Artėjant rinkimams G. Nausėda stengiasi pasirodyti kaip aktyvus tautos prezidentas

Prieš rinkimus G. Nausėda pradėjo reikšti nuomonę ir kritikuoti valdžią

Neišvengiamai artėjant Lietuvos prezidento rinkimams, vis dažniau išgirstame griežtų Gitano Nausėdos pasisakymų. Pernelyg politika nesidominčių ar greitai senesnius įvykius pamirštančių rinkėjų akyse dabartinis Lietuvos prezidentas pradeda atrodyti kaip puikus pasirinkimas. Juk jis esą nepalaiko dabartinės konservatorių valdžios, kovoja už eilinius Lietuvos piliečius bei tradicinę šeimą ir pasisako už diplomatiją, o ne kivirčų kėlimą su kitomis valstybėmis. Tačiau pažvelgus į visą, o ne kelių pastarųjų savaičių Gitano Nausėdos kadenciją, kyla didelių abejonių jo nuoširdumu.

Štai dabar G. Nausėda su savo atstovais jau kurį laiką aktyviai kritikuoja valdžią ir bando atrodyti kaip paprastais Lietuvos žmonėmis ir jų gerove susirūpinęs prezidentas. Pavyzdžiui, neseniai prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą. G. Nausėdos patarėja aiškino, jog ministro abejonės dėl įsipareigojimo kelti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio mažina pasitikėjimą Vyriausybe ir atrodo nerimtai^[1]:

„Švietimo ministro vakarykščiai tokie nerišlūs pasisakymai dėl šio rodiklio, kad galbūt jis yra kažkoks netinkamas, rodiklio kvestionavimas dar labiau mažina tą pasikliovimą, ar tikrai tas įsipareigojimas bus pasiektas.“

Prezidento patarėja, kuri, žinoma, atstovauja G. Nausėdos nuomonę, išreiškė nepasitenkinimą ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet ir Lietuvos banko bei Europos Komisijos (EK) prognozėmis, kurios esą tik didina dvejones apie pažadų tesėjimą. Pasak prezidento patarėjos, naujausi skaičiavimai rodo, jog dabartiniai ŠMSM siūlymai veikiausiai nepadės pakelti mokytojų atlyginimų lygio iki žadėtų procentų.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo 10 proc. didinti nuo sausio, ir 10 proc. nuo rugsėjo. Įvertinus viską, toks finansavimas kelia labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar bus pasiektas kitais metais pažadėtas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio mokytojų atlyginimų lygis“, – kalbėjo prezidento patarėja I. Segalovičienė.

„Abejones ypatingai sustiprina tai, kad Lietuvos bankas, kaip ir Europos Komisija, darbo užmokesčio augimą 2024 metais prognozuoja didesnį nei Finansų ministerija. Lietuvos bankas sako, kad gali didėjimas būti virš 7 ir daugiau procentų, o Finansų ministerija – 6,5 proc.“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Dabar, kai Lietuvos prezidento rinkimai jau visai ne už kalnų, prezidentas Gitanas Nausėda atvirai ragina Vyriausybę, jog ši įvertintų Seimo opizicijos pateiktus siūlymus kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą. Jis tarsi stoja ne valdančiųjų, o opozicijos bei dėl savo atlyginimų nepatenkintų švietimo įstaigų darbuotojų pusėn. I. Segalovičienė viešai sakė:

„Prezidentas ragina įsivertinti ir tikrai mato, kad opozicija šioje vietoje yra pateikusi pasiūlymus ir tikrai tikslinga atsižvelgti į tai.“

Tačiau nepaisant gražiai atrodančių žodžių, verta prisiminti, jog per visą prezidentavimo laikotarpį G. Nausėda vargu ar nors šiek tiek stengėsi dėl mokytojų ir jų atlyginimų. Iš tiesų, galima teigti netgi priešingai – jis buvo tik pasyvus stebėtojas, nemėginęs padėti mokytojams, kurie per šiuos kelerius metus jau ne sykį dėstė savo problemas, streikavo ir reikalavo atlyginimų didinimo bei krūvio mažinimo. O žvelgiant plačiau, G. Nausėda buvo pažadų neištesėjęs, pasyvus bei tvirto stuburo neturintis prezidentas kone visose srityse.

