Paviešintos tariamos ataskaitos apie Šiaurės Korėjos karinių pajėgų perkėlimą į Rusiją
Kariškiai iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) tariamai buvo pradėti gabenti į Rusiją tolesniam permetimui į karinės operacijos Ukrainoje zoną, spalio 18 dieną pranešė Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“, cituodama Respublikos nacionalinę žvalgybos tarnybą. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos nekomentavo. Kremlius anksčiau pavadino „antimi“ pranešimus apie galimą Šiaurės Korėjos kariškių dalyvavimą karinėje operacijoje Ukrainoje.[1]
Remiantis „Yonhap“ ataskaita, KLDR tariamai nusprendė pasiųsti 12 tūkstančių karių „Rusijai paremti“, įskaitant ir elitinius respublikos karinius dalinius.
Agentūra teigia, kad pirmajame etape į Vladivostoką neva buvo perkelta 1,5 tūkstančio kariškių iš Šiaurės Korėjos. Pietų Korėjos žvalgyba teigia, kad KLDR tariamai pradėjo savo specialiųjų pajėgų permetimą į Rusiją laikotarpiu nuo spalio 8 iki 13 dienos, ir ruošiamasi antram permetimui.
Šiaurės Korėjos kariuomenė, kaip įtariama, yra dislokuota kariniuose daliniuose Vladivostoke, Usuryske, Chabarovske ir Blagoveščenske, skelbia leidinys „Yonhap“.
Pietų Korėjos prezidentas Junk Sokjolas (Yoon Suk Yeol) spalio 18 dieną sušaukė skubų saugumo posėdį, pasirodžius pranešimams apie tariamą kariškių perkėlimą iš KLDR į Rusiją. Susitikime dalyvavo Nacionalinio saugumo tarybos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinės žvalgybos tarnybos atstovai.
Susitikime padaryta išvada, kad padėtis kelia didelę grėsmę saugumui ne tik Pietų Korėjai, bet ir tarptautinei bendruomenei, sakoma prezidento administracijos pranešime spaudai, kurį cituoja „Korea Times“.[2]
„Jie taip pat nusprendė nelikti nuošalyje ir atsakys sutelkdami visas įmanomas priemones bendradarbiaudami su tarptautine bendruomene“, – pridūrė Pietų Korėjos prezidento biuras.
Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas interviu „War Zone“ teigė, kad Rusijoje tariamai treniruojama 11 tūkstančių Šiaurės Korėjos kariškių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vizitą Briuselyje nurodė, kad 10 tūkstančių KLDR karių neva yra pasirengę dalyvauti karo veiksmuose.[3]
Kartu su pasirodžiusia informacija apie tariamą Šiaurės Korėjos kariuomenės permetimą į Rusiją „Telegram“ kanaluose buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame tariamai vaizduojami į Rusiją atvykę kariai iš Šiaurės Korėjos. Karinėmis uniformomis vilkinčių žmonių veidų vaizdo įraše nesimato. Nežinia, kada ir kur jis buvo nufilmuotas.
Rusijos valdžios institucijos pasirodžiusios informacijos nepatvirtino
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovybė Vladivostoke perpasakojo „Yonhap“ straipsnį savo telegramos kanale, pridėdama komentarą: „Baisu???“ Vėliau įrašas buvo ištrintas. Rusijos diplomatinio departamento atstovybė nurodė, kad ištrintas įrašas buvo paskelbtas per klaidą.
„Tipiškas atvejis, kai asmeninė žinutė siunčiama ne adresatui, o kanalui“, – nurodė institucija.
Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Švytkinas sakė neturintis informacijos apie tariamą KLDR kariškių perkėlimą į kovos veiksmų Ukrainoje zoną.
„Pasakysiu, kad tokios informacijos neturiu. Apie Šiaurės Korėjos kariškių buvimą, pasirengimą dalyvauti kovos veiksmuose ar juo labiau jų dalyvavimą specialioje karinėje operacijoje“, – nurodė pavaduotojas.
Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas paskelbė pranešimą „VKontakte“, kuriame paminėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino valstybės Dūmai pateiktą įstatymo projektą dėl Rusijos ir KLDR visapusiškos strateginės partnerystės sutarties ratifikavimo. Sutartyje yra straipsnis dėl abipusės karinės ir kitokios pagalbos teikimo užpuolimo atveju.[4]
„Nerekomenduojama tikrinti, kaip veikia minėtas sutarties straipsnis. Jame nustatyti tikrieji atsakingų valstybių įsipareigojimai, įskaitant reagavimą saugumui į kylančias grėsmes. Mes laikysimės sudaryto susitarimo ribų. Visi turėtų tai prisiminti, įskaitant ir tuos, kurie neramiai miega“, – rašė D. Medvedevas.
