai turi ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai bei gebėjimui mokytis, kas ilgalaikėje perspektyvoje sumažina galimybes dirbti ir taip išbristi iš skurdo liūno.
Vaikai masiškai miršta, nes negauna pakankamai maisto
Jungtinės Tautos (JT) atkreipė dėmesį, kad pasaulinės maisto krizės akivaizdoje labiausiai kenčia maži vaikai, nėščios ir žindančios motinos[7]. Tuo tarpu Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius Qu Dongyu įspėjo, kad šiemet ši padėtis gali pablogėti dar labiau.
Tam, kad pasaulinis mažamečių badas būtų pažabotas, JT sudarė pasaulinį veiksmų planą, kuriame labiausiai koncentruojamasi į labiausiai nuo krizių nukentėjusias valstybes.
PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus pastebėjo, kad pasaulinė maisto krizė žmones įvilioja tarsi į užburtą ratą, kai dėl prastos mitybos jie dažniau serga, o sirgdami taip pat maitinasi nepilnavertiškai[7].
Kuo pakeisti iš Rusijos ir Ukrainos gaunamus kviečius?
Dėl Ukrainoje vykstančio karo smarkiai blokuojamos galimybės apsirūpinti grūdinėmis kultūromis, o alternatyvų kaip jomis apsirūpinti iš kitų valstybių – labai mažai.
Anot Prancūzijos žemės ūkio rūmų (APCA) vyriausiojo ekonomisto Thierry Pouch, derlių paveiks ir sausra Viduržemio jūros baseine, Kinijoje taip pat neprognozuojami gausūs metai kviečių atžvilgiu, o Australiją kankina potvyniai[8].
Argentina taip pat neketina savo atsargomis švaistytis ir jas planuoja pasilaikyti sau. Europoje, o ypač Prancūzijoje ištekliai yra riboti, o JAV nors ir yra atsargų, tačiau jų esą nepakaks. Vienintelė išeitis, pasak T. Pouch, gali būti Indija.
Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Marija Dudik pastebėjo, kad jei karas Ukrainoje ir toliau nesibaigs, galimai bus pereinama prie liūdnesnio scenarijaus, kai šaliai pavyks išsaugoti vos pusę savo turimo derliaus.
Tuo tarpu Indijoje pirmadienį grūdų kainos nukrito beveik 13 % nuo siektų rekordinių aukštumų po to, kai Indijos vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė 3 mln. tonų kviečių dideliems vartotojams, pavyzdžiui, miltų malūnininkams[9].
Pirmadienį kviečių kainos Naujajame Delyje nukrito iki 28 290 rupijų (347,11 JAV dolerių) už toną, tačiau kainos vidaus rinkoje esą vis dar didesnės už valstybės nustatytą 21 250 rupijų palaikomąją arba garantuotą kainą.