Vietoj G. Nausėdos žadėtų augančių mokytojų algų ir mažesnių klasių – pedagogų streikai ir uždaromos mokyklos

Iš tiesų, prieš rinkimus G. Nausėda dalino daug pažadų, tačiau jie taip ir liko tik saldžiomis kalbomis, kuriomis mielai patikėjo didesnė dalis balsavusiųjų. Kalbant apie švietimo sektorių, jis žadėjo stabiliai augančias mokytojų algas.

G. Nausėda tvirtino, kad mokytojai turėtų gauti etatinį atlyginimą, savo vidurkiu priartėsiantį prie ES mokytojų atlyginimo vidurkio. Jis sakė, kad tai bus pasiekta patvirtinus ilgalaikę 5-8 metų švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą. Jis taip žarstėsi pažadais, kad net kartojo, jog algos turėtų kilti reguliariai perskaičiuojant jų didinimą pagal infliacijos rodiklius.

Tačiau jau kone reguliariai streikuojantys mokytojai yra puikus įrodymas, kad nieko panašaus neįvyko. Mokytojus G. Nausėda vėl prisiminė tik dabar, kai į nugarą alsuoja prezidento kadencijos pabaiga. Nors ir dabar galima išgirsti tik replikas, bet ne konkrečius rimtus veiksmus.

Jis taip pat prieš rinkimus žadėjo, kad mokyklos taps nebe tokios prigrūstos mokiniais. Juk didelės klasės ir didelės mokylos yra vargas tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tačiau po tapimo prezidentu G. Nausėda pamiršo savo pažadus. Per visą šį laikotarpį ne tik nebuvo sukurtas mažesnių mokyklų tinklas, bet netgi ir toliau vyko sistemingas mokyklų uždarymas.

Žiūrint vien į pliką statistiką, duomenys atrodo išties kraupiai. Per 2017-2023 metus^[2]:

• uždaryta 219 savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų,
• valstybinės mokyklos neteko 2 729 mokytojų,
• valstybinių mokyklų mokinių skaičius padidėjo 4 901 mokiniu.

Tad kur liko G. Nausėdos žadėtos mažiau mokinių turinčios mokyklos, taip ir lieka neaišku. Galbūt jis turėjo omenyje privačias mokymo įstaigas, kurias išgali lankyti tik turtingesnių šeimų atžalos? Mat per G. Nausėdos kadenciją tokių mokyklų kone padvigubėjo: 2018-2019 metais privačių bendrojo ugdymo mokyklų buvo 64, o 2022-2023 metais jau veikė 102 privačios mokyklos.

Prezidentas pradėjo rodyti susirūpinimą Lietuvos šeimomis ir narkotikais

Kalbant apie mokyklas, žinoma svarbu paminėti ir daugelį Lietuvos šeimų suerzinusią Gyvenimo įgūdžių programą. Šiuo metu G. Nausėda daugeliui atrodo kaip tas politikas, kuris palaiko šeimas ir nesutinka su Gyvenimo įgūdžių programos turiniu, susijusiu su lytiškumu. G. Nausėda yra sakęs^[3]:

„Man atrodo, kad mes kartais pritrūkstame sveiko požiūrio į dalykus ir kartais darome daugiau dėl paukščiuko negu kad dėl to, kad realiai mūsų žmonės, mūsų vaikai būtų geriau pasirengę pradėti savo savarankišką gyvenimą. Juk šių įgūdžių ugdymo programa yra ne tik apie lytiškumo ugdymą, nors ir ten aš turėčiau tam tikrų pastabų ir pasigendu programos turinyje tokios labai paprastos ir visiems suprantamos sąvokos kaip šeima.“

Visgi yra sunku atspėti, kiek prezidentas nuoširdžiai susirūpinęs dėl LGBTQ ideologijos kišimo į bendrąją ugdymo programą. Juk tai tas pats Lietuvos vadovas, kuris šia tema tylėjo iki pat to momento, kai per visą šalį nuvilnijo pasipiktinimo banga. Be to, tai tas pats prezidentas, kuris, regis, atvirai palaiko LGBTQ bendruomenę, nes mielai susitiko su LGBTQ bendruomenei priklausančio vaiko mama ir po pokalbio žėrė kritiką Seimui, kad šis nepatvirtino Partnerystės įstatymo.

