Vakarų turtuoliai Afrikoje nusprendė užsiimti žaidimais su gamta
Nelaimių, stichijų ir didžiausių katastrofų akivaizdoje pasaulis įprastai vienijasi, teikia pagalbą tam, kam jos labiausiai reikia. Tačiau ne visada tokia pagalba yra reikalinga ir norima, o dėl to kaltas vadinamasis „baltojo gelbėtojo kompleksas“, apimantis ideologiją, kuria vadovaujamasi, kai baltasis, įprastai Vakarų valstybių pilietis, bando padėti tautinei ar rasinei bendruomenei įveikti skurdą, badą, o šiuo atveju – klimato kaitos keliamus iššūkius[1].
Pasaulio įtakingiausieji ir turtingiausieji, tarp kurių yra ir filantropas Bilas Geitas bei žydų kilmės milijardierius Džordžas Sorošas, dabar nukreipė savo žvilgsnius į Afrikos žemyną, kur kovoti su klimato kaita siekia pasitelkiant pačias pažangiausias technologijas. Tačiau vis daugiau įtakingų Afrikos politikų ir ekspertų teigia, kad šis žemynas, ir taip išgyvenęs skausmingą laikotarpį dėl vakarietiškojo kolonializmo, negali vėl tapti „bandomuoju triušiu“ ir žaidimų aikštele turtingiesiems.
Technologijos, apie kurias taip entuziastingai kalba B. Geitsas, Dž. Sorošas ar kiti, iš tiesų yra geoinžinerija – tai visuma naujų technologijų, kuriomis galima manipuliuoti aplinką ir iš dalies koreguoti klimato kaitos padarinius. Ekspertai geoinžineriją skirsto į dvi kategorijas: anglies dioksido arba šios taršios medžiagos šalinimu, ir saulės geoinžinerija, kuri yra vadinama saulės spinduoliuotės valdymu ir kontrole[2].
Kadangi Afrikos ūkininkai jau daugybę metų susiduria su didžiuliais iššūkiais dėl klimato kaitos, geoinžineriją didieji pasaulio filantropai nori išbandyti būtent šiame žemyne. Tačiau Afrikoje, į pietus nuo Sacharos išmetama tik apie 4 proc. pasaulio anglies dioksido kiekio, nors klimato kaitos poveikis žemynui tenka didesnis nei kituose kraštuose, o su klimato kaita susiję nuostoliai daugelyje Afrikos ūkių yra daugiau nei dvigubai didesni nei visame likusiame pasaulyje.
Žinoma, tai yra politikos, ekonomikos bei socialinės visumos padarinys, tačiau klimato kaitą į globalių prioritetų sąrašą iškėlę įtakingieji filantropai tai ignoruoja patogiai užmerkdami akis į tai, kad aplinkos taršos ir klimato šilimo problemų nesugeba išspręsti savo šalyse, oportunistiškai žvelgia į Afrikos šalis ir čia žada pristatyti tikrą klimato kaitos valdymo stebuklą. Tačiau kokia bus to kaina?
B. Geitsas Žemės karštį nori atspindėti į atmosferą, Dž. Sorošas siekia iš naujo užšaldyti Antarktidą
Verslininkas, „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas B. Geitsas pats finansiškai jau daugelį metų remia saulės spindulius slopinančios technologijos, kuri galėtų atspindėti saulės šviesą iš Žemės atmosferos ir sukelti visuotinį atšalimą, kūrimą. Dar prieš keletą metų Harvardo universiteto mokslininkų pradėtas Stratosferos kontroliuojamos perturbacijos eksperimentas yra tema, apie kurią B. Geitsas vis primena pasauliui. Ir ne be reikalo.
