Dėmesio nukreipimas nuo temos – puiki proga išblaškyti oponento mintis
Skaitydami įvairius informacinius straipsnius, žiūrėdami informacines laidas ar dalyvaudami informaciniuose renginiuose, turėtumėte būti pasiruošę dviems dalykams – gauti teisingos informacijos arba gauti neteisingos informacijos. Kartais žmogus, išmanantis pristatomą temą ir remdamasis garsių, autoritetingų tyrėjų duomenimis, gali jums pateikti tikslią ir išsamią informaciją, o gali pateikti ir klaidingas tezes, dėl to, kad neteisingai tą informaciją interpretuoja arba gerai jos nesupranta.
Tačiau kur kas blogiau yra tada, kai informaciją pateikiantis asmuo išmano temą ir puikiai interpretuoja tyrimų duomenis, bet specialiai savo auditorijai juos pateikia klaidingai, tokiu būdu sudarydamas norimą nuomonę skaitytojų (klausytojų) galvose. Žmonės, remdamiesi jo autoritetu, patirtimi ir garsiu vardu, patiki tuo, kas jiems sakoma dėl per mažo savo išmanymo temoje ar dėl nemokėjimo savarankiškai interpretuoti duomenų.
Tačiau žmonės neturėtų pamiršti, kad remtis autoritetu yra gerai tik tuomet, kai juo tikrai galima pasitikėti, kai praeityje autoritetingas asmuo jau ne kartą įrodė savo kompetenciją ir gerą valią, ir kai visuomenėje iškilę klausimai vėl ir vėl buvo garsiai aptariami, kol klausiančioji auditorija pasiekė visišką aiškumą. Tai vadinama skaidriu informacijos turiniu. Ir tokia turėtų būti siekiamybė skaitant informacinius straipsnius ar žiūrint (klausant) informacines laidas – visiškas aiškumas.
Stebėkite kalbą – reikalingi faktai, argumentai ir tiesūs atsakymai
Kaip žinoti, ar asmenys, teikiantys visuomenei informaciją, sako tiesą ir nuoširdžiai naudodamiesi savo kompetencijomis bando atskleisti temą ir jos subtilybes, nepadarydami žalos žmonėms? Atsakymas labai paprastas – stebėkite jų kalbą.
Yra keletas dalykų, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį skaitydami informacinius straipsnius ar žiūrėdami informacines laidas. Visų pirma, turi būti pateikiami aiškūs ir konkretūs teiginiai arba argumentai. Ir dar svarbiau – jie turi visiškai atitikti kalbamą temą.
Įsivaizduokime tokią situaciją – jūs nesuprantate, kodėl aš jus verčiu naudoti veidą dengiančias kaukes, kai su jomis taip sunku kvėpuoti ir kai yra daugybė tyrimų, rodančių jų žalą žmonių organizmui. Jūs manęs to paklausiate. Aš jums atsakau, kad pandemija labai stipriai paveikė pasaulį ir mes visi privalome su ja kovoti. Kad pasklidęs virusas yra pavojingas ir kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už jo sunaikinimą.
Mano atsakymas jums nėra tinkamas, nes jūs neklausėte nei apie pandemijos mastą, nei apie viruso žalą. Jūsų klausimas buvo apie privalomą kaukių dėvėjimą, o aš savo atsakyme jų nė nepaminėjau. Tokiu būdu aš bandau nukreipti jūsų dėmesį į kitus objektus, tokius kaip pandemija ir virusas, vietoj to, kad tiesiai atsakyčiau į jūsų užduotą klausimą.