Kalbant apie mokyklas, G. Nausėda artėjant kadencijos pabaigai taip pat susirūpino narkotikais mokyklose. Juk praėjusiais metais buvo registruota 150 atvejų, kai nepilnamečiai asmenys buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir jų kontrabanda. O per šių metų 8 mėnesius buvo registruoti 75 atvejai. Tačiau nors narkotikai yra puikiai žinoma jaunimo problema, kuri iš mokyklų niekur nebuvo dingusi visu G. Nausėdos prezidentavimo laiku, apie tai šalies vadovas prakalbo tik dabar. Prieš porą mėnesių jo patarėjas Kęstutis Budrys aiškino, kad ši problema peržengė nacionalinio saugumo problemų slenkstį^[4].

„Problema, akivaizdu, yra didelė. Narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe užprogramuoja visuomenės problemas į ateitį – tai reiškia priklausomybės didėjimą, socialinių saitų aižėjimą, ir visa tai, kas su tuo yra susiję. Dėl to, praleidę galimybę sureaguoti jau šiuo metu, užprogramuosime daug didesnes problemas ateityje“, – kalbėjo K. Budrys.

Buvo pažerta idėjų, kaip tvarkyti šią problemą, tačiau akivaizdu, kad vėlgi – jų įgyvendinimui nepakaks vos kelių mėnesių. O tai panašu į dar vieną būdą priminti, kad verta rinkti tą patį prezidentą ir antrai kadencijai, kad jis galėtų tęsti pradėtus darbus.

O Vyriausybei parengus 2024 metų valstybės biudžeto projektą, prezidentas jį sukritikavo dėl per menko dėmesio šeimoms. G. Nausėda teigė, jog biudžeto projekte pasigedo daugiau lėšų vaikams ir šeimoms, taip pat tikino, jog bandys teikti pasiūlymą taikyti šeimos mokesčio lengvatą. Kaip teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, šeimos mokesčio lengvata padės mažinti nelygybę. Be to, prezidentas taip pat siūlo artinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA), tai vadindamas strateginiu tikslu. Tik kur buvo prezidento dėmesys šeimoms visą jo kadenciją?

Likus keliems mėnesiams iki rinkimų G. Nausėdai parūpo prasti keliai

Prie pastarųjų mėnesių neįtikėtino G. Nausėdos aktyvumo reikėtų įrašyti ir susirūpinimą prasta Lietuvos kelių infrastruktūra^[5]. Nors tokiems klausimams prezidentas turėjo visą jau daugiau nei ketverius metus trunkančią kadenciją, tačiau aktyviai ir pakankamai garsiai pradėjo kalbėti tik dabar. Tad natūraliai kyla abejonių, kiek susirūpinimas keliais yra nuoširdus, o kiek – tik bandymas sukurti tam tikras priežastis, dėl kurių rinkėjai turėtų pratęsti G. Nausėdos prezidentavimą dar vienai kadencijai.

Kalbėdamas apie 2024 metų valstybės biudžetą, G. Nausėda tvirtino, jog reikia ieškoti galimybių didinti kelių sektoriaus finansavimą. Jis pabrėžė, jog numatytos lėšos yra per mažos kelių plėtrai bei modernizavimui. Prezidentas išreiškė kelių finansavimo svarbą, pabrėždamas, jog jie svarbūs ir kitoms sritims:

„Keliai svarbūs ne tik patys savaime, bet ir įgyvendinant švietimo ir sveikatos apsaugos reformas, nes jose daug kas pakabinta ant pavėžėjimo paslaugos. Jeigu ta paslauga negali būti normaliai suteikta dėl to, kad technika byra važiuodama duobėtais keliais, natūralu, kad šioje sistemoje atsiranda silpnoji grandis ir šiuo metu tai yra keliai.“

Tačiau kur buvo G. Nausėdos susirūpinimas kelių būkle ir jų infrastruktūrai skirtų lėšų didinimui visą prezidento kadenciją, lieka neaišku. Juk kelių infrastruktūros problema neatsirado per naktį, tačiau apie ją prezidentas prakalbo tik dabar.

