Būstų apdailos meistrų rinką išpūtė ne kas kitas, kaip „baltadarbiai“?
Norint surasti gerą vidaus apdailos meistrą tenka laukti net ir keletą mėnesių, o pas kuriuos gali tekti palūkėti net ir metus – tokia informacija dalinasi gyventojai, nusprendę atsinaujinti savo būstą. Ne paslaptis ir tai, kad greitai „graibstomi“ meistrai dabar ir finansiškai išgyvena tikrą aukso amžių ir kai kurie iš jų generuoja didesnes pajamas ir už medikus, ir už kai kuriuos IT specialistus.
Tiesa, būsto apdailos paslaugas galima užsisakyti ir per įmones – iš vienos pusės, tai yra patikimiau tiek užsakovui, tiek paslaugos vykdytojui, o iš kitos – paslaugos reikšmingai išbrangsta. Dėl šios priežasties puikiai darbą atliekantys meistrai mėgsta dirbti nepriklausomai „ant savęs“.
Gyventojai dalinasi savo patirtimi ieškant dažytojų – štai, norint „pagauti“ gerą meistrą, jo esą tektų palaukti iki kovo, balandžio, birželio ar net kitų metų pradžios. Kai kurie net svarsto, kad gal visai ir normalu keletą mėnesių palaukti tinkamo meistro, o nuo tokio, kuris galėtų pradėti dirbti jau nuo pirmadienio, esą geriau vertėtų bėgti neatsigręžiant.
O štai tokias tendencijas esą išpūtė ne meistrai, bet patys žmonės, kurie esą juodo darbo dirbti nenori – tai natūraliai susidaro tokius darbus dirbančių žmonių trūkumas. Tad kai kurie sumanesni gyventojai, matydami tokį poreikį, net ryžosi mesti į šalį ir diplomus, ir menkai apmokamą „baltą darbą“. O štai dabar teigia neatsiginantys klientų ir pragyvenimo lygiu Lietuvoje nesiskundžiantys.
Valandinis įkainis priklauso nuo atliekamų darbų, bet prasideda nuo 10 eurų
Apžvelgus būsto vidaus apdailos rinką sostinėje Vilniuje, galima susidaryti įspūdį, kad meistrų įkainiai – labai įvairūs. Tačiau rasti žmogų, dirbantį už mažesnį atlygį nei įkainotą 10 eurų už valandą – matyt, neįmanoma.
Geriau panagrinėjus skelbimų puslapį Paslaugos.lt matyti, kad kainos už darbus klasifikuojamos labai įvairiai – štai glaistymą bei dažymą – dar didesni ir prasideda nuo 20 eurų už valandą. Kai kur ši kaina siekia ir 30 eurų už valandą.
O štai norint griovimo/demontavimo bei šiukšlių išvežimo paslaugų, nurodoma, kad kaina už kvadratinį metrą prasideda apdailos, santechnikos ir elektros darbai kai kur įkainoti 10 eurų už darbo valandą. Įkainiai už gipso kartono montavimą, nuo 2 eurų.
Meistrai siūlo net galimybę restauruoti savo būsto grindis – kaina už tris sluoksnius specialaus grindų lako esą prasideda nuo 20 eurų už kv. m.
Infostatyba.lt skelbia informaciją, kokios vidutinės kainos už vidaus apdailos darbus šiuo metu vyrauja rinkoje. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad didžiausia kaina (30 Eur už kv. m) šiuo metu mokama už šiurkštaus klinkerio klijavimą, tinkavimą „Tadelakt“ marokietišku tinku (27,60 Eur/kv. m), mozaikos klijavimą (24 Eur/kv. m) ir plytelių klijavimą (mažų/mozaikos), kur vidutinė rinkos kaina siekia 20,40 Eur už kv. m.[1]
Mažiausiai įkainotas vidinių plytelių siūlių hermetizavimas silikonu (1,80 Eur už metrą), popierinių tapetų klijavimas (1,80 Eur/m), stiklo pluošto tapetų klijavimas (1,20 Eur/m), siūlių glaistymas (0,72 – 1,20 Eur/kv. m). Tokia pati kaina už kv. m vyrauja ir gruntuojant sienas, lakuojant medinius paviršius bei gruntuojant lubas.
Sėkmės istorijos lydi ne visada – gausu ir nesąžiningų meistrų, ir užsakovų
Tačiau kaip ir visose kitose srityse, taip ir šioje gausu ne visai sąžiningų žmonių. Tiesa, šiuo aspektu labai gelbėja socialiniai tinklai – čia nesąžiningais meistrais bei užsakovais dalinasi vartotojai tam skirtose grupėse.
Štai vienas židinių meistru prisistatęs vyriškis vienoje meistrams skirtoje grupėje dalinosi kaip jį apgavo užsakovas, nesumokėjęs šiam už atliktus darbus ir net nesiryžo paaiškinti, kodėl.
O štai kita gyventoja, samdžiusi vieną iš meistrų, dalinosi, kad šis ne tik nesugebėjo deramai atlikti jam pavesto darbo išlyginti sienas, bet ir viskas, kas buvo sutarta padaryti, esą buvo padaryta netinkamai, pateikti suklastoti čekiai, pateiktos svetimos sąskaitos ir net sugadinti asmeniniai daiktai.
Užsakovai taip pat gana dažnai teigia susiduriantys su darbo terminų nesilaikymu – neva gana sunku yra surasti meistrą, kuris atsakingai žiūrėtų į susitartus terminus ir darbus atliktų laiku.
Šiemet prognozuojamas statybų sektoriaus lūžis
Tačiau šie metai statybų rinkai atneša radikalius pokyčius: griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, skaitmenizacija ir darbo rinkos transformacija keičia žaidimo taisykles. Nuo 2030 m. visi nauji pastatai privalės būti neutralūs aplinkai – Skandinavija jau tam ruošiasi, o Lietuvai vis dar tenka vytis[2].
Tokiomis prognozėmis dienraščiui „Verslo žinios“ dalinosi statybų rangovo „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius. Anot jo, šiuo metu modulinė statyba tampa esmine strategija efektyvesnėms ir pigesnėms statyboms.
T. Grincevičius prognozuoja, kad viešosios investicijos į krašto apsaugą, „Rail Baltica“ ir energetikos projektus bus rinkos varikliai, tačiau darbo jėgos trūkumas gali stabdyti plėtrą.
Anot jo, būsto rinka stabilizuojasi, bet statybų tempai gali kristi dėl mažėjančio statybos leidimų skaičiaus. Vis dėlto, aukštos klasės būsto segmentas išlieka stiprus.
Pagrindinis iššūkis – prisitaikymas. Tvarumas, skaitmenizacija ir nauji darbo rinkos modeliai jau nėra ateitis – tai dabartis.
