<h2>Veltui pamirštamas visus metus patraukliu išliekantis kurortas</h2>
<p>Karantino įkarštyje smarkiai išpopuliarėjęs atostogų būstas lietuviams greta pagrindinio būsto tapo kone būtinybe. Atsikvėpti nuo miesto šurmulio norintys tautiečiai kaipmat ėmė žvalgytis nekilnojamojo turto objektų pajūryje, tačiau šiai rinkai persipildžius, gyventojų žvilgsniai nukrypo į mažiau populiarius, bet ne ką prastesnius kurortus Lietuvoje. Paaiškėjo, kad Druskininkai ir Birštonas dabar sulaukia tokio pirkėjų antplūdžio, kad galėtų lenkti net ir Palangą – priešingai nei pastaroji, šie kurortai nėra pavaldūs sezoniškumui ir veiklos čia apstu net ir lyjant lietui ar pustant sniegui. Visgi valdančiųjų suplanuoti papildomi nekilnojamojo turto mokesčiai nuomojamam būstui neduoda ramybės pasiryžusiems tokioms investicijoms ir verčia dar kartą pergalvoti, ar pavyks tokį turtą išlaikyti.</p>
<p>„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis kaipmat prasklaidė bet kokias optimistines mintis dėl artėjančio būstų kainų kritimo. Pasak jo, artimiausiu metu tikėtis būsto kainų pokyčių net neverta, o šių kilimas bus ir toliau pastebimas ypatingai antrinėje rinkoje, mat dėl esančių sudėtingų sąlygų ir spartaus medžiagų kainų kilimo, pirminėje rinkoje yra mažai baigtų statyti būstų[2].</p>
<p>Visgi, tautiečiams šluojant būstus kurortuose, pastebima, kad per didelis dėmesys skiriamas šalies pajūriui neįvertinant kitų šalyje esančių kurortų potencialo. Vieni iš tokių – Birštonas ir Druskininkai. O štai vertinant investicijos atsiperkamumą net paaiškėjo, kad būstas Palangoje generuoja mažesnes pajamas nei visus metus patrauklumą išlaikančiuose Druskininkuose.</p>
<blockquote>
<p>„Citus“ analitikų duomenimis, 58 kv. m. ploto buto Palangoje pajamingumas sieks 7,09 proc., Vilniuje – 4,75 proc., o Druskininkuose – net 8,5 proc. Tai reiškia, kad įsigytas NT Druskininkuose atsipirks beveik perpus greičiau nei Vilniuje ir sieks 12 metų, kai tuo tarpu sostinėje – 21 metus, o Palangoje – daugiau nei 14.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/druskininkai-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuoma atsipirks ir šaltuoju metų laiku</h2>
<p>Būstas Druskininkuose gali tapti ne tik šeimos užuovėja nuo miesto, bet ir puikiu pajamų šaltiniu būstą išnuomojant. „Citus“ analitikų skaičiavimais, nepopuliariomis datomis Druskininkuose galima rasti maždaug apie 23–50 būstus trumpalaikei nuomai, vidutiniškai – apie 40 tokių būstų[2].</p>
<blockquote>
<p>O štai nuomos kainos čia – tendencingai auga. Jeigu dabar, norint išsinuomoti mažo dydžio apartamentus, gali tekti atseikėti 54 eurus už parą, tai praėjus trims metams, norint apsistoti tokiame būste, gali prireikti sumokėti apie 70 eurų, o po penkerių metų – ir 77 eurus.</p>
</blockquote>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad šalies pajūris daugiausiai dėmesio sulaukia vasarą, mat šaltuoju metų laiku čia paprasčiausiai nėra ką nuveikti. O štai Druskininkai, priešingai, garsėja savo gydyklomis, sanatorijomis ir net turi visais metų laikais populiarumo nestokojantį vandens parką. </p>
<p>Statistikos departamento duomenimis, iki pandemijos užimtumas Druskininkuose siekė 57,7 proc. lyginant su Palangos 39,2 proc., o štai verslo liudijimas metams kainuoja net dvigubai pigiau – 342 eurus, kai tuo tarpu Palangoje – 684 Eur.</p>