O iš tiesų kelių būklė tokia tragiška, jog beveik 4 iš 10 kelių neatitinka kokybės reikalavimų ir bėgant laikui jie buvo menkai taisomi^[6]. Jei padėtis nesikeis, per 5-10 metų prireiks pagrindinių magistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys ruožų kapitalinių remontų. Susisiekimo viceministras Julius Skačauskas pabrėžė, jog valstybė jau ilgą laiką tinkamai nesirūpino susisiekimo reikalais:

„Ilgą laiką kelių būklei palaikyti valstybė neskyrė reikiamų lėšų, todėl šioje srityje prireiks nemažai darbų ir investicijų.“

Asfalto danga per dvejus metus Lietuvoje, galima sakyti, nepagerėjo. Tiesiog pavyko išsaugoti panašų blogos asfalto dangos procentą: 2021 metais jis siekė 39,72 proc., o 2022 metais buvo 38,67 proc. blogos būklės dangos.

Vietoj ryžtingo prezidento – beveik visą kadenciją trukusi tyla

Tiesą sakant, sunku G. Nausėdą vertinti kaip rimtą, savo pažadus vykdantį prezidentą, kuris tinkamai ėjo valstybės vadovo pareigas. Veikiausiai galima teigti priešingai – jis ne sykį nuvylė savo rinkėjus ir sulaukė daug kritikos dėl tylos ar nenoro veltis į įvairias šalyje kilusias problemas.

Pavyzdžiui, G. Nausėda nematė problemų dėl šalies atstovų išsilavinimo ar narkotikų vartojimo. Jam nerūpėjo, kad Teisingumo ministre tapo vos bakalaurą turinti Ewelina Dobrowolska. Jam taip pat nekėlė klausimų ir Morgana Danielė, kuri viešai gyrėsi, jog narkotikai jai tokie nesvetimi, kad jų pabandė vos 13 metų^[7].

G. Nausėdai COVID-19 pandemijos laikotarpiu visiškai nerūpėjo ministro Arūno Dulkio stumiamas kone priverstinis gyventojų vakcinavimas. Netgi atvirkščiai – prezidentas pats aktyviai skiepijosi, ragino skiepytis kitus, o A. Dulkį sukritikavo tik tada, kai ministras nusprendė stabdyti „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimą^[8].

G. Nausėda buvo itin pasyvus ir Dainiaus Kreivio bei „Ignitis grupės“ istorijoje^[9]. Kai paaiškėjo, jog energetikos ministras viešai nedeklaravo, kad su juo susijusi įmonė turi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų, G. Nausėda nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų. Po tokio pasyvumo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas neslėpė to, ką pastebėjo daugelis – G. Nausėda buvo tylus ir veiksmų nesiimantis prezidentas per visą savo kadenciją:

„Prezidento visos Vyriausybės istorijoje tikrai trūksta. Šiai dienai visi šneka, kad opozicija kažko nepadaro, bet prezidentas lygiai taip pat, kaip ir premjeras, neša atsakomybę už Vyriausybės veiklą. Ir kai prezidentas tyli dėl Navicko, kuriuo nepasitiki visa žemdirbių bendruomenė, kai prezidentas tyli dėl Bilotaitės istorijos ir dėl Kreivio, tai tikrai keista.“

Tad nors G. Nausėda dabar pradėjo negailėti karčių žodžių konservatoriams ir bando atrodyti kaip ryžtingas, už eilinius Lietuvos žmones bandantis kovoti prezidentas, reikėtų įvertinti visą jo kadenciją. Svarbu prisiminti, jog per savo kadenciją jis ne sykį užsivėrė tylos siena ir nedrįso spręsti aktualių problemų. Nueita iki tokio lygio, jog socialiniuose tinkluose netgi pasklido G. Nausėdos nuotrauka, su prierašu, kad yra ieškomas dingęs asmuo. Tad nepaisant gražių pastarųjų savaičių kalbų, verta prisiminti auksinę Salomėjos Nėries mintį: „Žygiais, o ne žodžiais, mes Tėvynę mylim“.