Labai akivaizdus dėmesio nukreipimo pavyzdys matomas aktoriaus Eugenio Derbez atliktame video interviu su dr. Enthony Fauci,[1] kurio metu jis klausė daktaro Fauci, kurios iš esamų vakcinų jau yra patvirtintos kaip saugios ir tinkamos naudojimui. Atsakymas turėjo būti „nė viena“ (video interviu buvo atliktas šių metų kovo mėnesį), bet daktaras Fauci, bandydamas nukreipti dėmesį, komentavo, kokios saugios yra visos vakcinos, kad jis asmeniškai pasitiki visais gamintojais, esančiais rinkoje ir kad žmonės neturėtų baimintis jų naudoti. Tačiau klausimas buvo kitoks ir daktaras Fauci sąmoningai vengė į jį atsakyti.
Prisidengimas autoritetu bei apeliacija į jausmus nėra argumentai
Dėmesio nukreipimas yra tik vienas iš metodų, kuriais naudojantis bandoma išvengti atsakyti į klausimus arba net pakeisti jūsų nuomonę. Kitas iš naudojamų šiam tikslui metodų yra argumentacijos klaidos. Argumentacijos klaidos dažniausiai naudojamos politikoje ir komercijoje, siekiant rinkėjus ar pirkėjus įtikinti savo pozicija ir įsiūlyti (parduoti) save (kaip politinį atstovą) ar savo prekę.
Pavyzdžiui, aš galiu prisidengti autoritetingais tyrėjų ar universitetų vardais, kurie atlieka tyrimus, ir teigti, kad jų duomenys buvo palankūs mano pozicijai, dėl to jūsų pozicija yra neteisinga, nors tai nebūtinai bus tiesa. Tokia argumentacijos klaida vadinama „apeliavimu į autoritetą“.
Dar galiu apeliuoti į visuomenės emocijas („apeliavimas į jausmus“) ir sakyti, kad jūs esate nedėkingas ir blogas žmogus, nesuvokiantis, kad kol tūkstančiai žmonių kiekvieną dieną miršta visame pasaulyje nuo šio pavojingo viruso, jūs skundžiatės menku nepatogumu dėvint veido kaukę. Tokiu būdu aš iškeliu į aukštumas problemą, kuri nebūtinai egzistuoja, ir sumenkinu jūsų patiriamus nepatogumus, kurie iš tiesų neapsiriboja vien fiziniais nepatogumais. Taip darydama aš stengiuosi sukelti tam tikrus, mano pozicijai palankius oponento (jūsų) jausmus, kad galiausiai jis pereitų į mano pusę.
Taip pat galiu pasinaudoti argumentacijos klaida „argumentas iš kiekio“ ir sakyti, kad nejaugi jūs teigiate, jog tokia daugybė mokslininkų visame pasaulyje atliekančių tyrimus ir pateikiančių duomenis apie kaukių naudą, vis dėl to klysta? Deja, taip kaip yra daugybė mokslininkų, pateikiančių informaciją apie kaukių naudą, taip pat yra ir daugybė mokslininkų, pateikiančių informaciją apie jų žalą. Dėl to ir reikalingi vadinamieji moksliniai debatai, kad būtų surastas vienas, kiek įmanoma teisingesnis atsakymas, kuriuo būtų saugu vadovautis.
Taip pat aš galiu „apeliuoti į pasekmes“ ir klausti, ar jūs įsivaizduojate, kokios gali būti pasekmės, jei žmonės nustos naudoti veido kaukes? Ar jūs žinote, kiek gyvybių dėl to netektume? Nei jūs tą žinote, nei aš tą žinau, tiesiog tokiu būdu bandau išpūsti įsivaizduojamą situaciją ir įsivaizduojamas jos pasekmes parodydama, kad žinau daugiau, nei žinote jūs, kad esu atsakingesnė, nei esate jūs ir kad verčiu visus dėvėti kaukes tik saugumo sumetimais, kas nebūtinai yra tiesa.
