Audito komitetui vadovaus „aušrietis“ A. Skardžius: žada ištirti svarbiausias valstybines institucijas

Konservatoriams nepavyko A. Skardžiui sukliudyti pirmininkauti Audito komitetui

Tautai išrinkus naujuosius savo atstovus, svarbiausių postų dalybos tęsiasi jau kelias savaites. Nors apie kai kuriuos kandidatus į ministerijas dar viešai nepranešama, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis buvusį „darbietį“ Artūrą Skardžių paskyrė į Audito komiteto pirmininko postą ir tam pritarė parlamento dauguma.

Naujosioms pareigoms parlamentaras buvo paskirtas nepaisant kilusio konservatorių pasipriešinimo, nukreipto prieš „Nemuno aušrą“. Vis dėlto, didžioji dauguma parlamentarų naujajai Audito komisijos sudėčiai pritarė – už tai balsavo 82 seimo nariai, prieš buvo 10 ir susilaikė 29 parlamentarai^[1].

Konservatorių siūlymui iš tokių atsakingų pareigų ištrinti A. Skardžiaus pavardę, naujieji seimūnai taip pat nepritarė – „už“ tai numatantį įstatymo projektą balsavo 34 parlamentarai, prieš – 63 ir susilaikė 13.

„Nemuno aušra“ pasiruošusi padaryti tvarką valstybėje ir apsivalyti nuo korupcinio tinklo

O štai kodėl konservatoriai taip aktyviai priešinosi A. Skardžiaus atėjimui į šį komitetą?

Kaip pats R. Žemaitaitis skelbia, naujai sudaryta Audito komisija tirs Energetikos ministerijos veiklą, o ypatingai tai, kas susiję su valstybės valdoma „Ignitis grupe“, auditas taip pat bus atliekamas ir Krašto apsaugos ministerijoje, kur ketinama atlikti kariuomenės ginklų įsigijimo auditą, taip pat bus tiriamas ir vis didesnį finansavimą gaunantis visuomeninis transliuotojas LRT.

„Kada matome, kad ne pats LRT kuria produktus, o samdo šalia esančias įmones, tai verta pasidomėti, kas ten yra, už kokias sumas yra samdoma ir, kad visuomenė sužinotų, kokie honorarai buvo mokami Algiui Ramanauskui-Greitai, Arūnui Valinskui ir visiems kitiems. Kodėl šie žmonės nėra dirbantys pagal darbo sutartis, o dirba pagal autorines“, – „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis

Parlamentaras taip pat svarstė, ar pagrįsta žmogui už keturias pravestas laidas mokėti 9 tūkst. eurų siekiantį honorarą.

Apie būtinybę atlikti auditą Krašto apsaugos ministerijoje R. Žemaitaitis kalbėjęs dar rugsėjo mėnesį, siekiant įsitikinti, ar pirkimai vykdomi teisingai.

77.lt primena, kad seimo narys Artūras Skardžius prie „Nemuno aušros“ gretų prisijungęs dar visai neseniai, o parlamente einantis jau šeštą kadenciją, laikotarpiais 2000-2008 m. ir nuo 2012 m. iki dabar.

Pastaruoju metu A. Skardžius aktyviai dalinasi konservatorių nuodėmėmis – pavyzdžiui buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinės neaiškiais metodais prikauptais milijoniniais turtais, taip pat nuolatos dalinasi kita visuomenei svarbia informacija įskaitant „Teltonikos“, „Foxpay“ skandalus ir pateikia savo komentarą.

R. Žemaitaitis partijos deleguojamus ministrus kol kas laiko paslaptyje

Praėjusią savaitę naujajam premjerui Gintautui Paluckui prezidentui tvirtinti pateikus naująjį Ministrų kabineto sąrašą, atskleistos dar toli gražu ne visų kandidatų pavardės.

Štai iki šiol nėra aišku, ką savo kandidatais yra pasiūliusi „Nemuno aušra“ arturas skardzius būtent jai naujajame seime priklauso trijų - Teisingumo, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų – kėdės.

Pats R. Žemaitaitis skelbia, kad nors ir šių kandidatų pavardės viešai dar neatskleidžiamos, tačiau tvirtindamas jų pavardes prezidentas Gitanas Nausėda esą turėtų tik džiaugtis^[2].

Ir, panašu, Nemuno aušra nesuksianti savo koalicijos partnerių, o konkrečiai – socialdemokratų – pavyzdžiu ir į ministrų kėdes neteiksianti nesigaudančių bei sarmatą galinčių padaryti kandidatų (kaip antai į KAM norimos paskirti „Matuko reformos“ iniciatorės Dovilės Šakalienės).

„Kaip ir sakiau, „Nemuno aušra“ pasiūlys tuos kandidatus, tuos ministrus, kurie tikrai nedarys gėdos nei valdančiajai daugumai, nei koalicijai. Prezidentas ramia dūšia, ramia sąžine juos galės patvirtinti“, – LRT teigė R. Žemaitaitis.

„Nemuno aušros“ rinkėjai stebisi šalyje taikomais dvigubais standartais

Akcentuojant tai, kas šis R. Žemaitaičio pokalbis buvo su LRT žurnaliste dirbančia ir liūdnai pagarsėjusia Rasa Tapiniene (prisiminkime apie jos tiesioginės laidos metu rengtą apklausą, ar reikėtų kasdieninį nesiskiepijančių asmenų gyvenimą paversti pragaru), ne tik pats politikas, bet ir jo rinkėjai buvo gana nustebę dviprasmiška šio interviu retorika.

Antisemitiniais pareiškimais kaltinamo politiko pavardė dar iki šiolei skamba žiniasklaidoje kaip nepažabojamo „chamo“, nepaisant to, kad už savo pareiškimus anuomet net seimo nario mandato atsisakęs R. Žemaitaitis jau ne kartą atsiprašęs.

O štai tam pačiam R. Žemaitaičiui prakalbus apie netoleruotinus Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo išsireiškimus, kuomet šis, dalį Lietuvos žmonių, manančių, kad seimo nario atlyginimas yra didelis, išvadinęs valkatomis, laidos vedėja R. Tapinienė jį pertraukusi ir pabrėžusi, kad už tai E. Gentvilas – jau atsiprašęs.

Akivaizdu, kad R. Žemaitaičio dar visai neseniai įkurtai politinei partijai patekus į valdančiosios daugumos žemėlapį, pykčiu plūsta ne tik dabartinė opozicija-buvusi valdančioji dauguma, bet ir jų rinkėjai, kurie dar praėjusią kadenciją protestuojančius prieš valdžią skambiai praminė antivalstybininkais.

Prieš socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimą į valdančiųjų gretas priimti ir „Nemuno aušrą“ jau kelias savaites protestuoja įtūžę konservatorių gerbėjai, mitingą pavadinę „Dešimt minučių tylos“.

Tačiau net pats buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos ilgametis direktorius, Telšių miesto garbės pilietis Miša Jakobas teigia, kad tokie veiksmai, nukreipti prieš „Nemuno aušrą“ – nėra pateisinami, nes visgi juos išrinko Tauta ir tą sprendimą reikia gerbti^[3].