Astrologo Nostradamo prognozės 2024 m.: maištas ir konfrontacija su Kinija

Įdomybės, NuomonėsMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
Peizažas
Astrologo Nostradamo prognozės 2024 m.: maištas ir konfrontacija su Kinija. Jan Huber/Unsplash nuotrauka

Išsipildo daugiau nei 70 procentų pranašysčių

2023-iesiems garsus prancūzų astrologas numatė ekonominę katastrofą visame pasaulyje.

„Žmogus valgys savo artimą“, – rašė jis viename iš savo ketureilių[1].

Manoma, jog Michelis de Nostradame, žinomas kaip Nostradamas, tiksliai numatė Adolfo Hitlerio iškilimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią. Nors pastarasis savo knygą „Pranašystės“ išleido dar 1555 m., jos populiarumas išliko dėl 942 prognozių, kurios, kaip manoma, leidžia prisiliesti prie ateities.

Teigiama, kad jis regėjo Johno F. Kennedy nužudymą, rugsėjo 11-osios teroro išpuolius ir net koronaviruso pandemijos pradžią, kaip aiškina jo raštai. 2023-iesiems Nostradamas, be kita ko, prognozavo ekonominę nelaimę visame pasaulyje. Nors pasaulį sukrėtė ekonomikos nuosmukis po COVID-19 ir smarkiai išaugusios pragyvenimo krizės, pranašystė buvo kiek perdėta. Visgi smalsaujama, ką likimas mums yra paruošęs 2024-iesiems?

Klimato katastrofa. Prancūzų astrologas prognozavo, kad 2024-aisiais pasaulis išgyvens klimato chaosą. 

„Sausa žemė dar labiau išdžius, o kai kur bus dideli potvyniai“, – prognozavo šis.

Kitose pasaulio vietovėje jis regėjo badą dėl cunamių, naikinančių žemės ūkį ir skatinančių įsigalėti ligas. Jei tokios prognozės pasitvirtins, 2024 m., rodos, mūsų laukia dar žalingesni klimato įvykiai, nei yra šiandien.

Karinio jūrų laivyno konfrontacija su Kinija. Konfrontacija su Kinija yra tai, ką daugelis geopolitikos ekspertų ir žurnalistų pradėjo matyti besikeičiančioje Kinijos, kaip pasaulinės galios, dinamikoje bei iškilime. Anksčiau Kinija kelis kartus demonstravo savo žiaurią jėgą regionuose aplink Pietų Kinijos jūrą ir Taivaną. Žodžių junginys „Didysis vandenynas“, minimas Nostradamo eilėraščiuose, savo ruožtu gali reikšti Indijos vandenyną, o „Raudonasis priešas“ – nuorodą į komunistinę Kiniją.

Kinija
Išsipildo daugiau nei 70 procentų pranašysčių. Elta nuotrauka

Karališkas šurmulys. Nostradamas mini ir žmogų, kurį jis vadina „Salų karaliumi“, varomą jėgos. Analitikas Mario Readingas, parašęs knygą „Nostradamo pranašystės“, teigė, jog sakydamas „Salų karalius“ Nostradamas turėjo omenyje karalių Karolį III, kuris gali būti priverstas atsisakyti sosto dėl nuolatinių išpuolių prieš save ir savo antrąją žmoną. (Toje pačioje M. Readingo knygoje Nostradamas numatė karalienės Elžbietos II mirtį 2022 m.)

Naujas jaunas popiežius. Dabartinis popiežius Pranciškus pastaruoju metu patyrė nemažai sveikatos problemų. Nostradamas vienoje iš savo prognozių tvirtino, neva dėl senatvės popiežių pakeis naujas jaunesnis atitikmuo.

„Bus išrinktas tinkamo amžiaus romėnas“, – rašė jis.

Kitais metais pasaulyje įvyks žemės drebėjimas, nusinešiantis tūkstančius gyvybių

Pranašystės leidžia mums pažvelgti į ateitį, kuri gali reikšti audringas permainas. „Nurašyti“ tokio pobūdžio nuojautų greičiausiai nederėtų – juk prancūzas išpranašavo ir naujo pasaulinio karo pradžią, praėjus 79 metams po antrojo karo pabaigos. Jis galėjo turėti omenyje tai, kas nutiko Ukrainoje, arba Kinijos ir Taivano konfliktą, dėl kurio vis daugiau tautų gali įsitraukti į chaosą, pagardintą metalo poskoniu burnoje.

Kitas Nostradamo teiginys rodo, jog 2024 m. klimato kaita pažengs į priekį, o tai galimai reikštų stiprias audras ar smarkiai pakilusią temperatūrą. Tokia naujiena stebina ne itin: ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių spalio mėnuo su vis dar žydinčiomis gėlėmis priminė pavasarį, kol vasarą kepino neregėti karščiai.