Eksperimento tikslas yra ištirti saulės šviesos atspindėjimo iš Žemės sprendimą, išpurškiant į atmosferą netoksiškas kalcio karbonato (CaCO3) dulkes[3]. Ši technologija jau yra išbandyta anksčiau, tiesa, tik po katastrofinių gamtos stichijų: dėl 1815 m. Indonezijos Tamboros ir 1991 m. Filipinų Pinatubo ugnikalnių išsiveržimų. Tuomet vidutinę pasaulio temperatūrą pavyko sumažinti 0,5 °C.
Vadovaujantis ankstesnių bandymų duomenimis ir pritaikius naujausias technologijas, sąmoningas panašių dalelių patekimas į atmosferą galėtų padėti atsverti dešimtmečius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje teigiama, kad ši procedūra galėtų sumažinti pasaulinę temperatūrą 1,5° C už maždaug 1-10 mlrd. dolerių per metus. Taigi, kartu tai ir sumanus, nenutrūkstamas verslo planas.
Tuo tarpu vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytoje kalboje milijardierius Dž. Sorosas paskelbė remiantis pasiūlymą atšildyti ir iš naujo atšaldyti Arktį. Pasak kontraversiškai vertinamo verslininko, tai yra visiškai tikslinga ir saugi saulės geoinžinerijos forma, o ją jau tiria Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto Klimato išsaugojimo centras.
Iš tiesų, šis centras siūlo naudoti vandenį, kuris į Arkties atmosferą būtų išpurkštas vasaromis. Taip neva pavyktų imituotų natūralų procesą, vykstantį bangoms lūžtant prie krantų, kai susidaro maži vandens garų lašeliai, galintys tapti saulės šviesą atspindinčiais debesimis[4]. Taip saulės šviesa atsispindėtų nuo ledo sluoksnio, susidariusio virš Arkties jūros per poliarinę žiemą, o dabartinis likęs ledo sluoksnis kasmet didėtų.
Jungtinės Tautos milijardierių idėjoms pritaria
O milijardierių pasiūlymams jau pritaria ir Jungtinių Tautų (JT) ekspertai. Vienoje paskutiniųjų JT ataskaitų teigiama, kad pasaulinės pastangos reaguoti į klimato kaitą kol kas yra nepakankamos, todėl laikas pradėti tirti technologijas, kurios leistų atspindėti saulės šviesą nuo Žemės ir taip ją laikinai atvėsinti. Būtent tai siūlo ne kas kitas, o B. Geitsas.
Tiesa, B. Geitsas nors ir finansuoja bandymus su saulės spinduliuotės modifikavimu, kol kas technologijos, leidžiančios į viršutinius atmosferos sluoksnius įšvirkšti didelius kiekius aerozolių, šiuo metu nėra. Vis gi, JT teigia, kad tokia technologija nėra laikoma itin sudėtinga: JT ataskaitoje teigiama, kad nenustatyta jokių didelių techninių kliūčių ir kad ją būtų galima sukurti per mažiau nei dešimt metų[5].
„Jei dėl visuotinio atšilimo tam tikru metu atsiras padarinių, kurie visuotinai bus laikomi netoleruotinais (pvz., visuotinis badas, masinė migracija, masinis mirtingumas ir infrastruktūros sugriovimas), operatyvus spinduliuotės panaudojimas kaip suplanuoto atsako į ekstremalias situacijas dalis galėtų per kelerius metus palengvinti dalį šių kančių“, – teigiama JT ataskaitoje.
Tačiau šis metodas taip pat gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, paprastai naudoti kaip aerozolį yra siūloma sieros dioksidą, tačiau dėl tokios praktikos atsirastų rūgštūs lietūs. Siera taip pat galėtų padidinti ozono sluoksnio nykimą. Negana to, saulės geoinžineriją galima laikyti tik vienkartine priemone klimato kaitos sukeltoms ekstremalioms kančioms ir mirtims sušvelninti.
Afrikiečiai nenori tapti bandomaisiais triušiais
Tačiau kalbos apie žaidimus su gamta Afrikoje piktina šio žemyno šalių piliečius. Kaip teigia mokslų daktaras Chukwumerije Okereke, „šis žemynas nėra jūsų milžiniška klimato laboratorija“.
