Didieji pasaulio prekybos tinklai pradeda kritiškai vertinti savitarnos kasas
Pastaruoju metu, vis dažniau pasigirsta dvejonių dėl to, ar savitarnos kasos iš tiesų yra apsipirkinėjimo ateitis. Kai kuriose Vakarų šalyse veikiantys prekybos tinklai jau ima atsisakyti savarankiškų atsiskaitymo už prekes priemonių, nors dar visai neseniai šių kasų įdiegimas buvo itin skatinamas ir net tapo savotišku mados reikalu.
O dabar Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklas „Booths“ pranešė, kad visose 28 savo parduotuvėse, išskyrus dvi, panaikina savitarnos kasas. Jungtinėse Valstijose „Walmart“, „Costco“, „Wegmans“ ir kiti tinklai taip pat keičia savo savitarnos strategijas. Iš tiesų, prekybininkai permąsto savitarnos kasų naudą.
Tai vyksta dėl kelių veiksnių, tačiau vienas svarbiausių, yra susijęs su vagystėmis. Nustatyta, kad savitarnos kasose dėl pirkėjų klaidų ir tyčinių vagysčių, prarandama daugiau prekių. Diskusijos kyla ir dėl darbuotojų skaičiaus bei efektyvaus jų išnaudojimo darbe. Ar tai reiškia savitarnos kasų eros pabaigą?
Savitarnos kasos keletą dešimtmečių buvo itin populiarios, tačiau dabar išryškėja trūkumai
Pirmą kartą savitarnos aparatai buvo pradėti naudoti devintajame dešimtmetyje siekiant sumažinti darbo sąnaudas. Taip savitarnos kasos tarsi dalį darbo perkėlė ant paties pirkėjo pečių: kasininkai nebeskenuoja prekių, nesudeda jų į maišelius; tai pasidaro patys pirkėjai. Jau gerokai plačiau, savitarnos kasos prekybos centruose pradėtos naudoti 2000-ųjų pradžioje.
Verslininkai norėjo sumažinti ant jų pečių gulančias išlaidas, o per COVID-19 pandemiją daugelis pirkėjų pirmą kartą pasinaudojo savitarnos kasomis, norėdami sumažinti socialinį bendravimą su darbuotojais ir kitais pirkėjais. Kelerius pastaruosius metus savitarnos kasų populiarumas toliau sparčiai augo: jos įrengtos tiek mažuose, tiek dideliuose prekybos centruose, degalinėse, kavos parduotuvėse.
Tačiau dabar pastebima vis daugiau šio koncepto trūkumų. Vienas jų yra ne kas kitas, bet vagystės. Viename JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Europos šalių mažmenininkų tyrime nustatyta, kad bendrovėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, nuostolių lygis siekė apie 4 proc., t. y. daugiau nei du kartus viršijo vidurkį[1].
Kaip gudrauja pirkėjai? Jiems išmonės tikrai netrūksta. Kai kurie produktai turi kelis brūkšninius kodus arba brūkšniniai kodai nėra tinkamai nuskaitomi naudojant savitarnos technologiją. Be to, daugelį produktų paprastai reikia pasverti ir rankiniu būdu įvesti į sistemą naudojant kodą. Klientai gali netyčia arba tyčia įvesti neteisingą kodą.
Kitais atvejais, pirkėjai neišgirsta „pyptelėjimo“, patvirtinančio, kad prekė nuskaityta tinkamai. Kiti pirkėjai naudojasi nepakankama priežiūra savitarnos kasose, specialiai pažymi pigesnę prekę nors perka brangią, nuskenuoja padirbtus brūkšninius kodus, pritvirtintus prie riešo,
Parduotuvės bando sumažinti nuostolius, griežtindamos savitarnos kasų apsaugos priemones, pavyzdžiui, pridėdamos svorio jutiklius. Tačiau papildomos apsaugos nuo vagysčių priemonės taip pat lemia ir tai, kad pirkėjams reikia daugiau pagalbos iš kasininkų: tuomet ir kyla klausimas, ar savitarnos kasos iš tiesų yra naudingos.
