<h2>Rudenį atlikti darbai užtikrins žemės derlingumą ir jos atsparumą kenkėjams</h2>
<p>Nuėmus derlių gali atrodyti, jog visi darbai jau baigti ir galima tiesiog ramių ramiausiai laukti pavasario. Tačiau tai nėra tiesa, nes norint džiaugtis derlinga žeme, kurią vargintų kuo mažiau kenkėjų ir ligų, rudenį būtina atlikti kelis svarbius darbus.</p>
<p>Nežinote nuo ko pradėti arba nesate tikri, kad nieko nepraleidote? Pirmiausia – tiesiog sutvarkykite dirvožemį. Po derliaus nuėmimo dirvožemyje lieka įvairių liekanų ir jas pašalinti reikėtų kuo greičiau, nepaliekant šio darbo paskutinei minutei. Kuo ilgiau lauksite, tuo didės tikimybė, jog įvairių augalų liekanos ims pūti tiesiog dirvoje ir taip bręs patogenai, kurie užkrės dirvožemį. Sparčiam puvimui, patogeninių grybų augimui padeda ir įprasti rudeniui orai – prasidėjęs lietingas sezonas, naktinė rasa ir rūkas.</p>
<p>Žinoma, įvairias augalų liekanas galima kompostuoti, tačiau atkreipkite dėmesį ar augalai nesirgo. Jei jie buvo ligoti, rekomenduojama tokias liekanas tiesiog sudeginti. Tiesa, tai visgi nėra būtina. Kompostas[1] puikus tuo, jog jame paprasčiausiai nėra sąlygų ramiai vystytis patogenams, tad infekcijų paveikti pomidorų lapai ar kitos ligų pažeistos augalų liekanos komposto krūvoje negamins kenksmingų patogenų, o subrendęs kompostas nekenks augalams.</p>
<p>Sutvarkius visą dirvožemį nuo augalų liekanų ir kitų šiukšlių taip pat reikėtų nepatingėti išpurenti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Šio žingsnio reikėtų pernelyg neatidėlioti, kadangi paviršinio sluoksnio tvarkymas turėtų vykti dar iki nuolatinio atšalimo. Išpurenus visų lysvių maždaug 3-4 centimetrus žemės, sėkmingai sunaikinsite dirvožemio plutelę.</p>
<p>Toks žingsnis labai pasitarnaus kovojant su piktžolėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio dirvos purenimas gali atrodyti kaip visiškai nereikalingas papildomas darbas, tačiau išpurenus žemę daug geriau dygsta piktžolės. Kai rudenį bus sukasta visa dirva, ūgtelėjusios piktžolės paprasčiausiai žus ir tikėtina, jog atėjus kitam sezonui galėsite džiaugtis mažesniu piktžolių kiekiu.</p>
<h2>Dirvos perkasimas – pats pagrindinis rudens darbas, kurio nevalia pamiršti</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gabriel_jimenez_soil.jpg" alt="Dirvos perkasimas" /></p>
<p>Nors po derliaus nuėmimo ir dirvožemio sutvarkymo pašalinant visas augalų liekanas norisi pailsėti ir užmiršti apie sunkesnius darbus, tačiau nevalia pamiršti pačios svarbiausios užduoties – žemės perkasimo. Tai turės didelės įtakos dirvožemio savybėms, kadangi perkasimas ir žemės patręšimas organinėmis trąšomis teigiamai veikia dirvožemį. Būtina perkasti molingą dirvožemį, tačiau smėlingo visgi nereikia, nes tokiam dirvožemiui perkasimas neduos jokios naudos.</p>
<p>Perkasus molingą dirvožemį pagerinsite jo struktūrą. Po perkasimo dirvožemyje susiformuoja oro ertmės, pro kurias patenka deguonis, leidžiantis šaknims kvėpuoti. Be to, tai taip pat padeda augalams įsisavinti maistines medžiagas, todėl augalai geriau auga. Tuo tarpu jei trūksta deguonies, tuomet maistinės medžiagos tampa neprieinamos augalams ir dėl to nukenčia derlius.</p>
<p>Negana to, tikrai verta nepatingėti perkasti dirvožemio, nes tuomet pažeidžiami kenkėjų lizdai ir taip sumažinama įvairių kenkėjų bei ligų tikimybė kito sezono metu. Tai nutinka todėl, jog vartant žemę iki kenkėjų lizdų prasiskverbia šaltis.</p>
