B. Gatesas sukūrė pasaulinę modifikuotų uodų veisimo programą
Verslininkas, „Microsoft“ įkūrėjas, milijardierius, o dabar – ir aktyvus filantropas Billas Gatesas, visuomenėje yra itin kontraversiškai vertinama figūra.
Nuo jo veiklos visuomenės sveikatos srityje skatinant pasaulinę vakcinaciją, iki masinių žemės sklypų JAV supirkimo – dalis B. Gateso veiklų daugybei žmonių kelia ne vieną klausimą. Viena tokių veiklų yra ir genetiškai modifikuotų uodų veisimo kompanija, veikianti Kolumbijoje.
B. Gateso įkurtas, Kolumbijoje veikiantis uodų fabrikas per savaitę išaugina iki 30 milijonų Wolbachia bakterijomis užkrėstų uodų. Oficialus šio projekto tikslas – naudojant laboratorijoje išvestus uodus, į vietines uodų populiacijas įvesti naujas rūšis, taip užkrečiant visą uodų populiaciją ir siekiant sustabdyti su šiais vabzdžiais siejamų ligų plitimą[1].
Dalyje pasaulio, ypač karštuose tropiniuose kraštuose, vietinės uodų populiacijos yra atsakingos už zikos viruso , dengė karštinės ir kitų virusinių ligų plitimą.
Kadangi žmonėms kanda tik uodų patelės – joms reikia kraujo kiaušinėliams dėti – yra planuojama paleisti modifikuotus uodų patinus, kurie vėliau dauginsis su laukinių uodų patelėmis[2].
Šie patinai turėtų baltymą, kuris nužudo visus patelės palikuonis, kol šie dar nesulaukė pilno amžiaus. Uodų patinai, kurie minta tik nektaru, išgyvens ir perduos genus.
Kai gamykloje išauginami milijonai kiaušinėlių ir suaugusių uodų, juos galima paleisti į laisvę. Kiaušinėliai supakuojami į mažas želatinos kapsules, kurių kiekvienoje yra po 300 kiaušinėlių, ir duodami gyventojams, kad šie įmestų jas į vandenį, kur kapsulės suyra; tuo tarpu suaugę uodai yra paleidžiami dronų pagalba.
Indonezijoje atlikto atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu nustatyta, kad Wolbachia bakteriją nešiojantys uodai sumažino dengės karštinės atvejų skaičių net 77 proc., o hospitalizacijų skaičių – 86 proc. Atlikus tokį patį tyrimą Kolumbijoje, užsikrėtimo atvejų sumažėjo 89 proc.
Pasak paties B. Gateso, atsižvelgiant į sparčią klimato kaitą, pavojingiausi ir baisiausius virusus pernašantys Aedes aegypti uodai ateityje galės pradėti gyventi vis daugiau pasaulio regionų, o tai didina ligų plitimo galimybę. Pavyzdžiui, jau dabar dėl dengė karštinės, kuria kasmet užsikrečia daugiau kaip 400 mln. žmonių, miršta apie 20 000 asmenų.
Vis dėlto, norint iš tiesų pristabdyti pavojingos uodų populiacijos augimą, reikia užauginti šimtus milijonų Wolbachia bakterijomis „patobulintų“ uodų. Tam ir prireikė gamyklos Kolumbijoje. Kitose šios uodų programos vietose 11 pasaulio šalių taip pat yra veisiami genetiškai modifikuoti uodai, tačiau Kolumbijos veisykla šiuo metu yra didžiausia.
Eksperimentai su genetiškai modifikuotais uodais vyksta ir JAV
2020 m. uodų projektui buvo uždegta žalia šviesa ir JAV. Laboratorinis procesas buvo sėkmingai patvirtinta, o Floridos valstijos valdžios institucijos davė leidimą į aplinką paleisti 750 mln. genetiškai modifikuotų uodų[3].
Tačiau šis projektas Amerikoje greitai buvo atpemdytas kontraversijomis. Genetiškai modifikuotais odais ypač piktinosi aplinkosaugos aktyvistų grupės, perspėjusios mokslininkus dėl nenumatytų pasekmių gamtai, jei tik uodai bus paleisti į aplinką. Aktyvistai įspėjo apie galimą žalą ekosistemoms ir tai, kad taip yra sukuriama galimybė sukurti hibridus – uodus, kurie vėliau bus atsparūs juos naikinančioms priemonėms.
Tačiau su B. Geitso fondu ir modifikuotų uodų veisyklomis bendrdarbiaujančios bendrovės atstovai teigė, kad pavojaus žmonėms ar aplinkai nebus. Tai kartoja ir Floridos Keyso uodų kontrolės apygardos (FKMCD) pareigūnai, kurie ir davė galutinį leidimą per dvejus metus išleisti 750 milijonų modifikuotų uodų.
