Andrew Wakefield'o tyrimas klaidingas – dažniausiai girdimas argumentas šia tema
Autizmo tema yra ypatingai jautrus reiškinys daugeliui tėvų ir medicinos specialistų. Lygi šios dienos tiksliai nėra žinoma kodėl kai kuriems vaikams išsivysto autizmo spektro sutrikimas. Nerimas šia tema įgauna pagreitį dėl eksponentiškai didėjančio autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičiaus.
Vieša nuomonė formuojama, kad vakcinos buvo išsamiai ištirtos dėl jų galimo vaidmens sukeliant autizmą. Teigiama, kad nėra jokių tyrimų, kurie parodo bet kokį ryšį tarp vakcinų ir autizmo. Originalus 1998 m. „Wakefield“ tyrimo apgaulės atvejis buvo tik 12 pacientų! Iš esmės diskusija šioje vietoje turėtų būti ne dėl skiepų ir autizmo, bet ties A. Wakefield'o tyrimu, tie kurie remiasi tokiais argumentais niekada net neskaitė pačio tyrimo išvadų. Jame niekur nėra minima, kad skiepai sukėlė autizma.
Tokie argumentai sukelia šypseną, masinė medija pasidarbavo puikiai šia tema, tačiau norintiems paskaityti originalų A. Wakefield'o tyrimą ir jo išvadas gali tai padaryti patys[1]. O išvadose teigiama taip:”Mes nustatėme lėtinį vaikų enterokolitą (žarnyno kraujagyslių krešulys), kuris gali būti susijęs su neuropsichiatrine disfunkcija (sutrinka žmogaus psichologinė būklė). Daugeliu atvejų simptomai atsirado po tymų, kiaulytės ir raudonukės imunizacijos. Norint ištirti šį sindromą ir galimą jo ryšį su šia vakcina, reikia atlikti papildomus tyrimus”.
Dr. Andrew Wakefield'o istorija išsamiai aprašyta straipsnyje Andrew Wakefield – be teismo nuteista propagandos auka, verta prisiminta, kad jis niekada nebuvo teisiamas teisme, o tyrimo bendraautorius John Walker-Smith kreipiasi į Aukščiausiąjį Teismą ir laimėjo, taip apgindamas savo vardą.
Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas ir sveikatos sutrikimai
Nuo 1990 m. autizmo spektro sutrikimo skaičiai auga neįtikėtinais tempais. Autizmo priežastis vis dar nežinoma, tačiau CDC, PSO ir panašios sveikatos agentūros tiksliai žino vieną dalyką – vakcinos niekaip negali[2] sukelti autizmo. Kai kurie žmonės apskritai mano, kad jokio autizmo skaičių šuolio nėra, viso labo tiesiog pasikeitė[3] diagnostiniai kriterijai, o autistų visada tiek buvo, tik niekas to nepastebėjo. Deja tokie skaičiavimai paprastai yra labai klaidingi, galiausiai jie ir patys tai pripažįsta[4].
Fiksuojamas autizmo spektro sutrikimo padidėjimas net 75-80% , tai ne diagnostinių kriterijų pokyčių padarinys, o tikras šio sutrikimo padidėjimas[5]. Vieni teigia, kad autizmo epidemija atsiranda dėl diagnozės pakeitimo nuo protinio atsilikimo iki autizmo. Tačiau pažvelgus į skaičius matoma, kad protinio atsilikimo atvejų skaičius išlieka toks pats, o autizmo spektro sutrikimų skaičius auga eksponentiškai[6]. Tai patvirtina ir kiti tyrimai rodo, autizmo spektro sutrikimo skaičių augimas yra rimta problema[7], tai ne diagnostinių kriterijų pasikeitimo[8] pasekmė. Kalifornijos valstijos mokyklų atstovai liudija, kad smarkiai išaugo autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičius. Senatorius S. Peng'as tvirtina, kad taip buvo visada, pasikeitė tik diagnozavimas. https://m.youtube.com/watch?v=utVER6Jczuk
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pastebima tendencija normalizuoti autizmą ir į tai nereaguoti kaip į kokį sutrikimą. Vaikams skirtas animacinis filmukas „Sesame street“ prideda[9] naują personažą – autizmo spektro sutrikimą turinčią lėlę. Išleidžiami filmai ir TV laidos kuriuose autizmas pateikiamas[10] kaip normalus reiškinys, ne joks sutrikimas.Kai kuriuose filmuose autizmo spektro sutrikimas vaizduojamas, kaip paprasti žmonės, kurie tik šiek tiek stokoja socialinių įgūdžių, tačiau kitais įgūdžiais pralenkia paprastus žmones. Autistai nėra ligoniai kuriems reikalingas gydymas, tai paprasti žmonės, tik šiek tiek kitokie.