Aparatai atėmė darbą iš žmonių
Savitarnos kurį laiką buvo laikomas tikra revoliucija. Kaip dažnai būna, buvo žadama daugiau galimybių ir laisvės pirkėjui.. Tačiau dabar kalbama ir apie kitą medalio pusę: prekybos centruose beveik nematyti kasininkų. Jei iškiltų problema, pavyzdžiui, reikėtų grąžinti pinigus arba grąžinti sugadintą daiktą, dažnai neįmanoma surasti darbuotojo.
Tai reiškia ne tik nepatogumą pirkėjams, bet ir didelę socialinę problemą. 2019 m. ataskaitoje nustatyta, kad dėl savitarnos kasų ir kitų automatizavimo priemonių buvo prarasta 75 000 mažmeninės prekybos darbo vietų: daugumą jų anksčiau užėmė moterys[2].
Visiškai akivaizdu, kad savitarnos kasos kainuoja darbo vietas. Vietoj vieno darbuotojo prie kiekvienos kasos parduotuvėje, dabar gali dirbti vienas darbuotojas, prižiūrintis kelias savitarnos kasas ir prireikus padedantis pirkėjams. Vienas darbuotojas gali valdyti nuo šešių iki dešimties savitarnos kasų, palyginti su vienu ar dviem darbuotojais, kurie dirba prie vienos kasos tradicinėje parduotuvėje[3].
O pasaulyje, kuriame didėja automatizavimas, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kas yra pakeičiami ir kas galiausiai gauna naudą iš bet kokių sutaupytų lėšų, gautų pakeitus darbuotojus. Kadangi darbas perkeliamas vartotojui, naudos jam iš to tikriausiai nėra. Panašu, kad kainos taip pat nesumažėjo, todėl atrodo, kad visa nauda atitenka parduotuvės akcininkams, o visi kiti susiję asmenys kenčia.
Darbo vietų praradimas kenkia žmonėms, ekonomikai ir galiausiai visiems, o tiesa yra ta, kad vieninteliai žmonės, kurie kada nors gavo naudos iš šių mašinų, yra akcininkai ir įmonių vadovai. Jie sutaupo darbo sąnaudų, nes dabar mes, klientai, atliekame darbą nemokamai.
Yra ir dar vienas aspektas: socialinio kontakto. Remiantis „Catalina Marketing“ duomenimis, JAV maisto prekių parduotuvių tinkluose savitarnos kasos sudaro beveik 40 proc. atsiskaitymo kasų. Daugiau nei 4 iš 5 amerikiečių teigia, kad jiems patinka naudotis savitarnos kasomis parduotuvėse, o 66 proc. teigia, kad jie rinktųsi savitarnos kasą, o ne kasą su žmogumi.
Tačiau Mičigano universiteto psichologijos profesorius Toni Antonucci aiškina, kad tai gali daryti neigiamą įtaką žmogaus emocinei sveikatai.
Eksperto teigimu, silpni socialiniai ryšiai, tokie kaip trumpas pašnekesys ar bent pasisveikinimas su kasininku, yra labai svarbi emocinės gerovės palaikymo priemonė, ypač garbiame amžiuje, kai mažėja socialinis ratas. To netekus, dalis žmonių gali stipriau pajusti vienatvės jausmą, susidurti su neigiamomis mintimis[4].
Lietuvoje į savitarnos kasas vis dar žiūrima palankiai
Lietuvoje savitarnos kasos prigijo gerokai vėliau nei Vakarų šalyse ir dabar, jos vis dar yra laikomos parankia priemone ir ateities investicija. Anot prekybininkų, savitarnos kasos kompensuoja darbuotojų trūkumą.
Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas teigia, kad dabar proporcija yra tokia, kad aptarnaujančios kasos sudaro 20 proc., o savitarnos – net 80 proc. visų kasų. Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė sako, kad dabar kas antra kasa „Iki“ tinkle yra savitarnos kasa[5].
O ir su vagystėmis Lietuvoje, regis, pavyksta kovoti žymiai sėkmingiau. Nors apsipirkdami savitarnos kasoses pirkėjai gudrauja ir mūsų šalyje, dažnu atveju tokias vagystes išsiaiškina policijos pareigūnai.
O atsižvelgiant į teigiamus bei neigiamus savitarnos kasų aspektus, šalies prekybininkai teigia, kad kol kas, šios technologijos atsisakyti tikrai nežada; priešingai, pabrėžia, kad savitarnos kasos vis dar yra ateitis.
