Atskirti nuo vados šunys gali atpažinti savo giminaičius dar kurį laiką
Šuniuko kelionė iš vados į mylinčius namus yra įdomi ir sudėtinga, susijusi su emocijomis, prisirišimu, atmintimi ir elgesiu, kurie daugeliui augintinių šeimininkų atrodo intriguojantys ir kartais mįslingi. Visada įdomu kaip vystosi šuniukai ir ko galima tikėtis jiems augant ir prisitaikant prie naujos aplinkos. Ne vienas šuo atskirtas nuo vados ir mamos bei tėvo, manoma, ilgisi jų ir susiduria su atskirties nerimu[1].
Dažnas augintinio šeimininkas tikisi, kad to ilgesio šuniukas nejaus ir galės priprasti prie naujos palinkos lengvai. Tačiau kyla klausimas ar tokie gyvūnai pasiilgsta artimų giminaičių ir ar prisimena mamą, brolius ir seseris iš tos pačios vados. O gal gali atpažinti juos netyčia sutikus kitą gyvūną gatvėje ar šunų parke?
Daugelis šuniukų anksti atskiriami nuo savo vados ir tikima, kad prisirišimas dar nebūna toks gilus. Šuniuko gyvenimo pradžia dažnai būna susijusi su jo vados draugais. Šie ankstyvieji ryšiai yra labai svarbūs, tačiau daugelis šuniukų anksti atskiriami nuo savo brolių ir seserų. Tyrimų duomenimis, maždaug po dvejų metų jie greičiausiai nebeprisimins savo brolių ir seserų. Tai gali būti nerimą keliantis dalykas, tačiau, kaip teigia tyrėjai, šunys atsiskyrimą suvokia ir į jį reaguoja kitaip nei žmonės.
Atskyrimo nuo šeimos emocinis poveikis yra ne toks ryškus kaip žmonėms
Jei neseniai namo parsivežėte naują šuniuką, jums gali kilti klausimas apie emocinį atsiskyrimo poveikį. Šunys neabejotinai patiria įvairias emocijas, pavyzdžiui, baimę, susijaudinimą, laimę ir net sielvartą. Tačiau jų emocijos ir atmintis veikia ne taip pat kaip žmonių. Kaip pastebi šunų elgsenos ir dresūros specialistė Britt Rosendahl, palikti gerai pažįstamą būrį gali būti bauginanti patirtis.
Tai susiję su prisitaikymu prie naujų kvapų, vaizdų, tvarkos, žmonių ir garsų. Tai nebūtinai reiškia, kad jie pasiilgsta savo brolių ir seserų, bet veikiau reikia prisitaikyti prie kitokios aplinkos. Augintinių tėvai gali priskirti savo šuniukams žmogiškas emocijas, tokias kaip trūkumas ar ilgesys, tačiau B. Rosendahl įspėja, kad nereikėtų humanizuoti šunų elgesio, nes dėl to gali būti sunkiau juos suprasti[2].
Šunys yra unikalūs tuo, kad gali vienodai prisirišti ir prie žmonių, ir prie kitų šunų. Jie linkę užmegzti santykius, pagrįstus savybėmis, o ne rūšimi. Viskas, ko reikia iš augintinio tėvų, tai suteikti saugius, šiltus ir mylinčius namus. Užmezgę ryšį su jumis, jie neskausmingai atsikratys ankstyvojo prisirišimo, susiformavusio su savo mažyliais.
Kada geriausia šuniukus atskirti nuo vados?
Įdomu tai, kad šuns atpažinimo jausmas pasireiškia ne iš karto po gimimo. Šuniukai atveria akis ne anksčiau kaip po 10-14 dienų, o atpažinti kitus gaujos narius pradeda maždaug 4-5 savaičių amžiaus. Naujo šuniuko parsivežimas į namus yra jaudinantis įvykis, kuris susijęs su daugybe klausimų ir rūpesčių. Vienas iš dažnų naujų gyvūnų savininkų rūpesčių yra galimas kaltės jausmas, susijęs su šuniuko atskyrimu nuo šeimos taip greitai po gimimo[3].
