<h2>Pirmieji žinduolių klonavimo žingsniai įvyko dar praėjusiame amžiuje</h2>
<p>Nors seniau gyvūnų klonavimas atrodė tik kaip siužetas iš fantastinio filmo apie tolimą žmonijos ateitį, tačiau jau ne vienerius metus iš tiesų vyksta eksperimentai ir netgi realus komercinis klonavimas. Tiesa, ši paslauga yra itin brangi, tad ja pasinaudoti gali ne kiekvienas. Tačiau savo augintinius be galo mylintys turtingesni pasaulio žmonės negaili sumokėti didelių sumų, kad mirus mylimam gyvūnėliui galėtų prie savęs glausti naują jo kopiją.</p>
<p>Klonavimo eksperimentai turėjo gan sunkią pradžią, bet įvyko dar praėjusiame amžiuje.</p>
<blockquote>
<p>Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Dolly, kuri pasaulį išvydo 1996 metų liepos 5 dieną, o apie sėkmingą jos klonavimą visi sužinojo tik 1997 metų vasario 22 dieną[1].</p>
</blockquote>
<p>Ji mirė sulaukusi 6 metų amžiaus, sirgdama progresuojančia plaučių liga. Šią klonuotą avį, kuri buvo sukurta iš tešmens ląstelių, vis dar galima išvysti iškamšos pavidalu Škotijoje, Edinburgo Karališkajame muziejuje. Jos klonavimas įrodė, kad klonuotas organizmas gali būti pagamintas iš subrendusios ląstelės iš konkrečios kūno dalies, tačiau tai taip pat sukėlė aršias diskusijas apie klonavimo etiškumą ir reikalingumą.</p>
<p>Žinoma, tuo metu vyko daugybė kitų eksperimentų. Buvo klonuojamos ne tik avys, bet ir kiaulės, arkliai, buliai, elniai ir kiti žinduoliai. Tačiau tais laikais bandymas sukurti gyvūnų kopijas dažnai baigdavosi nesėkme. Pavyzdžiui, iš 1996 metais įvykusių net 277 bandymų sėkmingai klonuoti žinduolius, vienintelė Dolly sugebėjo išgyventi iki pilnos brandos.</p>
<p>Bėgant metams ir tobulėjant technologijoms žinduolių klonavimas tapo vis sėkmingesnis. 2014 metais Kinijos mokslininkai teigė, jog jiems pavyksta 70-80% bandymų klonuoti kiaules[2]. O 2016 metais Korėjos kompanija „Sooam Biotech“ per dieną pagamindavo 500 klonuotų embrionų[3]. Įdomu tai, jog net ir avis Dolly, nors ir buvo užmigdyta dar 2003 metais, ir toliau buvo klonuojama. 2016 metais, sulaukusios 9 metų amžiaus, sėkmingai vis dar gyveno net keturios identiškos šios avies klonės – Daisy, Debbie, Dianna ir Denise[4].</p>
<p>Tobulėjant klonavimo galimybėms buvo siekiama sukurti nykstančių rūšių kopijas, tikintis, jog tai gali padėti atgaivinti nykstančias ar išnykusias gyvūnų rūšis.</p>
<p>2009 metais Ispanijoje buvo klonuota Pirėnų kalnų ožka, kuri paskelbta išnykusia dar 2000 metais. Tiesa, ožiukas nugaišo iškart po gimimo, nes turėjo didelių fizinių plaučių defektų. Tačiau tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai mokslininkai klonavo jau išnykusį gyvūną. Toks žingsnis atvėrė dar didesnes kopijų kūrimo galimybes, nes reiškė, kad ateityje galbūt pavyks klonuoti išnykusius žinduolius panaudojant užšaldytus jų audinius[5].</p>
<p>Ir mokslininkai nesustojo net tada.</p>
<p>2018 metais buvo pranešta apie pirmąjį sėkmingą primatų rūšies klonavimą, kurį atliko Kinijos mokslininkai. 2017 metais jiems pavyko sukurti du identiškus makakos klonus Zhong Zhong ir Hua Hua. Jos klonuotos pasitelkiant tokį patį metodą, koks buvo naudojamas kuriant avį Dolly[6].</p>
<p>Buvo pranešama, jog beždžionių klonavimas galės stipriai pagelbėti tiriant žmonių ligas, tokias kaip įvairios formos vėžys, medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos sutrikimai. Tačiau tokios žinios ir vėl sukėlė etinių diskusijų bangą, kadangi tapo akivaizdu, jog smarkiai artėjama prie dar vieno žingsnio – žmonių klonavimo[7].</p>