Galiausiai prancūzas svarstė, kad kitais metais pasaulyje įvyks stiprus ir pavojingas žemės drebėjimas, kuris reikš tūkstančių gyvybių praradimą[2]. Nors seisminio aktyvumo vieta nenurodyta, apibūdinamas primena atvejį Maroke, kur tūkstančiai žmonių žuvo dėl didelio žemės drebėjimo Marakeše ir jo apylinkėse.

Didysis Londono gaisras dalį miesto pavertė pelenais – kaip ir buvo pranašaujama

Gimęs 1503 m. gruodžio 14 (arba 21 d.), Nostradamas buvo prancūzų gydytojas ir gerbiamas regėtojas, paskelbęs keletą pranašysčių, kurios tapo plačiai žinomos, tokiu būdu pritraukęs daugybę pasekėjų.

Per pastaruosius kelerius metus iš tikrųjų buvo išgirsta įvairių prognozių, kurios ne tik skambėjo perdėm bauginančiai, bet ir pataikė „tiesiai į dešimtuką“. Vis dėl to pasitaiko ir skeptikų, teigiančių, jog asociacijos, sukurtos tarp pasaulio įvykių ir jo prognozių, dažniausiai yra klaidingų interpretacijų arba netaisyklingų vertimų (tyčinių ar atsitiktinių) rezultatas[3].

Kai 1566 m. liepos 1 d. vakarą jis tariamai pasakė savo sekretoriui Jeanui de Chavigny: „Rytoj, saulei tekant, manęs čia nebebus“, kitą rytą jis buvo rastas negyvas ant grindų šalia savo lovos. Didžiąją savo suaugusiojo gyvenimo dalį Nostradamas sirgo podagra ir artritu, o paskutiniais gyvenimo metais būklė dar labiau pablogėjo, kai po oda ir kitose kūno ertmėse pradėjo kauptis milžiniškas skysčių kiekis, sukeldamas širdies nepakankamumą.

Didžiąją Nostradamo gyvenimo dalį sudarė nelaimės, tokios kaip marai, žemės drebėjimai, karai, potvyniai, invazijos, žmogžudystės, sausros ir mūšiai. Jis buvo pripažintas daugelio reikšmingų įvykių, įskaitant Prancūzijos revoliuciją, Napoleono ir Hitlerio iškilimą, atominės bombos sukūrimą ir rugsėjo 11-osios teroro išpuolį Pasaulio prekybos centre, numatymu. Nors pasauliečiai manė, kad dėl jo raštų neapibrėžtumo ir konkrečių datų nebuvimo lengva retrospektyviai teigti, jog visa ši informacija yra tiesa, nesenstančios Nostradamo prognozės ir toliau daro jį populiariu tarp tų, kurie ieško atsakymų į egzistencinius gyvenimo klausimus.
Liepsna
Didysis Londono gaisras dalį miesto pavertė pelenais – kaip ir buvo pranašaujama. Nishaan Ahmed/Unsplash nuotrauka

Spėjimai pagrįsti praeities įvykiais

Nors nuo XVI amžiaus manoma, kad Nostradamas, kaip pranašas, turėjo nepaprastą gebėjimą nuspėti ateitį, kai kurie mokslininkai tikėjo, jog jis iš tikrųjų neturėjo antgamtinės galios matyti ateitį; veikiausiai gebėjo numatyti praeities įvykius į ateitį – tiesiog tikėjo, kad istorija kartosis iš naujo. Įdomiausia, kad naudodamas Biblijos laikų metodą, žinomą kaip „bibliomantija“, Nostradamas tariamai atsitiktinai atrinko senesnių šaltinių ištraukas, o vėliau naudojo astrologinius skaičiavimus, kad prognozuotų scenarijaus pasikartojimą ateityje.

Pranašystės, be kita ko, buvo pasitelkiamos ir kaip propaganda Antrojo pasaulinio karo metais.

Netrukus po to, kai Vokietija 1939 m. užpuolė Lenkiją, Hitlerio propagandos ministro žmona Magda Goebbels aptiko knygos „Saulės ir sielos slėpiniai“ ištrauką, kurioje vienas iš Nostradamo ketureilių prognozavo, kad 1939 m. Anglijoje ir Lenkijoje kils krizės[4]. Ji atkreipė į tai savo vyro Josepho Goebbelso dėmesį ir įsakė sukurti bei platinti brošiūrą, kuri įtikintų neutraliose šalyse gyvenančius, neva nacių pergalė yra neišvengiama.

Galų gale, „raganius“ neklydo ir dėl dar kai ko: didysis Londono gaisras viduramžių Londono dalį, kaip ir buvo pranašaujama, iš tiesų pavertė pelenais. Tikėtini ar ne, nežinoma, tačiau kažkuo tikėti neramiame pasauly verta.