Natūralioje aplinkoje Aedes aegypti rūšies uodai aktyviausi yra Pietų Floridoje, kur dažniausiai jie yra aptinkami ne tik gamtos vietovėse ar pelkėse, bet ir miestų teritorijose, ypač ten, kur yra daug stovinčio vandens. Pastaraisiais metais pastebima, kad daugelyje tokių vietovių uodai jau yra išvystę atsparumą pesticidams.
Genetiškai modifikuotų uodų įkandimas gali tapti vakcina žmogui
Tačiau genetiškai modifikuotų uodų idėja neramina ir dėl daugiau priežasčių. Manoma, kad šis B. Gateso projektas gali tapti pamatais kol kas it utopija atrodančiai vakcinacijos idėjai per vabzdžius. Skelbiama, kad dar 2008 m. Bilo ir jo dabar jau buvusios sutuoktinės Melindos fondas kreipėsi į Japonijos universitetą su intriguojančiu pasiūlymu[4].
Jie norėjo sukurti revoliucinę genetiškai modifikuotų uodų rūšį: dirbtinai modifikavus uodus, jie galėtų vienu įkandimu suleisti vakcinas žmogui. Tuomet japonų profesorius Hiroyuki Matsuoka net gavo 100 000 JAV dolerių šiam precedento neturinčiam projektui įgyvendinti, o B. Gatesas siūlė dar 1 000 000 JAV dolerių bet kuriam kitam ekspertui, kuriam pavyks sukurti žmogaus populiacijas vakcinuoti galinčius uodus.
Iš tiesų, juk uodai jau dabar yra tarsi „skraidantys švirkštai“: juk žmogui įkandęs uodas įšvirkščia šiek tiek savo seilių, kurios sukelia niežulį. Tad B. Gatesas kvestionuoja, kodėl jie negalėtų išvirkšti vakcinų?
Dar 2010 m. B. Gatesas atvirai pareiškė, kad pasaulio gyventojų skaičiui augant, būtina padirbėti kuriant naujas ir sparčiai pateikiamas vakcinas[5]. Tikriausiai į aplinką paleidžiami genetiškai modifikuoti uodai, galintys „skiepyti“ žmones, būtų itin greita vakcinacijos forma.
O vakcinacija uodų pagalba jau dabar yra realybė. Iš dalies. 2022 m. Sietle buvo atliktas bandymas, kurio metu dešimt savanorių uždėjo rankas ant kartoninės dėžės, pripildytos 200 uodų patelėmis. Tada mokslininkas uždengė savanorių rankas juodu audeklu, nes uodai mėgsta kąsti naktį, ir tuomet uodai pradėjo maitintis. Tokį bandymą atliko Vašingtono mokslininkas ir gydytojas Šonas Merfis, aiškinęs, kad šie vabzdžiai buvo genetiškai modifikuoti, o jiems įkandus žmogų, šis tampa atsparus maliarijai.
Žinoma, tokio tipo „vakcina“ dar nėra paruošta, tačiau nedidelis bandymas, kuriame iš viso dalyvavo 26 dalyviai, parodė, kad modifikuoti uodai kai kuriuos dalyvius net kelis mėnesius iš tiesų apsaugojo nuo maliarijos infekcijos.
Ekspertas Š. Merfis mano, kad šis metodas kada nors gali padėti sukurti vakciną, kuri būtų daug veiksmingesnė už pirmąją pasaulyje vakciną nuo maliarijos – vaistų gamintojos „GlaxoSmithKline“ vakciną „RTS,S“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ją patvirtino praėjusiais metais, tačiau jos veiksmingumas siekia tik 30-40 proc[6].
Tiesa, jei tokia vakcina ateityje ir bus prieinama, tai kels didžiules etines dilemas. Pagal 1947 m. Niurnbergo kodeksą, gydymui ar procedūroms būtinas savanoriškas sutikimas, o „uodų įkandimo vakcinacija“, neabejotinai pažeistų tarptautinę teisę, žmogaus galimybę rinktis dėl to, ką daryti su savo paties kūnu ir sveikata.
Be etinių dilemų susijusių su žmogumi, verta pažvelgti ir į pačią gamtą plačiau. Vakcinuoti galintys genetiškai modifikuoti uodai gali turėtų neįsivaizduojamų pasekmių gamtos tvarkai. Juk gamtoje uodai atlieka esminį vaidmenį: jie yra pagrindinis žuvų, paukščių, varlių, šikšnosparnių maisto šaltinis. Staiga pasikeitus uodų organizmams, neprognozuojamai pakisti galėtų ir visi kiti su jais susiję gyvi organizmai, o tai atvertų galimybę kilti naujoms sveikatos apsaugos krizėms.