<h2>Klonuotas augintinis yra lyg senojo dvynys</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pet_clonning.jpg" alt="" /></p>
<p>Būtent panašiu metu atsirado komercinis gyvūnų klonavimas. 2016 metais „ViaGen Pets“ pradėjo kačių ir šunų klonavimą, kuris per kelerius metus gan smarkiai išpopuliarėjo.</p>
<p>Vėliau prie komercinio kačių ir šunų klonavimo prisidėjo ir kita kompanija – „Sooam Biotech“. Tačiau tokio proceso kaina savo augintinių išsiilgusiems savininkams vis tiek atsieidavo tokią pačią itin didelę pinigų sumą. Pavyzdžiui, katės klonavimas tiek tuo metu, tiek ir dabar kainuoja 35 000 JAV dolerių, o šuns – net 50 000 JAV dolerių.</p>
<p>Tiesa, „ViaGen Pets“ jau prieš porą metų džiaugėsi, jog kasmet klonuoja dešimtis augintinių ir buvo prognozuojama, kad ateityje tokių kačių bei šunų dvynių vis daugės. „ViaGen Pets“ klientų aptarnavimo vadovė Melain Rodriguez sakė[8]:</p>
<blockquote>
<p>„Deja, mūsų augintinių gyvenimas yra toks trumpas, palyginti su mūsų, ir manau, kad tai yra didelė priežastis, kodėl žmonės nori tai daryti, jie nori pratęsti ryšį su savo augintiniu.“</p>
</blockquote>
<p>Ji tikino, jog ir pati augina klonuotą katę, o nei aplinkiniai, nei veterinarai negali pasakyti, kad ši katė kažkuo kitokia nuo įprastos, ne laboratorijoje sukurtos katės. Be to, klientų aptarnavimo vadovė aiškino, jog klonuoti augintiniai turi labai panašų temperamentą, asmenybę, o jų išvaizda taip pat beveik identiška originalui, pagal kurį ir buvo sukurtas naujas gyvūnas. Kaip teigė M. Rodriguez, šie gyvūnai yra tarsi dvyniai:</p>
<blockquote>
<p>„Žymės gali šiek tiek skirtis, todėl tai kažkas panašaus kaip ir žmonių dvyniai, turintys strazdanų – jų strazdanos niekada nebus toje pačioje vietoje.“</p>
</blockquote>
<p>Ir tikrai, ieškant atsiliepimų apie tokia paslauga pasinaudojusius žmones, galima rasti laimingų šeimininkų, kurie patvirtina, kad gavo tai, ko tikėjosi – savo augintinio dvynį. Pavyzdžiui, į pensiją išėjęs Niujorko policininkas Johnas Mendola priglaudė beglobę kalytę, kurią pavadino Princess. Jai nugaišus, J. Mendola nusprendė pasinaudoti „ViaGen Pets“ paslaugomis ir po metų sulaukė net dviejų genetiškai identiškų šuniukų, kuriuos praminė Princess Ariel ir Princess Jasmine. Laimingas naujųjų augintinių šeimininkas sakė[14]:</p>
<blockquote>
<p>„Dėmės, kailis, viskas beveik vienoda, net manieros. Žinote, kaip šunys kartais atsikelia ir purto visą kūną? Jos abi tai daro tuo pačiu metu, kaip darė Princess.“</p>
</blockquote>
<p>Įdomu dar ir tai, kad nugaišusio augintinio klonas gali būti sukurtas nebūtinai iš karto. Galima tiesiog metų metus laikyti užšaldytą genetinę gyvūno medžiagą ir sukurti identišką dvynį po kelių ar keliolikos metų ar net po šimtmečio.</p>
<h2>Klonai gyvena trumpiau ir nėra jokios garantijos, jog tikrai atrodys ar elgsis kaip originalas</h2>
<p>Mirus augintiniui, veterinaras arba klonavimą atliekanti kompanija paima audinio mėginį ir iš gautos genetinės medžiagos klonavimo specialistai sukuria kloną.</p>
<p>Nors fantastiniuose filmuose apie identiškų kopijų gaminimą dažnai rodomi specialūs inkubatoriai, kuriuose tokia gyvybė auga nuo pat pirmosios ląstelės iki pilnai suaugusio padaro, tačiau realybė yra kitokia. Mokslininkai tiesiog panaudoja genetinę medžiagą, kad sukurtų gyvūno kloną, tačiau jį, kaip ir įprasta, išnešioja bei galiausiai pagimdo surogatinė katė arba šuo (priklausomai nuo to, koks augintinis buvo klonuojamas).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clones_are_not_identical.jpg" alt="" /></p>
