Atgal į praeitį: mokslininkai teigia, kad žmonės galėtų gyventi Mėnulio urvuose

Gyvenimas Mėnulyje
Norint ilgiau gyventi Mėnulyje, žmonėms gali tekti slėptis urvuose. Ganapathy Kumaro/Unsplash nuotrauka

<h2>Tamsiose Mėnulio vietose laikosi 17 laipsnių šiluma</h2>
<p>Veikiausiai visi puikiai žinome, jog ankstyvoje žmonijos istorijoje mūsų protėviai gyveno urvuose. Jie suteikė žmonėms užuovėją nuo įvairių stichijų ir tapo pirmaisiais primityviais namais. Tačiau nors gyvenimas urvuose vyko prieš daugybę metų, mokslininkai teigia, jog žmonėms ir vėl gali tekti grįžti į urvus. Tiesa, jau ne Žemėje, o Mėnulyje.</p>
<p>Neseniai tyrėjams pavyko atrasti įdomų faktą – kai kurios Mėnulio vietos išlaiko panašią temperatūrą kaip ir Žemė, todėl jose galėtų saugiai apsistoti astronautai. Tos vietos – savo formacija primena urvus bei kraterius, o tokios tamsesnės sritys išlaiko maždaug 17 laipsnių šilumą. Tuo tarpu likęs Mėnulio paviršius dieną įkaista iki 127 laipsnių karščio, o naktį temperatūra nukrenta iki 173 laipsnių šalčio.</p>
<p>Tokie duobių krateriai, kuriuose veikiausiai yra urvai, galėtų suteikti puikų prieglobstį atvykstantiems žmonėms. O kadangi astronautams nebereikėtų sukti galvos dėl prastų temperatūrinių sąlygų, jiems būtų įmanoma atlikti ilgalaikį Mėnulio tyrinėjimą ir gyvenimą jame. Taigi, Mėnulio urvuose būtų įmanoma įkurti termiškai stabilias bazines stovyklas.</p>
<p>Deja, dėl ekstremalių Mėnulio paviršiaus temperatūrų, NASA iki šiol nesugebėjo sukurti pilnai veikiančios šildymo ir vėsinimo įrangos, kuri pagamintų pakankamai energijos, jog būtų galima ilgesniam laikui tyrinėti Mėnulį ir jame gyventi. Tačiau dabar, kai mokslininkai geriau supranta Mėnulyje esančias duobes ir potencialius urvus, jiems gali būti lengviau paspartinti nuolatinės bazės pastatymą, kuri būtų apsaugota nuo ekstremalių Mėnulio paviršiaus sąlygų.</p>
<p>Mokslininkams galbūt išvis nebereikės sudėtingos įrangos, nes urvai ir taip suteiks tinkamą gyvenimui temperatūrą. Be to, jie šiek tiek apsaugo nuo saulės spinduliuotės ir mikrometeoritų poveikio. Tyrimo bendraautorius Davidas Paige'as sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Žmonės išsivystė gyvendami urvuose ir į urvus galime sugrįžti, kai gyvensime Mėnulyje.“</p>
</blockquote>
<h2>Urvus suformavo lava</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/people_could_live_in_moon_caves.jpg" alt="" /></p>
<p>Krateriai pirmą kartą buvo aptikti dar 2009 metais. Nuo to laiko mokslininkai bandė išsiaiškinti, ar Mėnulyje yra urvų, kuriuos būtų galima tyrinėti ir net panaudoti kaip priedangą nuo atšiauraus, žmonėms visiškai netinkamo klimato. Galiausiai mokslininkai išsiaiškino, jog apie 16 iš daugiau nei 200 duobių tikriausiai yra įgriuvę vadinamieji lavos „vamzdžiai“.</p>
<p>Kai įgriūva lavos suformuotas ilgas, tuščiaviduris tunelis, savo struktūra primenantis urvą, jis atveria duobę ir įėjimą į likusią urvo dalį. Mūsų Žemėje, po lavos išsiveržimo, irgi galima stebėti panašų reiškinį. Taip nutinka tuomet, kai išsilydžiusi lava teka po atvėsusia lava arba virš lavos upės susidaro pluta ir viduryje lieka tuštuma.</p>
<p>Šiuo metu yra žinomi mažiausiai du krateriai, kurių iškyšos aiškiai veda į urvus ar tam tikrą tuštumą. Neatmetama galimybė, jog vėliau bus aptikta papildomų urvų, todėl būtų įmanoma rinktis iš skirtingų vietovių, kuriose apsistotų ar kurias tyrinėtų astronautai.</p>
<h2>NASA per artimiausius kelis metus Mėnulyje išlaipins pirmąją moterį</h2>
<p>Duomenys buvo gauti analizuojant vaizdus, padarytus NASA erdvėlaiviu „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ir pasitelkiant kompiuterinį modeliavimą. Be to, mokslininkams pavyko gauti naudingos informacijos, nors šios duobės yra daugmaž ties naudotų kamerų skiriamosios gebos ribomis. Tad faktas, jog mokslininkams tai išvis pavyko, yra didelis žingsnis į priekį Mėnulio tyrinėjimų srityje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/one_moon_day_is_15_earth_days.jpg" alt="" /></p>
<p>Žinios apie šias duobes ir tikėtinus urvus padės geriau suprasti ir tai, kas būdinga kitoms ekstremalioms aplinkoms. Pavyzdžiui, bus galima geriau suprasti Mėnulio poliarinius regionus, kuriuose vyks NASA „Artemis“ misija. Šios programos tikslas – dar iki 2025 metų Mėnulio paviršiuje išlaipinti pirmąją moterį ir pirmąjį ne baltaodį žmogų. Noah Petro, NASA Planetų geologijos, geofizikos ir geochemijos laboratorijos vadovas, sakė:</p>
<blockquote>
<p>„„Artemis“ turi tikslą nusiųsti žmones į regioną aplink pietų ašigalį, kur žinome, kad yra labai šaltų vietų. Laimei, turime daug duomenų apie pietų ašigalio regioną, kuriame lankysis „Artemis“.“</p>
</blockquote>
<p>Gyvenimas Mėnulyje iki šiol skambėjo kaip išties sudėtingas ir artimoje ateityje vargu ar įmanomas reiškinys. Jame viena diena trunka 15 Žemės dienų, per kurias paviršius įkaista iki žmogui nepakeliamo karščio[2]. O vėliau tiek pat trunka ir naktis, per kurią viskas atšąla iki mums neįsivaizduojamos temperatūros.</p>
<p>Žinoma, gyvenimas urvuose neišspręstų visų ilgo apsistojimo Mėnulyje problemų. Pavyzdžiui, mokslininkams vis dar reikia įveikti tokius iššūkius kaip maisto auginimas, deguonies tiekimas astronautams ir panašiai.</p>