Gandai apie Korėjos karius Ukrainoje pasirodė dar 2022 m.
Gandai apie tariamą atskirų Šiaurės Korėjos kariškių buvimą karo zonoje Ukrainoje, taip pat apie galimą KLDR reguliariosios kariuomenės karių išsiuntimą pasirodė dar 2022 m. Tada „Telegram“ kanaluose, o vėliau ir Rusijos bei užsienio žiniasklaidoje pasklido informacija, kad KLDR neva pasiūlė į kovos veiksmų zoną pasiųsti 100 tūkstančių savanorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija tuomet sakė, kad tokios derybos nevyksta ir neplanuojama siųsti Šiaurės Korėjos savanorių į Donecką ir Luhanską.[5]
2024 m. spalio pradžioje internete vėl pasirodė gandai apie KLDR kariuomenės siuntimą į konflikto zoną. Laikraštis „Kyiv Post“, remdamasis šaltiniais, rašė apie Šiaurės Korėjos kariškių buvimą netoli Donecko.
Spalio 8 dieną Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Jion Hionas (Kim Yong-hyun), kalbėdamas šalies parlamente, pripažino galimybę, kad KLDR dislokuos ginkluotąsias pajėgas konflikto zonoje Ukrainoje. Savo kalboje jis rėmėsi tuo, kad Maskvos ir Pchenjano pasirašytas susitarimas, jo nuomone, yra panašus į karinį aljansą.
Šią temą pratęsė Vakarų žiniasklaida. Spalio 10 dieną britų „The Guardian“, cituodamas aukšto rango pareigūnus Kijeve ir Seule, rašė, kad neva „dešimtys Šiaurės Korėjos karinių inžinierių“ jau yra netoli fronto linijos ir padeda eksploatuoti raketų paleidimo įrenginius.[6]
Tą pačią dieną Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas nurodė, kad pranešimai apie galimą Šiaurės Korėjos kariškių dalyvavimą operacijoje Ukrainoje „atrodo kaip dar viena antis“.
Spalio 14 dieną Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vaizdo pranešime teigė, kad KLDR „faktiškai prisijungė“ prie Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto Rusijos pusėje.[7]
D. Peskovas, atsakydamas į klausimą, ar Maskva palaikytų Šiaurės Korėją karo su Pietų Korėja atveju, teigė, kad Maskvos ir Pchenjano susitarimo formuluotė yra „gana vienareikšmiška“ ir kad dokumentas reiškia „strateginį nuodugnų bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant saugumą“.
Savo ruožtu NATO patikino, kad aljansas neturi jokių įrodymų, jog Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kokiose nors priemonėse Ukrainoje.
Ką reiškia Rusijos ir KLDR pasirašyta strateginės partnerystės sutartis
Birželį per Rusijos prezidento V. Putino pirmąjį per 24 metus vizitą Šiaurės Korėjoje abi šalys pasirašė Išsamią strateginės partnerystės sutartį, kuri apima savitarpio karinę pagalbą išorinės atakos atveju. Spalį V. Putinas pateikė Valstybės Dūmai projektą dėl šio susitarimo ratifikavimo.[8]
Pagalba agresijos atveju minima sutarties 4 straipsnyje, kurio visą tekstą paskelbė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
„Jei viena iš šalių yra karo padėtyje dėl vienos valstybės ar kelių valstybių ginkluotos invazijos, kita šalis nedelsdama panaudos visas turimas priemones pagal JT Chartijos 51 straipsnį, ir pasirems KLDR ir Rusijos įstatymais, kad suteiktų karinę ir kitokią pagalbą“, – sakoma straipsnyje.
Komentuodamas šią sutarties nuostatą, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikino, kad „čia yra išimtinai gynybinė pozicija“.
Pats V. Putinas birželį, teigė, kad pagal gynybos sutartį su KLDR konflikte Ukrainoje nereikia naudoti korėjiečių karių.
„Mes nieko apie tai neklausiame, niekas mums to nesiūlė, todėl nėra reikalo apie tai kalbėti“, – į klausimą, ar leidžiama įtraukti Šiaurės Korėjos savanorius į konfliktą, atsakė valstybės vadovas.
Pentagonas negalėjo patvirtinti Šiaurės Korėjos karių buvimo karo zonoje
JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas (Lloyd Austin) pripažino, kad negali patvirtinti Ukrainos versijų apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijos specialiosios karinės operacijos zonoje.
„Mačiau šias publikacijas žiniasklaidoje. Šiuo metu negaliu jų patvirtinti“, – sakė jis, kalbėdamas spaudos konferencijoje po pirmojo Septynių šalių grupės gynybos ministrų susitikimo, vykusio Neapolyje. Pasak L.Ostino, tai yra „klausimas, kurį Jungtinės Valstijos toliau nagrinės“.
