<h2>Dabartinės teorijos turėtų būti pakeistos į universalesnę</h2>
<p>Ar laikas egzistuoja? Aišku, atsakymas į šį klausimą gali atrodyti ganėtinai akivaizdus: žinoma, kad taip! Tiesiog pažvelkite į kalendorių ar laikrodį. Tačiau fizikos raida vis tik rodo, jog laiko nebuvimas taipogi yra traktuojamas kaip viena iš galimybių, į kurią turėtume žiūrėti ne ką mažiau rimtai[1]. Kita vertus, kaipgi taip gali būti ir ką tai reikštų? Prireiks šiek tiek laiko paaiškinti, bet nesijaudinkite: net jei laiko nėra, mūsų gyvenimas tęsis kaip įprasta.</p>
<p>Taip, fizika šiuo metu išgyvena krizę. Jau praėjusį šimtmetį visatą aiškinome dviem nepaprastai sėkmingomis fizikinėmis teorijomis: bendrąja reliatyvumo bei kvantinės mechanikos (kvantinės fizikos).</p>
<p>Pastaroji, beje, aprašo, kaip tam tikri dalykai veikia neįtikėtinai mažame dalelių sąveikos pasaulyje. Tuo tarpu bendroji reliatyvumo teorija apibūdina bendrą gravitacijos vaizdą ir tai, kaip objektai juda. Ir nors abi teorijos veikia labai gerai, tačiau manoma, kad jos prieštarauja viena kitai, dėl ko mokslininkai sutinka, jog abi teorijas reikia pakeisti nauja, bendresne rūšimi.</p>
<p>Būtent todėl fizikai nori sukurti „kvantinės gravitacijos“ teoriją, kuri pakeistų bendrąją reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką, kartu dargi užfiksuojant nepaprastą abiejų sėkmę. Na, o nauja teorija savo ruožtu paaiškintų, kaip gravitacijos vaizdas veikia miniatiūrinėje dalelių skalėje.</p>
<h2>Laikas kvantinėje gravitacijoje atspindi stygų teoriją</h2>
<p>Pasirodo, sukurti kvantinės gravitacijos teoriją yra nepaprastai sunku. Bet vienas iš bandymų įveikti konfliktą tarp dviejų teorijų yra stygų teorija.</p>
<p>Tokios teorijos dėka dalelės yra pakeičiamos stygomis, vibruojančiomis net 11 dimensijų. Tačiau stygų teorija susiduria su dar vienu sunkumu, mat ji pateikia daugybę modelių, apibūdinančių visatą plačiai, ir iš tikrųjų nepateikia jokių aiškių prognozių, kurias būtų galima patikrinti eksperimentais, siekiant išsiaiškinti, kuris gi modelis yra tinkamas.</p>
<p>Tiesa, devintajame bei dešimtajame dešimtmečiuose daugelis fizikų buvo nepatenkinti stygų teorija ir sugalvojo daugybę naujų matematinių metodų, susijusių su kvantine gravitacija. Vienas ryškiausių iš jų yra kilpinė kvantinė gravitacija, kuri teigia, jog erdvės bei laiko audinys galėtų būti sudarytas iš itin mažų atskirų gabalėlių arba „kilpų“ tinklo.</p>
<p>Galiausiai, remiantis bene nuostabiausiu kilpos kvantinės gravitacijos aspektu, darosi akivaizdu, kad laikas gali būti visiškai pašalintas iš mūsų regėjimo lauko.</p>
<p>Nepaisant to, ciklinė kvantinė gravitacija nėra vienintelė, kuri panaikina laiką: atrodo, kad daugelis kitų metodų pašalina laiko nuovoką kaip pagrindinį tikrovės aspektą. Taigi, žinome, jog mums iš esmės reikia naujos fizinės teorijos, kad paaiškintume visatą[2]. Kita vertus, jeigu teorija apie tikslų erdvės išmatavimą pasirodytų teisinga ir neabejotina, ar tai tikrai reikštų, kad laikas neegzistuoja?</p>
<p>Atsakyti yra išties sudėtinga, ir priklauso, ką konkrečiai turime omenyje sakydami „egzistavimas“. Pavyzdžiui, fizikos teorijos neapima stalų, kėdžių ar žmonių, bet mes vis tiek pripažįstame, kad stalai, kėdės bei žmonės egzistuoja – jie tiesiog yra. Štai, sakoma, jog stalai „atsiranda“ tam tikrų dalelių dėka, kurios yra išsisklaidžiusios aplink visatą. Tačiau nors mes gana gerai suprantame, kaip pastarieji gali būti sudaryti iš dalelių, neįsivaizduojame, kaip laikas gali būti „pagamintas“ iš kažko svarbesnio.</p>
<p>Šiaip ar taip, nors galime manyti, jog laikas egzistuoja, tai, deja, nėra vienareikšmiškai aišku – visa tai tėra racionaliu protu grįstos prielaidos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/thomas-bormans-jstmunhdvyq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laikas gali neegzistuoti jokiu lygiu</h2>
<p>Taip, bandymas išsiversti pasaulyje be stalų gali būti sunkus, bet tvarkytis be laiko atrodo išties pražūtinga.</p>
<p>Ne paslaptis, kad visas mūsų gyvenimas yra pastatytas „aplink“ laiką. Galiausiai mes planuojame ateitį, atsižvelgdami į tai, ką žinome apie praeitį; mes laikome žmones moraliai atsakingus už savo praeities veiksmus, tam tikrais atvejais siekdami dargi juos nubausti.</p>
<p>Manome, jog esame agentai (subjektai, galintys ką nors padaryti), nes galime planuoti veikti taip, kad ateityje būtų konkrečių pokyčių. Ir visgi, kokia prasmė veikti siekiant pokyčių ateityje, kai iš tikrųjų nėra jokios apčiuopiamos ateities? Be kita ko, kokia prasmė bausti ką nors už praeities veiksmą, kai nėra praeities, taigi, matyt, nėra ir tokio veiksmo?</p>
<p>Atrodo, jog atradimas, susijęs su laiko neegzistavimu, gali sustabdyti visą pasaulį, – mes galbūt nė neturėtume motyvacijos keltis iš savo lovos. Kita vertus, esti išeitis iš minėtos netvarkos.</p>
<p>Nors fizikos teorijos gali panaikinti laiką, akivaizdu, kad priežastinis ryšys lieka nepaliestas: prasmė, kuria vienas dalykas gali sukelti kitą. Kitaip tariant, galbūt fizika mums sako, jog priežastinis ryšys, o ne laikas yra pagrindinis mūsų visatos bruožas. Na, o jeigu tokia prielaida yra teisinga, planeta ir jos gyventojai vis tiek išgyvens, mat įmanoma atkurti individualios valios jausmą bei motyvaciją ir kitais terminais.</p>
<p>Galų gale, atradimas, kad laikas neegzistuoja, gali neturėti tiesioginės įtakos mūsų gyvenimui, net jei jis perkelia fiziką į naują lygmenį ar erą[3].</p>