G. Nausėdos ryžtas atsirado tik atimant M. Drobiazko pilietybę

Tiesa, negalima sakyti, jog G. Nausėda per visą kadenciją nenudirbo nė vieno darbo. Pavyzdžiui, jis sėkmingai išbraukė M. Drobiazko bei Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, vien todėl, jog pora pasirodė Sočyje. Negailestingai išbraukdamas čiuožėjus, kurie daugybę metų garsino Lietuvą ir šaliai dovanojo ne vieną medalį, G. Nausėda sakė:

„Pasirašiau dekretą, kuriuo išbraukiau Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą. Gana yra gana. Demokratija privalo mokėti gintis. Kitaip tai nebe demokratija.“

Vėliau, rugsėjo 15 dieną, jis sėkmingai tęsė pradėtą žymių ledo šokėjų linčą, pasirašydamas dar vieną dekretą. Šį kartą G. Nausėda pranešė, jog iš M. Drobiazko yra atimama Lietuvos pilietybė. Verta paminėti, jog tokiam žingsniui nepritarė didesnė dalis Lietuvos gyventojų^[10], tačiau rinkėjų nuomonė prezidentui nerūpėjo. Pati M. Drobiazko irgi nesuprato, kodėl tapo prezidento įniršio auka, nes rašė:

„Aš nedalyvauju „propagandiniame“ veiksme, kaip jį pavadino vienas asmuo. Kartu su savo vyru, ledo partneriu ir nesavanaudišku Lietuvos patriotu Povilu, nešame kultūros ir gėrio šviesą, kiek tik galime, aš ir jis.“

Lietuvos vėliavos kėlimo niekinimas G. Nausėdai nėra svari priežastis naikinti pilietybę

Tuo tarpu kai Jonas Ohmanas nacionalinio transliuotojo eteryje išsišoko kalbėdamas apie Lietuvos trispalvę, G. Nausėdai tai nepasirodė itin svarbus atvejis. LRT laidoje „Savaitė“ J. Ohmanas organizacijos „Blue Yellow“ vadovas aiškiai išsakė nusistatymą prieš Lietuvos vėliavos iškėlimą, taip pat išvadino tokius asmenis kaip Žydrūnas Savickas vatnikais ir gyrėsi, jog būtent pats J. Ohmanas yra tikrasis Lietuvos patriotas. Laidos vedėjai paklausus, ar jis žino, jog dalis žmonių ragina per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kelti Lietuvos, o ne Ukrainos vėliavas, J. Ohmanas sakė:

„Oi, šitie... Aš dabar pasakysiu labai negražiai. Šitie mūsų vatninkai, savickai ir panašiai, kokie ten bebūtų, kokie jie ten „reikšmingi“, realiai yra nulis, jie nori tiesiog sau pasidaryti piarą ir tuo pačiu būti naudingi Rusijai. Čia labai jau negražiai sakau, bet tiesiog aš matau tą visą – biški juokinga, biški graudu. „Patriotai“... Kas čia patriotas? Čia esu aš. Atsiprašau šioj vietoj. <...> Bet čia marginalai, nieko.“

Panašias mintis žinomas asmuo dėstė ir šiek tiek anksčiau, kai netgi drįso pakeisti Ž. Savicko nuotraukoje esančią Lietuvos vėliavą į Rusijos vėliavą. Tačiau siūlymas atimti iš J. Ohmano Lietuvos pilietybę už trispalvės niekinimą nesulaukė Lietuvos prezidento dėmesio.

Galbūt tuo ir neverta stebėtis, kai pats G. Nausėda NATO viršūnių susitikime bučiavo Ukrainos vėliavą. Gan keistas gestas, žinant, jog Lietuvos prezidentas, regis, nėra bučiavęs Lietuvos vėliavos ir tikrai to nedarė per Vilniuje vykusį NATO susitikimą. Tad ar jį išties galima laikyti ryžtingu, Lietuvos žmonėms dirbančiu šalies vadovu?