Ar tai juos traumuoja? Ar jie prisimena savo brolius ir seseris arba motinas? Kokio amžiaus šuniukus geriausia atskirti? Gyvūnų ekspertai, remdamiesi keliais moksliniais tyrimais, nušvietė šiuos klausimus ir pateikė keletą nuraminančių atsakymų.
Specialistai rekomenduoja, kad šuniukai liktų su savo vadomis iki 8-12 savaičių amžiaus. Atskyrimas iki šio laiko gali sukelti elgesio problemų vėlesniame amžiuje, pavyzdžiui, agresiją, savininkiškumą ir nerimą. Kai kurie šunys gali net sapnuoti košmarus. Perėjimas į naujus namus greičiausiai sukels stresą, nepriklausomai nuo to, kada tai įvyks. Tačiau tai yra natūrali augimo ir prisitaikymo dalis ir nebūtinai susijusi su brolių ir seserų pasiilgimu.
Šunų atminties tyrimai yra įdomūs, bet sudėtingi
Viename tyrime buvo nagrinėjama, ar šunys prisimena savo brolius ir seseris bei motiną po kelerių metų išsiskyrimo. Jie nustatė, kad sulaukę dvejų metų šunys atpažindavo tik tą brolį ar seserį, su kuriuo gyveno, o ne kitus savo brolius ar seseris. Įdomu tai, kad jie galėjo atpažinti savo motinas, o motinos taip pat atpažindavo savo šuniukus.
Toks motinos, o ne brolių ir seserų atpažinimas yra prasmingas išgyvenimo kontekste. Altricialiniai gyvūnai, tokie kaip šunys, daugiausia priklauso nuo savo motinų, todėl motinos atpažinimas yra labai svarbus. Tyrimai taip pat rodo, kad šunys naudoja alternatyvius metodus, pavyzdžiui, patirtį ir aplinką, kad atskirtų motiną nuo brolių ir seserų.
Kvapas atlieka svarbų vaidmenį šunims orientuojantis ir įsimenant. Tyrimai rodo, kad šunys kitus šunis ir žmones labiau įsimena pagal kvapą nei pagal regėjimą. Tai patvirtina įvairūs tyrimai, kurių metu nustatyta, kad šunys labiau tyrinėja pažįstamus kvapus ir netgi gali prisiminti užduotis, kai jos siejamos su konkrečiu kvapu, pavyzdžiui, vanilės[4].
Kiti tyrimai parodė kvapo svarbą atpažįstant šuns ir žmogaus šeimos narius, net ir po ilgų metų išsiskyrimo. Galiausiai, net ir atlikę gerai parengtus tyrimus, galime tik numanyti, kas vyksta šuns galvoje. Kaip sako sertifikuota šunų dresuotoja ir elgesio konsultantė Jennifer Malawey, kol kas negalima tiksliai pasakyti, kaip veikia šunų atmintis.
Šunys per keletą metų pamiršta apie vados draugus, bet mamas prisimena ilgiau nei 3
Daugeliui augintinių savininkų aktualus klausimas, ar šunys atpažįsta savo giminaičius, ypač brolius, seseris ir motinas. Šį klausimą tyrė Kanados Karalienės universiteto mokslininkai, kurie atliko kvapų testus, kuriuose dalyvavo 18 šunų motinų ir 25 šuniukai. Šuns uoslė yra itin sudėtingas ir galingas įrankis. Įspūdinga tai, kad 19 iš tirtų šuniukų labiau domėjosi savo motinos kvapu, o 14 iš 18 motinų pirmenybę teikė savo palikuonių kvapui.
