Lenkijoje saugoma apie 450 tonų aukso, šalis užima 13 vietą pasaulyje
Auksas praeitą savaitę pasiekė naujas aukštumas – 2 877 dolerius už unciją. Mat investuotojai šį metalą laiko saugiu pasirinkimu. Ypatingas vaidmuo tenka Lenkijai, kuri sparčiai didina aukso atsargas[1]. Dabar šalyje saugoma apie 450 tonų aukso, ji užima garbingą 13 vietą tarp didžiausių aukso atsargų rezervų pasaulyje.
Apie aukso kainų rekordą prabilta šių metų sausio pabaigoje. Londono biržoje už Trojos unciją (apie 31,1 gramo) buvo mokama 2 792,42 dolerio. Rekordinė aukso kaina buvo ir skaičiuojant eurais – ji siekė 2 677 eurus už unciją[2]. Auksas brangsta jau nuo praeitų metų gruodžio vidurio. Tauriojo metalo kaina minėtu laikotarpiu išaugo maždaug 8 proc. Vienas iš svarbesnių kainą auginusių veiksnių pastaruoju metu – investuotojų baimė dėl naujosios JAV vyriausybės muitų politikos ir galimų su tuo susijusių padarinių. Kita vertus, aukso paklausą lemia ir kiti dalykai. Rinkos stebėtojai tikina, esą situaciją įtakoja iššūkių kelianti JAV ekonomika bei karo Ukrainoje aidai.
Apie aukso kainų rekordą kalbėta dar praeitų metų spalį. Tąsyk Trojos uncija Londono biržoje siekė 2 771 JAV dolerį. Pastarąjį kartą aukso kainos rekordas buvo 2 758 doleriai. Nuo 2024-ųjų pradžios aukso vertė išaugo trečdaliu[3].
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, šiuo metu auksas Lenkijoje sudaro 17 proc. ir viršija 220 mlrd. Lenkijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų. Teigiama, kad šį rodiklį norima užkelti iki 20 proc.
Prognozuojamas aukso kainos kilimas
Geopolitinis netikrumas gali skatinti aukso, kaip turto saugyklos ir apsidraudimo nuo rizikos, paklausą ir šiemet. Ne tokie paklausūs, kaip spėjama, gali būti papuošalai dėl aukštų jų kainų[4]. Pasak Pasaulinės aukso tarybos (WGC), būtent „aukštos kainos slopino paklausą papuošalų sektoriuje, kur vartojimas sumažėjo 11 proc. iki 1 877 tonų”.
Prie sumažėjimo prisidėjo ir situacija Kinijoje, kurioje paklausa per metus susitraukė 24 proc. Priešingai, paklausa Indijoje išliko gana tvirta, mat pernai susitraukė viso labo 2 proc. Taigi situacija pakrypo taip, jog Kinija galiausiai užleido didžiausios pasaulyje auksinių papuošalų naudotojos poziciją Indijai. Žinoma, jog prie paklausos prisidėjo ir importo mokesčių lengvata gaminiams.
„Šis taurusis metalas randa gerbėjų silpstant doleriui ir didėjant nuogąstavimams dėl aštrėjančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei jo galimo neigiamo poveikio pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms“, – pažymėjo „ActivTrades“ analitikas Ricardo Evangelista. Praėjusiais metais auksas sumušė 40 rekordų, o pasaulinė paklausa, skatinama centrinių bankų vykdomų pirkimų, pasiekė rekordinį 4 974 tonų lygį.
Praeitų metų viduryje Lenkija padidino aukso atsargas 18,7 tonos, trečiąjį ketvirtį – 42 tonomis
Rusija yra antra pagal dydį aukso gamintoja pasaulyje, per metus išgaunanti daugiau nei 300 tonų tauriojo metalo[5]. Vis dėlto Lenkija dėl aukso atsargų, regis, gali varžytis su Europos centriniu banku. Trečiąjį praeitų metų ketvirtį Lenkijos centrinis bankas buvo didžiausias aukso pirkėjas pasaulyje: antrąjį ketvirtį šalis padidino savo atsargas 18,7 tonos, o trečiąjį ketvirtį – 42 tonomis. Pirkimai buvo tęsiami ir metų pabaigoje.
Visgi, lenkai šioje plotmėje – ne vieni. Po karo Ukrainoje čekai, serbai ir vengrai taip pat pradėjo sekti šios tendencijos įkandin[6]. Manoma, jog auksas tebėra vienas svarbiausių rezervinių aktyvų pasaulyje.
Iš tiesų, auksas per visą istoriją atliko labai svarbų vaidmenį įvairiose finansų sistemose. Dar 2018 m. Vengrijos atsargos buvo padidintos dešimt kartų, t. y. jos išaugo iki 31,5 tonos. Dabar šalis turi 110 tonų aukso. Tad vienam Vengrijos gyventojui tenka 0,37 uncijos aukso, o tai reiškia, jog jie turi daugiausia aukso atsargų, tenkančių vienam gyventojui Rytų Europoje. Gali būt, kad žmonės per ateinančius penkerius metus smarkiai padidins aukso dalį centrinio banko atsargose. Lenkijos tapimas viena didžiausių pasaulyje aukso pirkėjų pabrėžia didėjančią Rytų Europos ir kitų šalių tendenciją stiprinti savo finansinį stabilumą.
„2024 m. Lenkija buvo didžiausia grynoji pirkėja (90 tonų), po to Turkija (75 tonos) ir Indija (73 tonos) per tą patį laikotarpį“, – teigiama Pasaulio aukso tarybos ataskaitoje. 2024 m. liepos mėn. Lenkijos centrinio banko valdytojas Adamas Glapińskis tikino:
„Jei nacionalinis bankas turi dideles atsargas ir didelę dalį aukso, tai reiškia, kad šalis yra patikima“.
Jeigu planuoti pirkimai tęsis, manoma, kad Lenkija pakils į 11 vietą pasaulyje pagal aukso atsargas ir priartės prie Europos centrinio banko turimo lygio (apie 506 tonos)[7]. Žinoma, kad daugiau nei 30 000 tonų aukso visame pasaulyje turi centriniai bankai, o didžiausios atsargos priklauso JAV (8 100 tonų), Vokietijai, Italijai, Prancūzijai, Rusijai ir Kinijai.