C. Okereke, kuris dirba Klimato kaitos ir plėtros centro Alekso Ekvuemės federaliniame universitete Nigerijoje direktoriumi, teigia, kad saulės geoinžinerijos, kuria siekiama nukreipti saulės spindulių daromą žalą klimatui, koncepcija yra pavojinga. Jis taip pat nevengia kritikos Vakarų šalių pastangas įtikinti Afriką įsitraukti į šią veiklą[6].
„Kaip klimato ekspertas, manau, kad šie manipuliavimo aplinka metodai yra labai rizikingi. O kaip Afrikos klimato ekspertas griežtai prieštarauju idėjai, kad Afrika turėtų būtų paversta jų bandymų poligonu. Net jei saulės geoinžinerija gali padėti nukreipti šilumą ir pagerinti oro sąlygas žemėje, o ši perspektyva nėra įrodyta jokiais svarbiais tyrimais, tai nėra ilgalaikis klimato kaitos sprendimas. Taip pasauliui siunčiama žinia, kad galime ir toliau per daug vartoti ir teršti, nes sugebėsime inžineriškai išspręsti problemą“, – sako C. Okereke.
Jo teigimu, Afrika jau dabar itin kenčia nuo klimato kaitos padarinių, tokių kaip sausros, potvyniai ir nepastovūs orai, o ilgalaikis poveikis regiono klimatui ir metų laikams po inžinerinių bandymų yra dar beveik nežinomas. Taigi, potencialus pavojus milijardams žmonių gali ne tik mažėti, tačiau net išaugti.
Klimato ekspertas taip pat teigia, kad Afrikos valstybės turėtų griežtai pasipriešinti dėl to, kad jų teritorijose būtų naudojamos tokios eksperimentinės priemonės.
„Šios technologijos yra potencialiai pavojingos ir labai atitraukia dėmesį nuo realių pokyčių, kurių, kaip visi žinome, turi imtis turtingesnės valstybės, jei norime tikėtis užbėgti už akių klimato tragedijai“, – teigia ekspertas.
Nors Baltieji rūmai dar pernai paskelbė apie penkerių metų planą geoinžinerijos poveikiui tirti, kurį jau patvirtino Kongresas, abejojančiųjų dėl geoinžinerijos technologijų naudojimo gamtoje ratas auga, o žinią šia tema siekia skleisti iniciatyva „Degrees Initiative“. Ji stengiasi padėti klimato kaitos pažeidžiamiems regionams dalyvauti pasaulinėje diskusijoje dėl saulės geoinžinerijos[7].
Prie iniciatyvos jungiasi ir buvęs Joe Bideno administracijos pareigūnas Shuchi Talatis, kuris taip pat steigia ne pelno siekiančią organizaciją, kuri sieks padėti klimato kaitos pažeidžiamų regionų nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti kuriant organizacijas, kurios vadovautų tokių technologijų tyrimams.
Kitos grupės apklausinėja Afrikos šalių piliečius ir ekspertus, kad geriau suprastų, kaip šios technologijos vertinamos visuomenėse. Tačiau kol kas tiek piliečių, tiek ekspertų tarpe geoinžinerijos technologijų atžvilgiu vyrauja daugiau neigiama, nei teigiama nuomonė.
Dauguma mano, kad tokiomis pastangomis įteisinamas klimato intervencijos yra per daug rizikingos, kad apie jas net būtų galima svarstyti. Kiti akcentuoja ir susirūpinimą, kurį kelia pasaulinis galios disbalansas ir turtuolių įsitraukimas. Ekspertai nors ir pripažįsta Afrikoje ypač opią klimato ir taršos problemą, taip pat teigia, kad pirmiausia visam pasauliui drauge reikėtų dėti daugiau strateginių pastangų kovojant su klimato kaitos iššūkiais.
