Atskleista kiek pinigų uždirba popiežius

Vatikano dvasininkų uždirbami pinigai gali nustebinti ne vieną

Vatikanas yra Katalikų Bažnyčios centras. Vieta, kurioje reziduoja popiežius, daugybė vyskupų, kardinolų, kunigų. Kartu tai ir miestas, ir atskira valstybė turinti savo telefono liniją, paštą, radijo stotį, bankų sistemą ir monetų kalyklą. Pajamų mokesčio čia nėra, taip pat neribojamas pinigų kiekis, kurį galima importuoti ar eksportuoti. Bankinės operacijos ir bažnyčios bei valstybės išlaidos yra visiškai slaptos^[1].

Šimtmečius skaičiuojančios tradicijos, slaptas ir uždaras Vatikano gyvenimas domina ne vieną. Žmones masina ir finansinė Vatikano padėtis bei tai, kaip kukliai, o galbūt ir švaistūniškai gyvena Dievui įžadus davę Vatikano dvasininkai.

Juk ne paslaptis, kad Katalikų Bažnyčia ne kartą buvo atsidūrusi vieno ar kito finansinio skandalo epicentre: kalbėta tiek apie bendradarbiavimą su nusikalstamo pasaulio figūromis, tiek ir apie pinigų plovimą, dvasininkų luomo atstovams nederantį hedonistišką gyvenimo būdą.

Tačiau kad ir kokį prašmatnų bei prabangų, slaptą Vatikano kunigų ir kitų dvasininkų gyvenimą įsivaizduoja visuomenė, realybė retai kada atitinka šias fantazijas. Oficialiai tiek popiežius, tiek kiti Vatikano dvasininkai deklaruoja itin kuklų ir asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami turtų ir net mėnesinio atlyginimo, kuris ne vieną kaip reikiant nustebintų. 

Popiežiui atlyginimas skiriamas, tačiau jis jo atsisako

Vatikanui bei Romos Katalikų Bažnyčiai šiuo metu vadovauja popiežius Pranciškus perėmęs šias pareigas iš buvusio popiežius Benedikto XVI, kuris 2013 m. atsistatydino iš pareigų, motyvuodamas šį sprendimą pablogėjusia sveikata.

Dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas, būdamas jėzuitu, yra davęs neturto įžadus. Pranciškus, iki tapimo popiežiumi gyvenęs itin puritonišką gyvenimo būdą, tapęs popiežiumi pats atsisakė visų jam priklausiusių pajamų, įskaitant pinigų ir aukų, siunčiamų į Vatikaną.

Nors daugelis to nežino, popiežiams paprastai yra skiriamas atlyginimas, tad dabartinis popiežiaus gaunamas atlyginimas būtų 32 000 JAV dolerių per mėnesį.

Popiežiui jų atsisakius, šias lėšas popiežius Pranciškus nusprendė paaukoti Bažnyčiai arba panaudoti juos fondui paremti.

Visas kitas įmanomas popiežiaus išlaidas apmoka Bažnyčia, jis pats nemoka už savo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, jam nereikia mokėti komunalinių mokesčių ar nuomos. Kitaip tariant, jis neturi asmeninių pinigų, bet visos galimos asmeninės ar darbinės jo išlaidos yra apmokamos.

Nepaisant to, popiežius iš tiesų turi daug turto, kurį jam suteikė darbas. Šiuo metu popiežiaus Pranciškaus turtas vertinamas 16 mln. Pavyzdžiui, jo žinioje yra bent 5 automobiliai^[2].

Jau pasitraukęs iš vadovaujančių pareigų, popiežius taip pat gali gauti tam tikrą finansinį atlygį. Apie tai, kad Bažnyčios vadovui iš tikrųjų mokama ir vėliau sužinota, kai Benediktas XVI išėjo į pensiją. Jo mėnesinė išmoka 2013 m. buvo nustatyta 2 500 eurų.

Šią sumą Vatikanas jam mokėjo kiekvieną mėnesį iki pat jo mirties. Jo išlaidas, tokias kaip sveikatos draudimas, irgi apmokėjo Vatikanas. Buvęs popiežius taip pat nemokėjo nuomos mokesčio: jis gyveno Vatikano vienuolyne Mater Ecclesiae, kur ir mire^[3].