Šie įrodymai tvirtai patvirtina mintį, kad šunys su motinomis užmezga išskirtinį ryšį. Kaip aiškina šunų elgsenos ekspertai, šį ryšį greičiausiai lemia šuniukų išgyvenimo priklausomybė nuo motinų. Šunys gimsta neišsivystę ir jiems reikia tėvų, kad galėtų augti ir klestėti. Todėl motinos atpažinimas tampa gyvybiškai svarbia išgyvenimo dalimi. Stebėtina, kad sulaukę dvejų metų šunys paprastai pamiršta savo brolius ir seseris, jei nuo jų atskiriami maždaug 8-12 savaičių amžiaus.
Tačiau jie dažnai atpažįsta savo motinas ir gerokai vyresniame amžiuje. Iš pradžių tai gali skambėti šiurkščiai, tačiau, pasak ekspertų, šis perėjimas šuniukams yra palyginti neskausmingas. Manoma, kad šis unikalus šunų psichologijos aspektas yra susijęs su šunų atminties ir emocijų veikimo būdu, kuris labai skiriasi nuo žmonių patirties. Šunų gebėjimas lengvai užmegzti ryšį su žmonėmis kartu su jų ribota atmintimi leidžia jiems be vargo nutraukti ankstesnius santykius.
2016 m. atliktame tyrime netgi teigiama, kad šunys gali turėti epizodinę atmintį, t. y. jie gali prisiminti tam tikrus praeities įvykius. Tačiau ši atminties forma yra gana ribota, o prisiminimai nėra saugomi ilgesnį laiką. Nepaisant šių atradimų, ekspertai vieningai sutaria, kad šuniukų nereikėtų atskirti nuo vados anksčiau nei 8-12 savaičių. Ankstyvas atskyrimas gali sutrikdyti vystymąsi ir sukelti tokias problemas kaip nerimas, stiprus savininkiškumas, agresija ar net suaugusiųjų košmarai, jei anksti patiriama trauma.
Problemų išvengimas ir prisitaikymas prie naujos aplinkos yra svarbiausi pirmais mėnesiais
Pirmaisiais mėnesiais šuniukai aktyviai lavina motorinius įgūdžius, atsparumą stresui ir įkandimo kontrolę. Šiuo etapu labai svarbus saugumas, kurį jiems suteikia motina ir vados draugai, todėl išėjimas iš šios pažįstamos aplinkos gali kelti baimę. Būtina pripažinti, kad šunų elgesys ir emocijos skiriasi nuo žmonių elgesio ir emocijų. Rosendahlis įspėja, kad nereikėtų humanizuoti šunų veiksmų, nes tai gali sudaryti kliūčių tikram supratimui.
Integruojant šuniuką į naujus namus, ekspertai rekomenduoja nustatyti reguliarią tvarką, apimančią pasivaikščiojimus, maitinimą ir žaidimus, kad būtų lengviau vystytis. Kiekvienas šuniukas yra unikalus, todėl jo prisitaikymas prie naujos aplinkos bus skirtingas.
Vieni šuniukai įsikuria greitai, kitiems gali prireikti kelių savaičių. Šiuo pereinamuoju etapu patariama lanksčiai tvarkyti tvarkaraštį. Jei šuniukas rodo susidomėjimą žaidimu, užsiimkite su juo; jei jis pavargęs, leiskite jam pailsėti.
Tyrimai ir ekspertų nuomonės pabrėžia, kad šuniuko perėjimas iš vados į naujus namus, nors ir kupinas sudėtingų emocijų ir vystymosi poreikių, yra natūralus ir paprastai neskausmingas procesas. Supratimas apie unikalius šunų atminties, atpažinimo ir vystymosi aspektus gali padėti naujiems augintinių savininkams įveikti šią jaudinančią kelionę. Laikydamiesi ekspertų rekomendacijų ir išlaikydami empatiją savo naujiems kailiniams šeimos nariams, jie gali užtikrinti sklandų ir meilų perėjimą į naują gyvenimą kartu.
