Atlyginimų augimo prognozės 2025 metams rodo ~7,6 proc. augimą
Nuo naujųjų metų Lietuvoje ir vėl kyla minimalus mėnesinis atlyginimas ir vidutinis mėnesinis uždarbis. Tačiau nepaisant reguliariai augančių atlyginimų, taip pat itin sparčiai auga įvairios pragyvenimo išlaidos. Tad kiek šiais metais didės mūsų atlyginimai ir kiek iš tiesų šis augimas atsilieps bendrai gyvenimo kokybei?
Lietuvos banko duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2025 metais turėtų siekti apie 2 393,8 euro, o tai reiškia 7,9 proc. augimą, palyginti su 2024 metais. Finansų ministerija prognozuoja šiek tiek menkesnius rodiklius – kad atlyginimai augs 7,6 proc.[1].
Taip pat Vyriausybė pritarė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui nuo 924 iki 1 038 eurų. O tai reiškia, kad šiais metais MMA didėja 12,3 proc.[2]
Kaip oficialiai teigia Finansų ministerija, šis atlyginimų augimas yra sąlygotas kelių veiksnių. Pirma, ekonomikos augimas, kuris, kaip prognozuojama, 2025 metais sieks apie 2,8–3 proc. Antra, darbo rinkos sąlygos, kuriose nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 7,1 proc. Trečia, infliacijos lygis, kuris, kaip tikimasi, bus apie 2,5 proc.
Infliacijos augimas „suvalgys“ dalį atlyginimo
Nors nominalūs atlyginimai augs, infliacija mažina jų perkamąją galią. Kaip jau minėta, dabartinės ekspertų prognozės rodo, kad 2025 metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2,5 proc. O tai reiškia, kad realus atlyginimų augimas bus mažesnis nei nominalus.
Pavyzdžiui, jei jūsų atlyginimas padidės 7,9 proc., atsižvelgiant į 2,5 proc. infliaciją, realus padidėjimas bus apie 5,4 proc.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad infliacija nevienodai veikia skirtingas prekių ir paslaugų kategorijas. Pavyzdžiui, maisto produktų, energijos ar paslaugų kainos gali kilti sparčiau nei bendras infliacijos lygis, todėl reali jūsų pajamų perkamoji galia gali skirtis priklausomai nuo jūsų vartojimo įpročių.
Pastaruosius kelerius metus stebėjome stiprius kainų šuolius, kuriuos lėmė tiek vietiniai, tiek pasauliniai veiksniai. 2025 metais numatomas nuosaikus maisto produktų kainų augimas, tačiau tam tikrų produktų grupėse gali būti didesnių svyravimų.
Anot ekspertų, pagrindiniai veiksniai, lemiantys infliaciją:
- Energijos kainos. Energijos išteklių, tokių kaip elektra ir dujos, kainų svyravimai tiesiogiai veikia gamybos ir paslaugų teikimo sąnaudas, o tai atsispindi galutinėse prekių ir paslaugų kainose. Prognozuojama, kad 2025 metais energijos kainos išliks nestabilios, turinčios įtakos bendram kainų lygiui. ai reiškia, kad gyventojai turės mokėti daugiau už šildymą, elektrą bei degalus, kas tiesiogiai paveiks tiek asmeninius biudžetus, tiek bendrą ekonominę situaciją.
- Darbo užmokesčio augimas. Didėjant atlyginimams, įmonių sąnaudos taip pat auga, o tai gali lemti prekių ir paslaugų kainų kilimą. Kitaip tariant, nors atlyginimų augimas teoriškai turėtų gerinti gyventojų perkamąją galią, praktikoje jis dažnai sukelia antrinį kainų augimą, nes įmonės siekia kompensuoti padidėjusias sąnaudas, keldamos savo produktų ir paslaugų kainas.
- Importuojamų prekių kainos. Tarptautinių rinkų pokyčiai, valiutų kursų svyravimai ir geopolitiniai veiksniai gali paveikti importuojamų prekių kainas, ypač kalbant apie maisto produktus ir pramonines prekes.
Atlyginimai augs nevienodu tempu, o sunkiausia bus skurstantiems
Taip pat svarbu įsidėmėti, jog atlyginimų augimas nebus vienodas visose srityse. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, finansų ar sveikatos priežiūros, atlyginimai gali augti sparčiau dėl didelės kvalifikuotų specialistų paklausos ir ribotos jų pasiūlos. Taip pat viešajame sektoriuje planuojami atlyginimų didinimai, kurie turėtų paveikti švietimo darbuotojus ar sveikatos apsaugos atstovus, taip siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
Tačiau kituose sektoriuose, ypač tuose, kurie susiduria su didesne konkurencija ar mažesniu pelningumu, atlyginimų augimas gali būti lėtesnis. Darbuotojams šiuose sektoriuose gali tekti ieškoti papildomų būdų, kaip padidinti savo pajamas ar pagerinti finansinę padėtį, nes augančios kainos privers dar labiau pajusti pinigų stoką.
Nors kai kurie specialistai tvirtina, kad išgyventi augančias kainas galima tiesiog persikvalifikuojant į geriau apmokamą sritį arba paprasčiausiai labiau susiveržiant diržus, tokie patarimai tinka ne visiems. Pagal oficialius duomenis, Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių (589 tūkst.)[3], tad tokie asmenys jau nebeturi iš ko taupyti. Be to, dauguma jų yra 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys, todėl galvoti apie kitokią specialybę jau irgi per vėlu.