Iš tikrųjų tai autizmas yra rimtas sutrikimas[11] daugeliu atvejų. 28% atvejų autistai demonstruoja agresyvų elgesį. 50% jų neturi bendravimo įgudžių, 80% yra protiškai atsilikę, 30% serga epilepsija.
Yra ir gretutinių ligų, tokių kaip pastovus vidurinės ausies uždegimas, astma, alergijos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt., Autizmo išlaikymas Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose per visą gyvenimą vidutiniškai kainuoja[12] daugiau nei 1,4 mln. dolerių, jeigu papildomai jį lydi protinis atsilikimas, daugiau nei 2 mln. dolerių.
Tik nedidelė dalis autistų yra tie, kurie yra pateikiami žiniasklaidoje – talentingi, turintys aukštą intelektą, meninius bei kūrybinius sugebėjimus.
Autizmo spektro sutrikimo atsiradimo istorija
Pirmą kartą vaikų autizmo spektro sutrikimas buvo aprašytas[13] 1943 m. autorius Leo Kanneris aprašo 11 nežinomos ligos atvejų. Šis sutrikimas lydimas tokiais simptomais kaip atsitraukimas nuo žmonių, vienišumas, isterija, griežtas kasdienybės laikymasis, netinkami posakiai, echolalia (nekontroliuojamas automatinis žodžių kartojimas) ir manija į besisukančius daiktus.
Šie vaikai nekreipia dėmesio į žmones, bet domisi objektais, ypač tokiais, kuriuos galima sukti. Kai kurie išsiskyrė gera atmintimi ir ankstyvu vystymusi. Apibūdinamas 1,5 metų berniukas, kuris nuo pirmųjų garsų sugebėjo atskirti 18 simfonijų. Penki vaikai turėjo palyginti dideles galvas. Visi gimė labai protingose šeimose. Keturių tėvai buvo gydytojai psichiatrai, 9 iš 11 motinų baigė mokslus. Vyriausia mergaitė, kurią apibūdina L. Kanneris, gimė 1931 m.
L. Kanneris tikriausiai pervadino autizmo spektro diagnozės atradimą iš Hanso Aspergerio. Austrijos, Vienos mieste dirbusio pediatro. L. Kanneris neigė, kad žinojo apie H. Aspergerio darbą, tačiau greičiausiai tai buvo netiesa, nes Aspergerio klinikos vyriausiasis diagnostikas išvyko[14] dirbti kartu su L. Kanneriu dar 1938 m.
Regresinis autizmas diagnozuojamas kuomet vaiko raida vystosi normaliai, tačiau sulaukus 12-24 mėnesių, jis kalbėjimo ir socialinius įgūdžius. Pirmasis toks atvejis, panašus į regresinį autizmą, buvo aprašytas 1943 m. L. Kannerio straipsnyje. Berniukas (byla nr. 3) buvo vakcinuotas raupų skiepu sulaukęs virš 12 mėnesių amžiaus. Maždaug tuo metu įvyko raidos regresija, vaikas nustojo mėgdžioti garsus. Žinoma, jo regresas nėra siejamas su skiepais, tačiau L. Kanneris pabrėžia, kad visais atvejais vaikų autizmo simptomai buvo stebimi nuo pat gimimo.
Kitas aprašytas regresinio autizmo atvejis 15 mėnesių berniukui 1976 m. kurį autoriai siejo su raupų vakcina. Jie mano, kad priežastinis ryšys tarp vakcinacijos ir autizmo yra mažai tikėtinas, tačiau jie pripažįsta, kad vakcinacija[15] sukėlė regreso procesą. Kitame 1987 m. tyrime prieita prie išvados[16], kad pusė autizmo spektro sutrikimo atvejų prasidėjo nuo regresinio autizmo.
Nepaisant to, iki 2000-ųjų vidurio buvo diskutuojama, ar iš tikrųjų egzistuoja regresinio autizmo reiškinys, galbūt tėvai tiesiog idealizavo savo vaikus taip, kad nekreipė dėmesio į ankstyvuosius autizmo simptomus. 2005 m. tyrime autoriai išanalizavo namuose filmuotą vaizdo medžiagą ir padarė išvadą, kad regresinis autizmas egzistuoja[17].
