Artūras Zuokas laidoje „Riba“: grynieji pinigai – tai žmogaus pasirinkimo laisvė – ją reikia ginti

Centrinės valiutos sistema valdys žmogų – visu pajėgumu

Tam tikra dalis tautiečių mano, neva Artūras Zuokas pakeitė Vilniaus veidą.

Džiaugdamasis Vilniaus mero patirtimi, „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas šiandieninėje laidos „Riba“ versijoje papasakos kai ką naujo; daliai – gyvybiškai naudingo; likusiems – primins kai ką seniai pamiršto. Pakeldamas po storu dulkių sluoksniu dūlėjusias temas, liečiančias kiekvieną Lietuvos gyventoją, vyras, nestokodamas kasdienių pavyzdžių, privers susimąstyti, kur dingo asmeninės laisvės, kurios yra kraugeriškai trypiamos.

Save matantis kaip inovatorių, pašnekovas skuba atskleisti technologijų puses, vienai iš jų esant suteptai krauju. Anot jo, nepaisant to, kad dirbtinis intelektas spėriai surenka informaciją, sutaupydamas laiko, po juo taipogi išsiraizgiusios pinklės, jeigu nepanaudosime šių pranašumų tinkamai.

Pavyzdžiui, daugelis kalba apie problemas patenkant pas šeimos gydytus. Zuoko manymu, didžiąją dalį problemų išspręstų DI, jei valdžia būtų efektyvi. Tačiau valstybė veikiau kišasi į šeimos auklėjimą, ligonius tuo tarpu įrašydama į sąrašo galą. 

„Dabartinė valdžia nelinkusi diskutuoti – vietoj dialogo ji daro spaudimą“, – pabrėžia A. Zuokas.

Kažkas nutekina pinigus, o mes niekaip nesutvarkome Gedimino kalno

A. Zuokas tikina, esą tunelis tarp Anglijos ir kontinentinės Europos buvo suręstas per 10 metų – kodėl Gedimino kalno atveju susiduriama su tokiais iššūkiais? 

Valdžios neįgalumą esą apsprendžia ir tai, jog Vilnius tai platina gatves, tai siaurina. Aptardamas Kaune statomo tilto planus, suprojektuoto dar 2016 m., jis atskleidžia, kad tuometinė jo kaina siekė 26 mln. eurų. Tačiau, paskelbus konkursą, jį laimėjo viena iš įmonių, pasiūliusi 14,4 mln. eurų. Pasirodo, norint įgyvendinti projektą, galima tai padaryti greitai ir efektyviai, sutaupant gyventojų pinigus...

Kritikuodamas biurokratinius šalies mechanizmus, vyras tikras: reikia ginti pamatinius dalykus, nes valdžia neturi teisės kontroliuoti privataus žmogaus gyvenimo, kaip ir galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Nepaisant to, jog pastarasis ragina rūpintis aplinka, atskleisdamas savo požiūrį į žaliąjį kursą, taipogi pabrėžia, esą šiandien aplinkosauga yra vedina „euročiulpių“ verslo modelių, kuriančių pseudoprogramas, kurioms ištaškomi milijonai. Tai akivaizdus parodymas, kad „žaliojo gyvenimo“ idėja yra svarbiau nei paprastas žmogus. 

„Riba“ su Ugniumi Kiguoliu kiekvieną penktadienį 19 val.

Politinio veikėjo inicijuotos reformos – nuo ambicingų miesto infrastruktūrų projektų iki netradicinių viešųjų erdvių panaudojimo būdų – taip pat ragina peržvelgti šiandieninę (feisbuko) politiką, nesinaudojančią protu ir išmintimi.

Kam priklauso Gedimino kalnas? Kas tie „euročiulpiai“ ir kaip juos apeiti? Ar Lietuva iš tiesų regresuoja? Kodėl A. Zuokas atleistų pusę darbuotojų, jei taptų Vilniaus miesto meru? Su kuo šalis turėtų palaikyti ryšius, siekdama šalį vesti ekologijos keliu? Kas atsakingas už tai, jog dalis Lietuvos septynias paras neturėjo elektros?

Pašnekovas nebando kažkam įtikti – daugely valdžios sprendimų regi galybę dėmių, nevengdamas įvardinti tam tikrą priežastingumą.

Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.