<p>Tiesa, svarbu nepamiršti, jog perkasimo darbus reikėtų atlikti dar neprasidėjus ilgalaikiam lietui. Tam geriausia rinktis laikotarpį iki spalio mėnesio pradžios. Suskubkite užbaigti šią užduotį kol žemė dar nėra giliai permirkusi (10 centimetrų ar giliau), nes kitu atveju trypsite dirvožemį ir pažeisite jo struktūrą.</p>
<p>Perkasant dirvą svarbu įsidėmėti, jog nereikia daužyti apverstų grumstų ir lyginti žemę. Nelygus paviršius pravers, nes ant jo geriau laikysis vanduo ir sniegas. Tai reiškia, kad sniegui pradėjus tirpti, vanduo susigers į perkasuose esančias oro ertmes ir taip pateks į dirvožemio gilumą, o ne tiesiog nutekės į šonus. Tad rudenį perkastas dirvožemis pavasarį naudos sniego sukurtos drėgmės atsargas ir nebus išdžiuvęs.</p>
<p>Be to, apverčiant žemę reikėtų stengtis, jog sudygusios piktžolės liktų apačioje, o perkasimo metu pasiektumėte maždaug 15-20 centimetrų gylį. Perkasimo darbai yra labai naudingi, norint sumažinti vienmečių piktžolių kiekį, nes smulkūs ūgliai po perkasimo greitai žūva ir tai gali padėti sumažinti piktžolių kiekį kitam sezonui. Tad kad ir koks varginantis atrodytų šis darbas, jis yra ypač naudingas, norint džiaugtis derlinga ir mažiau problemų turinčia žeme. O jeigu norite palengvinti sau šią užduotį, tiesiog varpykite skirtingas lysves skirtingu laiku, o ne viską iš karto. Pavyzdžiui, perkaskite lysvę, kai nuskinsite visus agurkus, vėliau tą patį padarykite su vieta, kur augo morkos ir t. t. – tikrai nebūtina visos žemės suvarpyti vienu ypu.</p>
<h2>Dirvožemio derlingumą pagerins ne tik kompostas, bet ir augalai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elizabeth_lies_soil.jpg" alt="Kompostas" /></p>
<p>Žinoma, vien išpurenti, o po to perkasti žemės nepakanka, jog dirvožemis išties džiugintų puikiu derlingumu. Tam reikėtų pagalvoti apie dirvožemio tręšimą ar naudingų augalų sėjimą, kurie gerina dirvožemį. Pavyzdžiui, jeigu jau pilnai sutvarkėte lysves, galite pasėti rugių, vikių, baltųjų garstyčių, o kai augalai išaugs iki 20-30 centimetrų, juos tiesiog apkasti maždaug 15 centimetrų gylyje.</p>
<p>Garstyčios – itin naudingas augalas, kurio ilgos šaknys ne tik supurena žemę, bet ir pagerina vandens laidumą. Garstyčios taip pat iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų ir sėkmingai padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, nes pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Šį augalą vertėtų apkasti prieš pat žydėjimą.</p>
<p>Taip pat labai svarbia dirvožemio derlingumo gerinimo grandimi tokiu metu tampa kompostuotas arklių mėšlas arba kompostas. Jei turite, dirvoje galite nedideliais kiekiais apkasti medžių lapų ar smulkintų daržovių, tačiau įsidėmėkite, jog tuomet reikėtų patikrinti, kad lapai ar daržovės būtų sveikos ir nepažeistos jokių ligų ir kenkėjų. Įterpę organinių medžiagų pagerinsite dirvos aeraciją, nes į dirvožemį pritrauksite sliekų ir įvairių naudingų mikroorganizmų.</p>
<p>Neturint natūralių dirvožemio gerinimo pasirinkimų, taip pat galima naudoti mineralines trąšas. Tiesa, tokiu atveju atkreipkite dėmesį kokias trąšas renkatės, kad jos tikrai tiktų jūsų dirvožemiui. Rekomenduojama įsigyti trąšas, kuriose būtų gausu kalio, tačiau mažai azoto.</p>