Naujausių tyrimų duomenimis[18] 2018 m., 88% autizmo atvejų yra regresinis autizmas. Autoriai daro išvadą, kad regresinis autizmas yra daugiau taisyklė negu išimtis. Regresinį autizmą turinčių vaikų tėvai daugiausiai galvoja[19], kad jų vaikams autizmas išsivystė po skiepo. Atsiradus psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos kriterijams (angl. DSM-5) tai turėjo sumažinti[20] autizmo spektro sutrikimo skaičių 30%, tačiau nieko panašaus neįvyko.
Autizmo spektro sutrikimo skaičiai
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1970 m. vaikų autizmo skaičiai siekė[21] 1 iš 10 000 JAV. 1987 m.[22] – 1 iš 3 000, 2007 m.[23] – 1 iš 91, 2012 m.[24] – 1 iš 68, 2014 m.[25] – 1 iš 45. 2016 m.[26] – 1 iš 36 vaikų nuo 3 iki 17 metų turi autizmo spektro sutrikimą, papildomai 6,99% (1 iš 14) raidos sutrikimus. 10,2% vaikų diagnozuojama ADHD (dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas), palyginti su 6% 1998 m. Autizmas, kaip ADHD yra 3 kartus dažnesnė diagnozė[27] berniukams nei mergaitėms.
Gimė 1931 m. Kalifornijoje, 1 iš 100 000 turėjo autizmo spektro sutrikimą. Tarp gimusių 2012 m. 1 iš 85. Autizmo spektro sutrikimų skaičiai pamažu didėjo nuo 1940 m., ir staigiai kreiviai staigiai pakilo[ref lt -28] 1980 m., 1990 m. ir 2007 m. Raidos sutrikimai buvo pastebėti 1 iš 6 vaikų. Šie sutrikimai[28] apima dėmesio nekoncentravimą, cerebrinį paralyžių, mokymosi sutrikimus ir kt.
Autizmo paplitimas kai kuriose kitose šalyse:
- Šiaurės Korėja[29] (2011 m.): 1 iš 38.
- Kanada[30] (2018 m.) : 1 iš 66.
- Izraelis[31] (2018 m.) : 1 iš 64.
Autoriai išanalizavo autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių smegenų audinį ir išsiaiškino[32], kad smegenyse vyksta aktyvūs neuroinfekciniai procesai[33]. (Šie žmonės nemirė nuo infekcijos, bet nuo širdies priepuolių ir kitų priežasčių.) Padidėjęs uždegiminis procesas smegenyse taip pat nustatytas[34] gyvam asmeniui turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Autoriai daro išvadą, kad autizmą sukelia imuninės sistemos anomalijos.
Hannah Polling istorija
Labai įdomus atvejis[35] yra Hana Poling istorija, tai 9 mėnesių mergaitė kuriai buvo vakcinuota keliomis vakcinomis vienu metu. Po 48 valandų jos temperatūra staigiai pakilo, prasidėjo nuolatinis verkimas, dirglumas ir letargija. Ji pradėjo dažnai atsibusdinėti naktimis, liovėsi lipusi laiptais.
Kitus 3 mėnesius ji buvo irzli, pamažu prarado kalbėjimo įgūdžius, pradėjo vystytis autizmo spektro sutrikimo simptomai. Sukimasis, akių kontakto vengimas, miego ciklo sutrikimas. Šešis mėnesius ją vargino viduriavimas, prastas apetitas ir svorio neprieaugis. 23 mėnesių amžiaus jai pasireiškė atopinis dermatitas, lėtas plaukų augimas, ji pradėjo vaikščioti ant kojų pirštų, galiausiai diagnozuotas autizmas.
Nuo 30 mėnesių jai buvo skirtas gydymas, simptomai pagerėjo. Jai nustatyta mitochondrijų disfunkcija. Autoriai daro išvadą, kad vaikams, turintiems mitochondrijų disfunkciją, infekcijos ar net skiepai gali sukelti regresinį autizmą. Kaip ir atrodo nieko ypatingo, išskyrus tai, kad šios mergaitės tėvas (John Poling) yra neurologas, kuris viską užfiksavo. Be to, J. Poling dirbo su vienu žymių JAV neurologų Andrew Zimmerman'u, kuris dirbo kaip skiepų teismų ekspertas, teigdamas, kad tarp MMR vakcinos ir autizmo nėra jokio ryšio.
Galiausiai A. Zimmerman'as minėto tyrimo bendraautorius savo eksperto išvadoje parašė, kad Hana Poling atveju tarp vakcinacijos ir autizmo buvo ryšys. Mitochondrijų disfunkcija nėra kažkas reto, ji pastebima[36] 5% autistų. Naujesnio tyrimo 2018 m. duomenimis 16%. Taigi kiekviena situacija individuali, bet valstybinės institucijos nenori pripažinti klydusios.