Aš galiu „apeliuoti į gailestį“ sakydama, kad na pagailėkit tų vargšų senukų, kuriuos mes čia visi bandom išgelbėti. Galiu „apeliuoti į mases“ sakydama, kad visiems nešioti kaukes tinka, o jums vienam štai kyla problemos. Galiu pasinaudoti „šiaudine baidykle“, kuomet iškraipau jūsų pasakytą teiginį ir toliau kritikuoju būtent jį, pavyzdžiui – tai jūs norite pasakyti, kad visos mūsų taikomos priemonės yra netinkamos? Kad mes turėtumėme atsisakyti visko, ką šiuo metu darome vardan saugumo? Kai tuo tarpu jūs tenorite diskutuoti tik dėl veido kaukių dėvėjimo.
Nė vienu iš mano pateiktų atvejų aš jums neatsakau, kodėl jus verčiu dėvėti kaukes, bet bandau nukreipti pokalbį kita linkme, kad kaltas liktumėte jūs, kad spaudimą jaustumėte jūs ir kad būtent jūs jaustumėtės neteisus. O dar geriau – pereitumėte į mano pusę ir visą likusį gyvenimą klusniai dėvėtumėte kaukę.
Oponento sumenkinimas – lengviausias būdas be pastangų laimėti ginčą
Argumentacijos klaidų yra daugybė. Taip pat yra ir kitokių būdų, norint pakeisti ar suvaldyti visuomenės nuomones. Dar vienas būdas – „oponento sumenkinimas“. Aš galiu jums sakyti, kad jūs esate tik paprastas mokytojas ar bibliotekininkas, ar verslininkas ar dar kas nors, kas jūs esate, bet kad ir kas būtumėt, tai yra nepakankama kompetencija atlikti ar vertinti tyrimus, nes jūs paprasčiausiai jų nesugebate suprasti arba neteisingai interpretuojate. Esate tam per menko išsilavinimo ir per mažos kompetencijos, kas nebūtinai yra tiesa.
Oponento sumenkinimas paskutiniu metu labai dažnai aptinkama plačiojoje žiniasklaidoje, norint bet kokia kaina nutildyti priešingą nuomonę. Visi, kas prieštarauja šiandieniniams ribojimams, yra antivakseriai, užsiimantys antivalstybine veikla. Šio metodo tikslas – nukreipti dėmesį nuo oponento klausimo ar teiginio į kokią nors asmeninę tikrą ar išgalvotą jo savybę.
Net ir puikūs įvairių sričių specialistai yra menkinami. Vienas iš pavyzdžių būtų Delfyje pasirodęs straipsnis.[2] Pats pirmasis jo sakinys teigia: „Masinei vakcinacijai prieštaraujantys aktyvistai, susibūrę į Sveikatos teisės institutą […]”. Masinei vakcinacijai prieštaraujančiais aktyvistais šiame straipsnyje vadinami medikai, teisininkai, advokatai, imunologai, epidemiologai, sveikatos teisės specialistai, visuomenės sveikatos mokslininkai ir kiti savo sričių ekspertai.[3] Aš manau, kad tokius žmones mažų mažiausiai turėtų būti gėda vadinti aktyvistais. Jie yra profesionalai. Dauguma savo srityje dirbantys dešimtmečius.
Todėl skaitydami panašaus turinio straipsnius, atkreipkite dėmesį į tai, kaip jums pateikiama informacija. Ar atsakoma į užduotus klausimus? Ar visą laiką kalbama apie temos objektą? Ar pasisakymai paremti kuo nors daugiau, nei tik nuomone? Ar nebandoma apeliuoti į praeitį, prisiminimus, tradicijas, įsivaizduojamas pasekmes, autoritetus, pasisakančiųjų kiekį? Ar nėra bandoma sumenkinti oponento asmeniškai vietoj to, kad būtų aptariamas jo teiginys?
Ieškokite patikimos ir objektyvios informacijos, poziciją susidarykite remdamiesi argumentais ir nenuvertinkite savo gebėjimų. Linkiu sėkmės domintis pasaulio pokyčiais ir akylai stebint, kaip kažkas bando ar nebando paveikti jūsų poziciją.