<p>Tiesa, norintiems įsigyti būstą Druskininkuose plėšti banko neteks – NT kainos čia yra panašios į esančias Kauno mieste. Štai už senos statybos name (1980 m.) esantį moderniai įrengtą 2 kambarių butą (52 kv. m.) tektų atseikėti 68 tūkst. eurų. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-86.png" alt="" /></p>
<p>O štai norintys didesnės prabangos ir komforto naujos statybos pastatuose, turėtų atseikėti kur kas didesnes sumas. Štai už 55,39 kv. m. 3 kambarių butą, įsikūrusį 2020 m. statybos daugiabutyje, tektų sumokėti ir 188 326 eurus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-87.png" alt="" /></p>
<h2>Nuomos verslą planuoja apsunkinti</h2>
<p>Tačiau būstų nuomotojams ateina ne tokie pelningi ir geri laikai, mat jau dabar vis dažniau pasigirsta valdančiųjų užmojai ne tik <a title="Valdžia vėl siautėja: ruošiasi apmokestinti absoliučiai visą nekilnojamąjį turtą" href="/valdzia-vel-siauteja-ruosiasi-apmokestinti-absoliuciai-visa-nekilnojamaji-turta">apmokestinti visą turimą nekilnojamąjį turtą</a>, bet ir įvesti naujus mokesčius. Iš valdančiųjų neseniai pasigirdo pasvarstymai <a title="Nauji NT mokesčiai: šansų įsigyti ar išsinuomoti būstą mažėja iki minimumo" href="/nauji-nt-mokesciai-sansu-isigyti-ar-issinuomoti-busta-mazeja-iki-minimumo">nuo 0,1 iki 0,3 proc. siekiančiu tarifu apmokestini nuomojamą būstą</a>.</p>
<p>Kitaip tariant, jei šis mokestis bus įvestas ir savivaldybė būtų nustačiusi 3 proc., nuomojant 60 tūkst. eurų mokestinės vertės butą Pilaitėje, jei jo savininkas nebūtų jame deklaravęs savo gyvenamosios vietos, per metus už šį butą tektų sumokėti 1,8 tūkst. eurų[3]. Tad mokesčių botagas smogtų ne tik asmenims, nuomojantiems būstą, bet ir būtų perkeliamas ant nuomininkų pečių – jiems tektų mokėti didesnes sumas už nuomą.</p>
<p>Visgi, kol kas politinis sprendimas dėl tokio mokesčio – neaiškus, bet Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas jau svarsto, kad tai tik paskatintų dalį gyventojų išstumti į šešėlį, kur jie nedeklaruos pajamų[4].</p>
<h2>Jaunimas trokšta erdvesnių būstų ir žalumos</h2>
<p>Tai, kad tarp šalies gyventojų vis labiau dairomasi į miesto užribius, pasižyminčius gamtos apsuptimi, parodė „YIT Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad geidžiamiausia NT projektų vieta – kiek toliau nuo miesto centro, gamtos apsuptyje. Tokie rezultatai labiausiai atsispindėjo 45–65 metų amžiaus grupėje, o štai 25–44 m. amžiaus grupė teigė, kad gyvenimui mieliau rinktųsi miesto centrą. Tą patį rinktųsi ir aukštesnes pajamas (daugiau nei 1 500 Eur) gaunanti gyventojų grupė (44 proc. respondentų)[6].</p>
<p>Kaip pagrindines priežastis gyventi atokiau nuo miesto jaunuoliai nurodė galimybę gyventi erdvesnės kvadratūros būste, o tai, pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, yra aiškus signalas vystytojams, dažnai jaunoms šeimoms siūlantiems mažesnės kvadratūros būstus.</p>
<blockquote>
<p>76 proc. apklausos dalyvių nurodė teikiantys didesnį prioritetą erdviai išplanuotiems ir netankiai užstatytiems kvartalams su mažais gyvenamaisiais namais ir daug bendrų didesnių erdvių bei parduotuvių.</p>
</blockquote>
<p>Paaiškėjo, kad tankiai apgyvendinti kvartalai, kuriuose suderinama mažaaukščių ir daugiaaukščių pastatų statyba, priimtinesni jaunesnei, 25–34 m. amžiaus kategorijai[6].</p>