Pandemija privertė susimažinti algas

O išlaidauti popiežius Pranciškus neskatina ir kitų dvasininkų luomo atstovų. Dar 2021 m. popiežius Pranciškus įsakė kardinolams 10 proc. sumažinti atlyginimus ir sumažino daugumos kitų Vatikane dirbančių dvasininkų algas. Be kardinolų, kitų dvasininkų atlyginimai sumažėjo nuo 3 iki 8 proc.

Toks žingsnis buvo žengtas siekiant išsaugoti ne dvasininkų darbuotojų darbo vietas, nes Šventojo Sosto pajamoms smogė koronaviruso pandemija.

Dekrete popiežius Pranciškus sakė, kad pandemija neigiamai paveikė visus Šventojo Sosto ir Vatikano pajamų šaltinius, tad abi institucijos jaučia pareigą užtikrinti pusiausvyrą tarp pajamų ir išlaidų.

Manoma, kad Vatikane dirbantys ir ten arba Romoje gyvenantys kardinolai per mėnesį gauna maždaug 4-5 tūkst. eurų atlyginimą, be to, jie gyvena dideliuose butuose už gerokai mažesnę nei rinkos kainą^[4].

Dauguma Vatikano padaliniuose dirbančių kunigų ir vienuolių gyvena Romoje esančiose religinėse bendruomenėse, seminarijose, vienuolynuose, parapijose, universitetuose ir mokyklose. Taip jie labiau apsaugoti nuo ekonominio nuosmukio nei eiliniai darbuotojai.

Vatikano ekonomikos pareigūnai tuomet teigė, kad Šventajam Sostui antrus metus iš eilės gali tekti panaudoti 40 mln. eurų rezervų, nes COVID-19 pandemija mažina jo finansus. 2021 m. tikėtasi apie 50 mln. eurų deficito, kai pajamos buvo apie 213 mln. eurų, t. y. 30 proc. mažesnės nei 2020 m.

Vatikanas, įskaitant Vatikano muziejus ir Vatikano banką, turi atskirą biudžetą, nors pajamos iš abiejų šių įstaigų dažnai pervedamos Šventajam Sostui, kad būtų padengtas galimas deficitas. Šventojo Sosto pajamos gaunamos iš aukų, nekilnojamojo turto valdymo ir investicijų.

Finansinės pajamos iš komercinių investicijų, nekilnojamojo turto valdymo ir savarankiškai teikiamų paslaugų sudaro didžiąją dalį Vatikano pajamų, apie 65 proc. Detalizuotos aukos, kurios gali būti panaudotos tik konkrečiam tikslui ar departamentui, sudaro apie 24 proc. pajamų. Ypatinga aukų rūšis, kai katalikai kasmet nustatytu laiku aukoja tiesiogiai popiežiui sudaro dar 6 proc. Vatikano pajamų. Galiausiai, likusius 5 proc. sudaro turizmo ir privataus Šventojo Sosto banko, pajamos^[5].

Vatikanas garsėja finansiniais skandalais

Deja, bet net ir Vatikanas nėra apsaugotas nuo finansinių nusižengimų. Iš tiesų, Vatikanas, turintis ilgą istoriją, milžinišką kultūrinę ir religinę įtaką tikintiesiems, kartu garsėja ir gana sudėtingais bei prieštaringais santykius su finansais. 

Pernai pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje Vatikano teismas nuteisė kardinolą. Kardinolas Angelo Becciu, aukščiausias Katalikų Bažnyčios pareigūnas, kuris kada nors buvo teisiamas Vatikano baudžiamųjų bylų teisme, buvo pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo ir nuteistas kalėti penkerius su puse metų.

A. Becciu, buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas ir kadaise pats laikytas pretendentu į popiežiaus postą, buvo pirmasis kardinolas, kuriam Vatikano baudžiamasis teismas iškėlė baudžiamąją bylą, ir vyriausias Katalikų Bažnyčios dvasininkas, kuriam teko stoti prieš teismą . 

2021 m. liepą prasidėjęs teismo procesas vyko 85 posėdžiuose. Jie sukosi apie netvarkingą ir finansiškai neskaidrų Valstybės sekretoriato, pagrindinio Vatikano administracinio ir diplomatinio departamento, pastato Londone pirkimą^[6].

Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį

Patiko šis straipsnis? Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. 

Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tokia vieta laikome platformą 77.lt, kurioje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.

Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius paremti galite skirdami dalį savo GPM.

Instrukcija, kaip skirti GPM dalį.