<p>Nors mylimo gyvūno klonavimas gali atrodyti kaip puiki išeitis, kai nenorima išsiskirti su savo augintiniu, tačiau klonavimo sektorius vis dar sulaukia daugybės neigiamų komentarų ir aštrių klausimų. Pavyzdžiui, egzistuoja ne vienas mokslinis tyrimas, kuris įrodė, kad klonuoti gyvūnai dažniau serga įvairiomis ligomis[13], o jų gyvenimo trukmė taip pat yra trumpesnė nei įprastų gyvūnų[11].</p>
<p>Be to, nors technologijos nuolat tobulėja, tačiau mokslininkams vis tiek labai dažnai nepavyksta sėkmingai klonuoti augintinių. Kolumbijos universiteto ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2018 metais, buvo rašoma, kad sėkmės dažnis yra itin žemas – vos 20%. O tai reiškia, kad žmogui užsisakius augintinio klonavimą, mokslininkams tenka panaudoti daugybę surogatinių motinų, kol pagaliau iš tiesų pavyksta sukurti sėkmingai išgyvenantį, genetiškai identišką gyvūną. Kolumbijos universiteto Profesinių studijų mokyklos bioetikos magistro programos akademinis direktorius dr. Robertas Klitzmanas sakė[12]:</p>
<blockquote>
<p>„Pagrindinis etinis susirūpinimas dėl naminių gyvūnėlių klonavimo yra tas, kad tai neduoda jokios medicininės naudos naminių gyvūnėlių ar žmonių sveikatai. <…> Mes kenkiame gyvūnams, kai gauname neesminės naudos. Ir tai etiškai problemiška.“</p>
</blockquote>
<p>Pasak dr. R. Klitzmano, būtų daug geriau jei žmonės tiesiog rinktųsi priglausti beglobius gyvūnus, kurių apstu visame pasaulyje, o ne išleistų daugybę pinigų ir prisidėtų prie ne vieno gyvūno panaudojimo, vien tam, kad klonuotų buvusį augintinį. Reikia nepamiršti, jog procedūros gali kelti stresą ir skausmą tiems gyvūnams, iš kurių paimami kiaušinėliai arba kurie turi tapti surogatinėmis motinomis.</p>
<p>Kitas svarbus aspektas – klonuoti gyvūnai niekada nebūna identiškomis savo pirmtakų kopijomis, todėl besitikintys gauti tokį patį augintinį gali likti nusivylę. Klonai atrodo panašūs, t. y., lyg būtų ankstesnių gyvūnų dvyniai. Tačiau tiek jų elgesys, tiek ir išvaizda nėra tokia pati. Net pati „ViaGen Pets“ kompanija praėjusiais metais teigė, jog 25% gyvūno asmenybės priklauso nuo jo auklėjimo ar auginimo[13]. Anglijoje įsikūrusios Karališkosios žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijos gyvūnų gerovės ekspertė Penny Hawkins teigia[14]:</p>
<blockquote>
<p>„Gyvūnuose yra daug daugiau nei tik jų DNR, o klonuoti gyvūnai neišvengiamai turės skirtingą gyvenimo patirtį, todėl gyvūnai bus su skirtingomis asmenybėmis.“</p>
</blockquote>
<p>Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius George'as Churchas irgi abejoja, ar komercinis augintinių klonavimas yra labai gera ir etiška procedūra. Jis sako, kad klonavimą pasirinkę žmonės dažniausiai tiesiog nori susigrąžinti savo senąjį augintinį[15]:</p>
<blockquote>
<p>„Žmonės tikrai nori, kad jų augintinis žinotų juos, žinotų tam tikras gudrybes ir panašiai. Šia prasme šiek tiek pasinaudojama žmonių sielvartu.“</p>
</blockquote>
<p>Tad iš esmės, gyvūnėlių klonavimas, net ir po ne vienerių tokios procedūros praktikavimo metų, vis dar sukelia nemažai neigiamų atsiliepimų ir klausimų, ar to išvis reikėtų imtis. Galbūt todėl norintiems sukurti buvusio augintinio genetišką dvynį vis dar tenka vykti į svečias šalis, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje tokia procedūra tikrai nėra atliekama.</p>
<p>Tačiau dauguma mokslininkų visgi sutinka, kad pati klonavimo technologija nėra blogas reiškinys. Ji gali pasitarnauti tyrinėjant ligas, mąstant apie transplantaciją ir kitas svarbias medicinos sritis, taip pat veterinarijos mokslo srityje.</p>
