Pasauliui pereinant prie visuomenės be grynųjų, Italija tvirtai reiškia priešingą poziciją
Kalbos apie netolimos ateities visuomenę be grynųjų pinigų netyla. Tačiau jei vienos pasaulio valstybės skuba pristatyti savo skaitmenines valiutas, kitos – eina „prieš vėją“ ir laikosi savitos politikos.
Būtent prie pastarųjų valstybių galima priskirti Italiją, kurios ministrė pirmininkė Georgia Meloni pareiškė, kad mokėjimai bankinėmis kortelėmis yra privatūs pinigai ir patikino, kad Italija ketina naudoti daugiau grynųjų pinigų ir mažiau kreditinių kortelių, taip prieštaraudama pasaulinei elektroninės valiutos tendencijai[1].
Rugsėjį išrinkta G. Meloni baigia rengti savo pirmąjį biudžetą, į kurį turėtų būti įtraukta taisyklė, leidžianti parduotuvių savininkams ir įmonėms atsisakyti kortelių ir reikalauti grynųjų pinigų mokant iki 60 eurų. Šia taisykle būtų padidinta dabartinė 30 eurų riba, be to, būtų leidžiama parduoti ir pirkti prekes, kurių vertė grynaisiais pinigais neviršija 5 000 eurų[2].
G. Meloni teigimu, vienintelė teisėta valiuta Italijoje ir Europoje yra popieriniai banknotai, kuriuos išleidžia Europos centrinis bankas ir pabrėžė, kad elektroniniai pinigai nėra teisėta valiuta, o tik privačių pinigų forma.
Palankiai sutiktas pokytis
G. Meloni bandymas atgaivinti grynųjų pinigų naudojimą Europoje galbūt ir bus sutiktas kontraversiškai, tačiau pačioje Italijoje didelė dalis visuomenės ir net ekspertų premjerės nuomonei pritaria.
Jos pozicija pelnys Italijos smulkiųjų įmonių, kurios prieštarauja mažiems komisiniams mokesčiams, kuriuos jos turi mokėti priimdamos mokėjimus kortelėmis, simpatijas.
Dešiniųjų pažiūrų premjerė jau seniai peikia bankus ir finansininkus, teigdama, kad jie yra dalis „stipriųjų jėgų“, kurios neva slepiasi visuomenės šešėlyje, manipuliuoja politiniais sprendimais, kad praturtėtų.
Dar prieš laimėdama rinkimus į premjero postą G. Meloni sakė, kad „priversti italus beveik išimtinai naudotis elektroniniais mokėjimais yra neteisėta dovana bankams ir finansinėms įmonėms, kurios parduoda šias paslaugas“.
Kaip pabrėžia finansų analitikas ir buvęs Italijos iždo pareigūnas Lorenzo Codogno, tikėtina, kad premjerės pozicija yra ypač glaudžiai susijusi ne tik su jos asmeninėmis pažiūromis, bet ir su spaudimu iš mažmenininkų, kurie teikia pirmenybę gryniesiems pinigams, nes jie leidžia jiems lanksčiai išvengti mokesčių.
Wolfango Piccoli, iš politinių konsultacijų bendrovės „Teneo“ palankiai įvertino tai, kad naujoji italų vyriausybė įsiklauso į tokias grupes kaip taksi vairuotojai, kurių Italijoje niekada negalima ignoruoti, nes tai yra didžiulė galimybė išvengti mokesčių.
Pasaulis žengia link elektroninės finansinės zonos
Neseniai duotame interviu buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnas Eswaras Prasadas aptarė spartų perėjimą prie visuomenės be grynųjų pinigų ir centrinių bankų skaitmenines valiutas (CBDC)[3].
E. Prasadas, dabar Kornelio universiteto prekybos politikos ir ekonomikos profesorius teigė, kad CBDC sukuria naujas galimybes pinigų politikai.
„Jei visi turėtume CBDC sąskaitas, o ne grynuosius pinigus, iš principo būtų galima taikyti neigiamas palūkanų normas tiesiog mažinant CBDC sąskaitų likučius. Taptų daug lengviau imtis pinigų pervedimo. Jei visi turėtų CBDC sąskaitas, būtų galima nesunkiai padidinti šių sąskaitų likučius“, – teigia jis.
Vis dėlto, visuomenė šį pokytį mato kardinaliai skirtingomis spalvomis ir pabrėžia, kad visiems pinigams atsidūrus elektroninėje erdvėje, centriniai bankai, vykdydami pinigų politiką, ims pinigus tiesiog iš žmonių sąskaitų.
Nors diskusijų apie CBDC pastaruoju metu netrūksta, o pasaulio vyriausybės sparčiau analizuoja ir plėtoja šią naują valiutos formą, dažniausiai kalbama tai, kas visuomenei nėra aktualu.
Šiuo metu maždaug pusė pasaulio vyriausybių svarsto galimybę įvesti centrinio banko skaitmeninę valiutą. Pavyzdžiui, Indijos vyriausybė siekia, kad skaitmeninė rupija būtų įdiegta iki 2023 m. Europos Komisija taip pat planuoja priimti teisės aktus dėl skaitmeninio euro. JAV prezidento Joe Bideno įsakymu pradėtas nacionalinio CBDC tyrimas.
Pokyčiai vyksta, bet visuomenė ir toliau paliekama nerimauti dėl precedento neturinčių kontrolės galimybių, kurios iki pat šių dienų yra siejamos su COVID-19 pandemija. Skaitmenizacija daliai žmonių ir šiandien siejama su skiepų sertifikatais. Pinigų perkėlimas tik į elektroninę zoną kelia ypač nemalonias asociacijas su milžiniško masto kontrole[4].
O preteksto nerimui tikrai yra. Juk Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad jau atėjo laikas taikyti anglies dioksido leidimus, t. y. nustatyti asmenų kelionių lėktuvu normatyvus. Tam taip pat galiotų skaitmeniniai pažymėjimai.
Europoje jau vyksta procesai, kurių dalis yra ir Lietuva
2021 m. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė pradėti skaitmeninio euro projekto tyrimo etapą. Pasirodo, kad šiame projekte dalyvauja ir Lietuva, nors apie tai plačiai diskutuojama nėra.
Tyrimo etapas trunka 24 mėnesius ir jo metu siekiama išspręsti pagrindinius su projektavimu ir platinimu susijusius klausimus. ECB teigimu, skaitmeninis euras turi tenkinti europiečių poreikius ir kartu padėti užkirsti kelią neteisėtai veiklai bei išvengti nepageidaujamo poveikio finansiniam stabilumui ir pinigų politikai[5].
Nors teigiama, kad projekto rezultatai neturės įtakos būsimam sprendimui dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo, galima numanyti, kad visuomenės supažindinimas su studija būtų naudingas ir net būtinas. Vis dėlto, ECB ir Bendrijos institucijos pagrindus galimiems didelio masto pokyčiams deda patyliukais.
